Karas Ukrainoje

Rusija pastaraisiais mėnesiais atakavo Ukrainą kruizinėmis raketomis 9M729 – tai slaptas projektas, dėl kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

Kyjivui nusiviliant, kad Maskva ir toliau geba finansuoti savo invaziją, Ukraina penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjunga (ES) turėtų padidinti muitus prekių importui iš Rusijos, jei negali visiškai jo uždrausti. 27 valstybių narių blokas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėnesį sumažino prekių importą iš Rusijos beveik 90 proc., tačiau kai kurios šalys vis dar importuoja rusišką naftą ir dujas, taip pat nedidelį metalo ir trąšų kiekį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl sankcijų Rusijos biudžeto deficitas kitais metais sieks mažiausiai 100 mlrd. JAV dolerių, o pagal optimistiškesnes prognozes – net iki 130 mlrd. dolerių. Ukrainos prezidentas apie tai kalbėjo spaudos konferencijoje. „Mes suprantame, kad šios [Rusijai taikomos] sankcijos gali lemti Rusijos biudžeto deficitą iki 100 mlrd. dolerių kitais metais. Turime įvairių analitinių vertinimų: kai kurie siekia apie 100 mlrd.

Ukraina ir jos sąjungininkai bendromis jėgomis rengia taikos planą, kuris nuguls viename dokumente; atskirų šalių siūlomų alternatyvių „planų“ nėra. Šią žinią paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „RBC-Ukraine“. Pasak A. Jermako, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė ne vienas pranešimas apie tariamus alternatyvius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Europos Sąjungos (ES) ir atskirų šalių „planus“. „Nėra skirting...

Kyjivo saugumo tarnybų vadovas penktadienį pranešė, kad Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja tęsti tokias operacijas, siekdama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti daugiau kaip trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. „Nuo metų pradžios buvo surengta beveik 160 sėkmingų smūgių prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis sušvelnino savo poziciją Ukrainos klausimu – anot „Fox News“, šis pokytis sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar bando suprasti, kokių tikslų siekia Baltieji rūmai. JAV prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija dėl karo Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo, o tai sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar nesupranta jo galutinio tikslo.

Madride (Ispanija) lapkričio 4 d. vyks itin slaptas 35 šalių atstovų susitikimas, kuriame bus sprendžiama, kaip toliau remti Ukrainą. Žiniasklaida skelbia, kad „Norinčiųjų koalcijos“ pasitarimas vyks už uždarų durų, o dalyviams net bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais. Kaip rašo „El Mundo“, susitikimas organizuojamas laikantis griežto slaptumo.

Naktį Rusiją sukrėtė virtinė sprogimų – degė šiluminės elektrinės ir naftos perdirbimo gamyklos. Dronų atakos užfiksuotos keliuose regionuose, tarp jų Oriolo, Jaroslavlio ir Vladimiro srityse. Po smūgių dalyje miestų dingo elektra, o vietos valdžia skelbia apie apgadintą energetinę infrastruktūrą. Remiantis „Telegram“ kanalo „Astra“ duomenimis, dronai užpuolė šiluminę elektrinę Oriolo mieste. Atakos momentas buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis.

Rusijos puolimas prie strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto atskleidė skaudžią Ukrainos problemą – vis labiau juntamą karių trūkumą. JAV analitinis centras „Atlantic Council“ perspėja, kad po daugiau nei trejų metų karo Kyjivas gali priartėti prie ribos, kai nebeturės pakankamai pajėgų išlaikyti fronto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad jo šalis jau nustatė prioritetinius naujos „tolimojo nuotolio sankcijų“ bangos, kuri bus įgyvendinta artimiausiu metu, taikinius. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis apie tai paskelbė tinkle „Telegram“ po susitikimo su aukščiausiais saugumo pareigūnais, įskaitant SBU vadovą Vasylį Maliuką ir užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Olehą Ivaščenko.

Ukrainos kariniai vadai ne visada praneša tiesą apie padėtį fronte – taip teigia karo ekspertas Pavlo Narožnyjus, pasak kurio, vadams dažnai paprasčiau nuslėpti nesėkmes nei aiškintis dėl prarastų pozicijų. „Tai vyksta brigadų ir batalionų vadų lygmeniu. Būtent šie lygmenys teikia pranešimus apie padėtį mūšio lauke. Jei prarandama kokia nors pozicija, vadas privalo perduoti informaciją aukštesnei vadovybei.

Rusijos pajėgos surengė masinį smūgį prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą – viena iš atakų pataikė į Sloviansko šiluminę elektrinę. Žuvo mažiausiai du žmonės, dar keli buvo sužeisti, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prieš kelias valandas rusai bombardavo Slovianskos šiluminę elektrinę, žuvo du žmonės. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, skelbia „Ukrinform“. „Prieš kelias valandas buvo smogta Sloviansko šiluminei elektrinei – smūgį sudavė Rusijos bombos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis paneigė Rusijos teiginius, kad Pokrovsko miestas Donbase apsuptas. Generolas sakė apsilankęs fronto atkarpoje rytuose ir kalbėjęs su čia kovojančių dalinių vadais. Po daugiau kaip metus trunkančio puolimo rusų kariai iš pietų jau įsiveržė į Pokrovską; grėsmė kyla ir kaimyniniam Myrnohradui.

Rusijos smūgis Černihive apgadino televizijos bokštą – gyventojai raginami laikytis nuo jo atokiau. Po atakos miesto valdžia perspėja žmones nesilankyti 200 metrų spinduliu aplink konstrukciją, kol specialistai vertina jos būklę ir imasi stabilizavimo darbų. Dėl Rusijos kariuomenės smūgio Černihive buvo apgadintas televizijos bokštas.

Lenkų naikintuvai perėmė dar vieną Rusijos lėktuvą virš Baltijos jūros, ketvirtadienį pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadovybė (DORSZ).  DORSZ socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad šio incidento metu buvo aktyvuoti turimi ištekliai ir pajėgumai.  „Buvo pasitelktos budinčios naikintuvų poros ir išankstinio perspėjimo lėktuvas, o antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – sakoma DORSZ išplatintame pareiškime.

Žmonių, sužeistų per naktinę Rusijos ataką Zaporižioje, skaičius išaugo iki 23, tinkle „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. „Jau suskaičiuoti 23 žmonės, sužeisti per Rusijos ataką Zaporižioje, tarp jų – šeši vaikai. Sužeistųjų skaičius auga. Gydytojai visiems teikia pagalbą“, – sakė I. Fedorovas. Kaip skelbta anksčiau, per masinį bepiločių orlaivių ir raketų smūgį Zaporižioje buvo apgadinta 12 daugiabučių pastatų ir sunaikintas bendrabutis.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei kelioms valandoms sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje, kad į mūšių zoną galėtų patekti užsienio žurnalistai. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, žiniasklaidos atstovams, tarp jų ir ukrainiečiams, bus leista apsilankyti Pokrovsko ir Kupjansko rajonuose, kur, Maskvos teigimu, apsuptos Ukrainos pajėgos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Kinijos vaidmuo gali tapti lemiamas siekiant sustabdyti Rusijos bandymus tęsti karą. Po žvalgybos vadovo ataskaitos jis pareiškė, jog būtina įtraukti Pekiną į tarptautines pastangas, kad agresorė būtų priversta nutraukti karo veiksmus.

Į Ukrainą vykę lietuviai Lenkijoje netoli Varšuvos pateko į skaudų eismo įvykį. Lietuviai dviem automobiliais vyko į Ukrainą, gabeno paramą į Sumų sritį, tačiau netikėtai vieno lietuvio vairuojamas automobilis prarado kontrolę ir vertėsi. Laimei, lietuvis liko gyvas. Į Ukrainą vykęs lietuvis papuolė į eismo įvykį Avariją „Facebook“ aprašė Labdaros ir paramos fondas Peremoga vadovė Giedrė Gudonytė. Įrašu ji sutiko pasidalinti su tv3.lt. „Šiąnakt nutiko tai, ko nelinkėčiau niekam.

Per Rusijos kariuomenės raketų paleidimo sistemų smūgį Sloviansko mieste Donecko regione žuvo trys civiliai. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Sloviansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas. „Šiandien apie 10 valandą priešas Slovianskui sudavė du raketų paleidimo sistemų smūgius – Lisnyj rajone, Olympiiska gatvėje ir 95-osios brigados gatvėje. Deja, žuvo trys žmonės“, – rašė V. Liachas.

Ukrainos pajėgos išgelbėjo kupranugarį, kurį rado klajojantį netoli Rusijos pozicijų prie fronto linijos, pranešė naujienų portalas „TVP World“. Šį mėnesį platformoje „TikTok“ paskelbtame vaizdo įraše buvo galima matyti dvikuprį kupranugarį, pririštą prie kareiviško pikapo, važiuojančio pro šarvuotus automobilius, iš kurių vienas buvo paskendęs dūmuose.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad pastarojo meto Baltarusijos provokacijos Lietuvoje yra Rusijos hibridinių atakų prieš Europą dalis, ketvirtadienį pranešė Ukrainos naujienų agentūra „RBC-Ukraine“. A. Sybiha tinkle „X“ parašė, kad Ukraina solidarizuojasi su Lietuva po Baltarusijos provokacijų ir Lietuvos oro erdvės pažeidimų, kurie sutrikdė civilinę aviaciją.

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia, kad Lietuvos sprendimas uždaryti sieną su Baltarusija yra pagrįstas, ir ragina Europą išlikti vieninga kovojant su Minsko ir Maskvos provokacijomis, praneša „Euronews“. Lietuva pratęsė sienos su Baltarusija uždarymą iki lapkričio pabaigos, reaguodama į oro erdvės pažeidimus, susijusius su meteorologiniais balionais, naudojamais cigarečių kontrabandai.

Ketvirtadienio rytą užpuolikai iš Rusijos smogė į Kramatorską Donecko srityje, panaudoję raketų sistemas „Iskander“, feisbuke pranešė  Kramatorsko miesto taryba. „Šiandien, spalio 30 d., 4 val. ryto, Rusijos kariuomenė panaudojo trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemą „Iskander“, smogdama į vieną iš miesto rajonų“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad smūgis buvo suduotas į atvirą teritoriją, apgadinti privatūs ir daugiabučiai namai. 8 val. informacijos apie aukas nebuvo gauta.

Per naktinius Rusijos dronų ir raketų smūgius Ukrainoje buvo sužeista 11 žmonių, daug šalies gyventojų liko be elektros, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.  Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje regioninės karinės administracijos vadovas pranešė, kad Rusija per atakas nusitaikė į gyvenamuosius pastatus.  „Per priešo puolimą prieš Zaporižią sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 11“, – platformoje „Telegram“ teigė Ivanas Fedorovas.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą spjaudosi grasinimais Vakarams. Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas trečiadienį pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę. Interviu Belgijos laikraščiui „De Morgen“ T. Franckenas sulaukė klausimo, ar bijo, jog V. Putinas vieną dieną nuspręs paleisti raketą į Briuselį.

Lenkijoje dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą ketvirtadienio rytą buvo pakelti naikintuvai, skelbia „Onet“. „Dėl Rusijos Federacijos atakos prieš objektus, esančius Ukrainos teritorijoje, Lenkijos ir sąjungininkų oro pajėgos pradėjo operacijas mūsų oro erdvėje“, – pranešė Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė. „Vadovaujantis galiojančiomis procedūromis, ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas mobilizavo visas turimas pajėgas ir išteklius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį po susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu Pietų Korėjoje pareiškė, kad per derybas jie susitarė kartu dirbti karo Ukrainoje klausimu. „Ukrainos klausimas buvo aktyviai keliamas. Ilgai apie tai kalbėjomės ir abu ketiname dirbti kartu, kad pamatytume, ar galime ką nors pasiekti“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. Xi Jinpingas „ketina mums padėti, ir mes dirbsime kartu dėl Ukrainos“, teigė D. Trumpas.

Ukrainos parlamentaras Romanas Kostenko pateikė niūrią prognozę dėl Pokrovsko likimo – miestas, pasak jo, gali kristi bet kurią akimirką. Pasak politiko, rusų pajėgos telkia didžiules jėgas, mėgina apsupti miestą ir blokuoti tiekimo kelius, o Ukrainos gynėjai daro viską, kad sulėtintų priešo pažangą.

Dėl nuolatinių okupantų atakų Ukrainos energetikos bei dujų infrastruktūrai, artėjanti žiema Ukrainai gali būti katastrofiška. Akivaizdu, rašo „Bild“, kad ji bus daug sunkesnė Ukrainos civiliams nei visos ankstesnės. Spalį Rusija pažeidė daugiau nei pusę Ukrainos dujų infrastruktūros, o taip pat padarė didelę žalą elektros energijos tiekimo sistemai ir, panašu, nesiruošia sustoti. „Rusijos karinės pajėgos daro viską, kas įmanoma, kad Ukraina šią žiemą sušaltų.

Zaporižioje spalio 29 d. vakarą nuaidėjo sprogimai. Pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus. Vietos valdžia ragina gyventojus likti slėptuvėse tol, kol nepraeis pavojus. Spalio 29-osios vakarą Zaporižioje buvo girdimi sprogimai. Apie tai pranešė „24 kanal“, remdamasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovu Ivanu Fedorovu. Apie 20.56 val. Ukrainos oro pajėgos perspėjo, kad priešo aviacija paleido bombas Zaporižios kryptimi. Praėjus vos kelioms minutėms, mieste nuaidėjo sprogimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau giriasi „stebuklingais“ Kremliaus ginklais. Šį kartą jis paskelbė apie tariamai sėkmingos branduolinės povandeninės sistemos „Poseidon“ bandymą, kurios galia, anot jo, „viršija net raketą Sarmat“. Tačiau karo ekspertas abejoja šiais teiginiais – anot jo, Maskva ir vėl siekia ne parodyti realią galią, o įbauginti Vakarus garsiais, bet menkai pagrįstais pareiškimais.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pareiškė drąsią prognozę – karas Ukrainoje esą gali baigtis jau per artimiausius metus. Pasak specialiojo pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo, Maskva „eina taikos link“ ir siekia užkirsti kelią platesniam konfliktui. Karas Ukrainoje, anot Rusijos prezidento specialiojo pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo, baigsis per artimiausius metus.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį, vienos dienos vizito Kyjive metu, susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, ministre pirmininke Julija Svyrydenko ir gynybos ministru Denysu Šmyhaliu. Anot jo, susitikimų metu buvo aptarti svarbūs sprendimai, padėsiantys Ukrainos stabilumo užtikrinimui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl skleidžia melagingus teiginius apie karo eigą Ukrainoje. Jis pareiškė, esą Ukrainos kariuomenė yra apsupta Kupjanske ir Pokrovske, o Rusijos pajėgos neva kontroliuoja situaciją. Tokius žodžius cituoja Kremliaus žiniasklaida. Pasak V. Putino, „Kupjanske ir Krasnoarmejske [taip rusai vadina Pokrovską] priešas yra apsuptas“, skelbia UNIAN.

Jei kas nors būtų paklausęs prieš pusę metų, būčiau pasakęs, kad Rusija ir Ukraina niekada nenustos kariauti, sako JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as. Apie tai jis kalbėjo „Pod Force One“, rašo „New York Post“. Vance'as: būčiau pasakęs, kad tai bus tarsi Rusijos Vietnamas Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas nuolat keitė savo požiūrį į karo pabaigą. Praėjusį mėnesį D. Trumpas Rusiją pavadino „popieriniu tigru“ ir svarstė, kad Ukraina galėtų atgauti užimtą teritoriją.

JAV santykiai su Ukraina po žymiojo Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo apsižodžiavimo Baltuosiuose rūmuose tapo gerokai sklandesni, sako JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as. Apie tai jis kalbėjo „Pod Force One“, rašo „New York Post“. „Mes atvertėme naują lapą“, – sako jis.

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad jo saugumo tarnybos sulaikė vieną buvusį kariuomenės instruktorių iš nenurodomos Europos šalies, įtardamos jį šnipinėjus Ukrainos pajėgas Rusijos naudai. „Kaip rodo bylos medžiaga, šis užsienietis teikdavo priešui oficialią informaciją apie Ukrainos gynybos pajėgas ir rengėsi vykdyti teroristinius aktus“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pareiškime.

Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę, praneša „Ukrainska Pravda“. Interviu Belgijos laikraščiui „De Morgen“ T. Franckenas sulaukė klausimo, ar bijo, jog V. Putinas vieną dieną nuspręs paleisti raketą į Briuselį. Abejoja, ar Putinas ryšis Į tai ministras atsakė kategoriškai: „Ne, nes tuomet jis smogtų į NATO širdį, o mes Maskvą nušluotume nuo žemės.

Ukrainos Chersono miesto Dniepro rajone rusai atakavo medicinos įstaigą, buvo sužeisti trys darbuotojai ir vaikas. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino atitinkamu vaizdo įrašu.

Vokietija planuoja pasirašyti sutartį dėl 12 tūkst. dronų tiekimo Lietuvai, siekdama sustiprinti NATO rytinį sparną, praneša „Financial Times“. Šalies planuose – sudaryti sutartį su gynybos startuoliais „Helsing“ ir „Stark“, siekiant stiprinti gynybą nuo Rusijos bei skatinti konkurenciją gynybos sektoriuje.

Rusijos Kemerovo regione sprogo automobilis, kurį vairavo karo nusikaltėlis pulkininkas leitenantas Venjaminas Mazžerinas. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos gynybos žvalgyba. Incidentas įvyko spalio 25 d. V. Mazžerinas tarnavo Rusijos nacionalinės gvardijos specialiajame OMON‘o padalinyje „Obereg“ Kemerovo regione.

Zaporižios srityje, prie Tokmako miesto partizanai susprogdino bėgius, nuo jų nulėkė karinis traukinys su rusų kroviniu, rašo „Ukrinform“. Apie tai informaciją patvirtino Ukrainos karinė žvalgyba. „Prieš aušrą 2025 m. spalio 26 d. geležinkelio ruože tarp laikinai užimtų gyvenviečių Černihivkos ir Stulnev Berdjansko Zaporižios srityje nugriaudėjo sprogimas“, – teigiama pranešime. Operacijos metu nuo bėgių nulėkė rusų traukinys, pakrautas kariniu kroviniu.

Rusijos kovinis sraigtasparnis „Ka-52“ buvo numuštas pačių rusų, kai šie bandė atremti Ukrainos dronų ataką Rusijos teritorijoje. Vienas iš Rusijos naikintuvų, palaikęs sraigtasparnį bepilote skraidykle, pradėjo į jį šaudyti, praneša „United24 Media“. Nuo 2022 m. tai jau penktasis atvejis, kai Rusijos pajėgos pačios numuša savo sraigtasparnius. „The Insider“ patvirtino, kad abu sraigtasparnio įgulos nariai žuvo per incidentą.

JAV žvalgybos agentūros nemato jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi eiti į kompromisą dėl Ukrainos, rašo „NBC News“. Atvirkščiai, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas dabar yra dar labiau užsispyręs nei bet kada anksčiau. Žvalgyba perspėja: Putinas labiau nei bet kada pasiryžęs tęsti karą Anot žvalgybos, V. Putinas yra labiau nei bet kada anksčiau pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje ir laimėti mūšio lauke.

Čeliabinsko srityje esanti Ašinsko metalurgijos gamykla (AMZ) – viena iš didžiausių Rusijos gynybos pramonės kompleksui skirtų specialių lydinių gamintojų – uždaro savo nerūdijančio plieno gamybos cechą ir atleidžia daugiau nei 300 darbuotojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalis rengia naujas sankcijas prieš Rusijos karinę pramonę ir jos propagandą. Anot jo, šių priemonių tikslas – visiškai nutraukti bet kokius Rusijos karo pramonės ryšius su pasauliu bei sinchronizuoti sankcijų politiką su Europos Sąjunga.

JAV gali iš esmės pakeisti karo Ukrainoje eigą, jei ryžtųsi tvirtai veikti – suteiktų Ukrainai „Tomahawk“ raketų ir paremtų jos narystę NATO. Tokias įžvalgas išsakė buvęs Pentagono pareigūnas Josephas Bosco, teigdamas, kad Donaldas Trumpas, priešingai nei anksčiau, Vladimirą Putiną dabar mato ne kaip stiprų lyderį, o kaip nevykėlį, skelbia „The Hill“. Jis priminė, kad pastarosiomis savaitėmis JAV prezidentas D. Trumpas kelis kartus keitė savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

Ukrainoje viešintis Seimo pirmininkas Juozas Olekas su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė galimybes imtis bendros ginklų gamybos, eurointegraciją bei poreikį stiprinti sankcijas Rusijai. „Aptarėme PURL ir SAFE iniciatyvų įgyvendinimą, bendros ginklų gamybos galimybes ir Ukrainos integraciją į Europą“, – feisbuke antradienį rašė Ukrainos vadovas. „Taip pat kalbėjome apie poreikį sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai ir parengti 20-ąjį ES sankcijų paketą.