Europa

Bulgarijos prorusiškos partijos „Atgimimas“ nariai sekmadienį bandė sutrukdyti Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen įvažiuoti į ginklų gamyklą Bulgarijos mieste Sopote. Protestuotojai užpuolė automobilį, kuriame, jų nuomone, važiavo U. von der Leyen. Nacionalistinės „Atgimimo“ partijos lyderis Kostadinas Kostadinovas, žinomas dėl raginimų Bulgarijai pasitraukti iš NATO, kartu su kita nacionalistine partija „Velichie“ surengė demonstracijas prie gamyklos Sopote.

Ankstyvą pirmadienio rytą Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis ir kiti aukšto rango šalies pareigūnai, įskaitant ministrą pirmininką Donaldą Tuską, gynybos ministrą Władysławą Kosiniaką-Kamyszą ir žemųjų parlamento rūmų pirmininką Szymoną Holownią, dalyvavo Vesterplatės pusiasalyje šiaurės Lenkijoje vykusioje ceremonijoje, kur Vokietijos karo laivo „Schleswig-Holstein“ pabūklų paleisti šūviai davė pradžią daugiausiai žalos pasaulio istorijoje padariusiam konfliktui.

Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen lėktuvas Bulgarijos oro uoste turėjo leistis naudodamas popierinius žemėlapius, skelbia „Financial Times“. Manoma, kad su incidentu susijusi Rusija – buvo atjungti GPS signalai oro uoste. Pilotai leidosi naudodami popierinius žemėlapius Sekmadienio popietę lėktuvas skraidino EK pirmininkę į Plovdivą. Lėktuvas prarado navigacijos ryšį artėjant prie miesto oro uosto.

Pasieniečiai perspėja – migrantų srautai pasienyje su Baltarusija auga. Nors Lietuvos siena pakankamai rami, bet silpnoji grandis ir toliau išlieka latvių pusėje – jie iki šiol nesugebėjo visur pastatyti vaizdo stebėjimo kamerų. Bet didžiausias smūgis ir toliau tenka lenkams: vien šiemet jie 22 tūkstančius kartų neįleido nelegalų. Migrantai ne tik pjausto lenkų sienos tvorą, bet ir bando sužeisti pareigūnus. Daugiau žiūrėkite – TV3 Žiniose.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas sekmadienį pareiškė, kad nuo gegužės mėnesio, kai naujoji vyriausybė pradėjo eiti pareigas, sustiprinta pasienio kontrolė jau padėjo sumažinti nelegalių sienos kirtimų skaičių. „Nuo gegužės 8 dienos sustabdėme 12 000 nelegalių įvažiavimų“, – sakė A. Dobrindtas visuomeniniam transliuotojui ARD.

Baltarusijoje sekmadienį duotas startas pratyboms „Interaction 2025“, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Jose dalyvaus Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalys – Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas.

Vis daugiau europiečių svarsto palikti savo gimtąjį regioną. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad pagrindinės priežastys – nepriteklius prieinamo būsto ir kokybiškų darbo vietų, tačiau nemažą dalį gyventojų išvykti verčia ir nusivylimas politika. Didžiausias emigracijos nuotaikas jaučia Portugalija, Vengrija ir Prancūzija, o labiausiai pasilikti ryžtasi Nyderlandų ir Kroatijos gyventojai. Per ateinančius penkerius metus 7 proc. norėtų išvykti savo noru, o 4 proc.

Britų turistui, bandžiusiam iš Pompėjos archeologinio parko išsinešti akmenis, gresia nemenkos bėdos – vyras sulaikytas su kuprine, pilna artefaktų, o dabar jam teks aiškintis teisme ir atseikėti iki 1,5 tūkst. eurų baudą. Pavogti daiktai buvo konfiskuoti ir grąžinti archeologiniam parkui, o lankytojui pareikšti kaltinimai dėl sunkios vagystės.

Prancūzijos gyventojas laimėjo rekordinę 250 mln. eurų sumą „EuroMillions“ loterijoje – dabar jis turtingesnis net už pasaulinę žvaigždę Adele. „EuroMillions“ aukso puodas buvo perkeliamas kelis lošimus iš eilės, nes neatsirado laimėtojo, todėl prizas pasiekė 250 mln. eurų ribą, rašo „The Sun“. Prancūzijos gyventojas dabar tapo turtingesnis už Adele, kurios turtas vertinamas maždaug 212 mln. eurų.

okietijoje užvirė audringos diskusijos dėl neonacio provokatoriaus, kuris teisėtai pasikeitė lytį dokumentuose ir buvo nuteistas atlikti bausmę moterų kalėjime, bet neatvyko į įkalinimo įstaigą. Dar visai neseniai 54-erių metų Marla Svenja Liebich buvo žinoma vyrišku Sveno vardu.

Lenkija deportavo 15 Ukrainos piliečių, nes jie kėlė grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Apie žmonių išsiuntimą iš šalies paskelbė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Tarnybos teigimu, šie asmenys pakartotinai vykdė nusikaltimus, įskaitant vagystes ir plėšimus, klastojo dokumentus, buvo pagauti su narkotikais ar vairavo išgėrę. Kai kurie jų taip pat kaltinti organizavę neteisėtų migrantų gabenimą į Lenkiją.

Sukčiai pasiekė didelę „Google“ duomenų bazę, rašo „Daily Mail“. Dėl to 2,5 milijardo „Gmail“ naudotojų paskyros gali būti užgrobtos sukčių. Skelbiama, kad į duomenų bazę įsilaužė programišių grupė „ShinyHunters“. Pirminiais duomenimis, jie apgavo „Google“ darbuotoją. Pavogta daugybė duomenų Buvo pavogta daugybė verslo failų, kuriuose buvo įmonių pavadinimai ir klientų kontaktiniai duomenys. „Google“ nemano, kad incidento metu buvo pavogti slaptažodžiai.

Ankstų šeštadienio rytą automobilis įsirėžė į žmonių minią Evrė mieste, apie 80 km į vakarus nuo Prancūzijos sostinės Paryžiaus. Prokuratūra paskelbė, kad vienas žmogus žuvo, o penki buvo sužaloti. „Po konflikto vyninėje, asmuo įsėdo į automobilį ir dideliu greičiu važiuodamas atbulas specialiai įsirėžė į žmones, kurie stovėjo prie vyninės“, – sakė prokuroras Remi Coutinas. Jis pridėjo, kad dviejų žmonių būklė yra kritinė. Teisėsauga pradėjo tyrimą dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti.

„Politico“ pateikė penkių karų scenarijus, kurie gali išsipildyti per artimiausius penkerius metus. Tarp jų – galimas Rusijos karas prieš Baltijos šalis. Tekste vardijamos galimybės ir tikimybės, kokioms aplinkybėms susiklosčius karai galėtų prasidėti. „Naujų pasaulinių karų tikimybė yra didesnė, nei jūs manote“, – teigia teksto autorius Garrett M. Graff. Štai vietos, kurias, anot leidinio, reikia stebėti.

Uždarytas Lenkijos konsulatas Kaliningrade, rašoma penktadienį paskelbtame Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Konsulas Januszas Jablonskis, vadovavęs konsulatui, rugpjūčio 26 d. Lenkijos ambasadoriui Rusijoje Krzysztofui Krajewskiui perdavė Lenkijos herbą, lentelę su konsulato pavadinimu ir Lenkijos bei ES vėliavas“, – rašoma penktadienį paskelbtame ministerijos pranešime.

Maskva penktadienį sukritikavo Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną už tai, ką pavadino „vulgariais įžeidimais“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Praėjusią savaitę interviu LCI transliuotojui davęs E. Macronas perspėjo Europos lyderius nepasitikėti V. Putinu ir pavadino jį plėšrūnu ir pabaisa. „Dėl savo paties išlikimo (jis) turi toliau ėsti (...) Tai reiškia, kad jis yra plėšrūnas, pabaisa prie mūsų vartų“, – kalbėjo E. Macronas.

Slovakijos konsulatas Rusijoje atnaujino turistinių vizų paraiškų priėmimą, savo interneto svetainėje ketvirtadienį pranešė Slovakijos vizų centras Rusijoje. „Slovakijos konsulatas Rusijoje dabar priima prašymus išduoti turistines vizas“, – teigiama pranešime, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS.

Aiškėja naujos detalės apie Lenkiją sukrėtusią naikintuvo F-16 katastrofą, skelbia „Onet“. Buvo rasta orlaivio juodoji dėžė, tikrinamos trys pagrindinės versijos. Ketvirtadienį Radome, Lenkijoje, repeticijos prieš aviacijos šventę metu į žemę rėžėsi F-16 naikintuvas. Žuvo jį pilotavęs Lenkijoje žinomas pilotas Maciejus „Slabas“ Krakowianas. Pradėtas avarijos tyrimas Penktadienį oficialiai pradėtas tyrimas dėl avarijos priežasčių, pranešė Varšuvos prokuratūra.

Šiaurės Italija nukentėjo nuo liūčių. Audros ir lietūs užtvindė daugelį miestų, praneša „Telegram“ kanalas „Unian“. Varezės keliai užtvindyti – naktį iškritęs lietus juos pavertė upėmis, rašo Italijos naujienų portalas „TG La7“. Surengtos gelbėjimo operacijos Nuo vakarykštės dienos Ligūrijoje, Lombardijoje, Pjemonte, Venete ir Toskanoje buvo surengta daugiau kaip 1300 gelbėjimo operacijų.   Tuo tarpu prie Komo ežero dėl nuošliaužos buvo uždarytas kelias.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija įspėjo gyventojus dėl kelionių į Iraną. Be to, ji paragino Vokietijos piliečius išvykti iš šalies. Vokietijos ambasada šiuo metu gali tik ribotai teikti kosulinę pagalbą, pranešė ministerija. URM šį pareiškimą paskelbė paaštrėjus branduoliniam ginčui su Iranu ir Vokietijai, Prancūzijai bei Didžiajai Britanijai nusprendus dėl pakartotinių Irano nusižengimų branduolinei sutarčiai aktyvuoti JT sankcijų atnaujinimo Teheranui mechanizmą.

Izraeliui suintensyvinus kariuomenės operaciją Gazos Ruože, Didžioji Britanija nusprendė nekviesti Izraelio vyriausybės atstovų į Londone rengiamą ginkluotės mugę DSEI. „Izraelio vyriausybės sprendimas suintensyvinti savo kariuomenės operaciją Gazos Ruože yra neteisingas. Dėl to galime patvirtinti, kad Izraelio vyriausybės delegacija nebus kviečiama į „DSEI UK 2025“, – teigiama britų Gynybos ministerijos pranešime.

Rusija pasmerkė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos sprendimą atnaujinti sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos, rašo „Evropeiskaja pravda“. Apie tai pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, nurodydama, jog „kategoriškai smerkia“ šiuos Europos šalių veiksmus ir paragino tarptautinę bendruomenę juos atmesti.

Europos NATO šalys ir Kanada savo išlaidas gynybai šiais metais tikriausiai padidins mažiau nei pernai. Remiantis dabartiniais skaičiavimais, numatytas 15,9 proc. padidėjimas iki 559 mlrd. JAV dolerių (479 mlrd. eurų). Pernai gynybos išlaidos didėjo 18,6 proc. Europiečiai ir Kanada ir toliau smarkiai atsilieka nuo JAV. Vašingtono išlaidos gynybai šiais metais tikriausiai sudarys maždaug 845 mlrd. JAV dolerių. Taigi amerikiečių išlaidų dalis bendrame biudžete vis dar yra neproporcingai didelė.

Buvęs Europos Komisijos skaitmeninių reikalų komisaras Thierry Bretonas ketvirtadienį nepriėmė kvietimo liudyti JAV Kongreso posėdyje dėl Europos Sąjungos (ES) skaitmeninių taisyklių, kurias prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkai kritikuoja kaip grėsmę žodžio laisvei. „Su pagarba pranešu, kad dalyvauti negalėsiu“, – naujienų agentūrai AFP perduotame savo laiške Respublikonų partijos atstovui Jimui Jordanui, vadovaujančiam Atstovų Rūmų Teisės komitetui, rašė buvęs Europos Komisijos narys.

Europos diplomatai ir karo pareigūnai aptaria planą įkurti 40 kilometrų buferinę zoną tarp Ukrainos ir Rusijos fronto linijų. Šiame plane numatomas taikos palaikymo pajėgų dislokavimas, kad būtų kontroliuojamas ugnies nutraukimo režimas, rašo „Politico“. Vis dėlto iniciatyva sulaukia prieštaringų vertinimų: ji gali reikšti teritorinių nuolaidų reikalavimą iš Kyjivo ir kol kas neturi jo oficialios paramos. Jungtinės Valstijos šiose diskusijose aktyviai nedalyvauja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu elgiasi kaip „Rusijos agentas“, teikdamas pirmenybę Maskvai kare su Ukraina. Tai pareiškė Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, kalbėdamas jaunimo renginyje, praneša CNN. M. Sousa aptarė tarptautinę situaciją ir šiuolaikinius iššūkius. Jis pavadino D. Trumpą naujo tipo politiniu lyderiu, kuris yra labiau emocingas ir orientuotas į tiesioginį kontaktą be tarpininkų.

Lenkijoje Radome ketvirtadienio vakarą žuvo patyręs lenkų pilotas majoras Maciejus Krakowianas, skelbia „Onet“. Naikintuvas sudužo ketvirtadienio vakarą skrydžio repeticijos metu. Savaitgalį Radome turėjo vykti aviacijos šventė. Žuvo patyręs pilotas M. Krakowianas buvo patyręs akrobatinio skraidymo pilotas ir instruktorius. Oro pajėgose jis tarnavo 17 metų. Pilotas buvo žinomas Lenkijoje.

Lenkijoje, Radome, sudužo naikintuvas F-16, skelbia „Onet“. Pilotas žuvo. Incidentas įvyko ketvirtadienio popietę Radomo aviacijos šou repeticijų metu. Lenkijoje sudužo naikintuvas F-16 Lenkijos žiniasklaida praneša, kad orlaivis rėžėsi į kilimo ir tūpimo taką ir jį apgadino. „Tragedija Radome – per oro šou repeticijas sudužo F-16 lėktuvas. Deja, pilotas žuvo.

Lenkija kitąmet padidins išlaidas gynybai iki 4,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadienį pranešė šalies finansų ministras.  Tai beveik atitinka 5 proc. BVP lygį, kurio iš NATO narių reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šis biudžeto pasiūlymas buvo pateiktas netrukus po to, kai NATO pareiškė, kad visos jos narės šiais metais pagaliau pasieks ankstesnį Aljanso gynybos išlaidų tikslą – 2 proc. BVP, ir ruošiasi daug ambicingesniam tikslui.

„Ryanair“ perspėja keleivius dėl pokyčių, susijusių su lėktuvo bilietais, skelbia „Daily Mail“. Nuo lapkričio 3 d. įsigalioja reikalavimas turėti skaitmeninį bilietą, atspausdinti bilietai nebegalios. Keleiviai nebegalės atsisiųsti ir atsispausdinti bilietų. Bilietą reikės turėti programėlėje Vietoj to, keleiviai turės naudoti skaitmeninę įlaipinimo kortelę, kuri bus „myRyanair“ programėlėje. „Mes atsisakome popierinių įlaipinimo kortelių“, – sako bendrovės generalinis Michaelis O'Leary.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį surengs skubų uždarą posėdį dėl Irano, kuriame bus aptariamas Europos valstybių sprendimas sugrąžinti sankcijas Teheranui dėl jo branduolinės programos, pranešė diplomatiniai šaltiniai. Posėdis, rengiamas Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos prašymu, prasidės 10 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku), pridūrė šaltiniai.

Ginče dėl Irano branduolinės programos Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija aktyvavo Jungtinių Tautų (JT) sankcijų atnaujinimo Teheranui mechanizmą. Tai nurodoma trijų šalių laiške JT Saugumo Tarybai.  Tai reiškia, kad Iranui gresia praėjusį dešimtmetį atšauktų baudžiamųjų priemonių atnaujinimas. Be to, pasibaigus procedūrai, galutinai istorija taptų ir tarptautinis branduolinis susitarimas.  Šis susitarimas turėjo užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinį ginklą.

Bosnija ir Hercegovina ketvirtadienį paskelbė pirmalaikius Serbų Respublikos lyderio rinkimus, per kuriuos bus pakeistas Serbų Respublikos prezidentas, kuris atsisako trauktis, nepaisant teismo sprendimo. Bosnijos ir Hercegovinos rinkimų komisijos vadovė Irena Hadžiabdič spaudos konferencijoje Sarajeve pareiškė, kad pirmalaikiai Serbų Respublikos (RS) prezidento rinkimai vyks lapkričio 23 dieną.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Vengrijos vyriausybė uždraudė įvažiuoti į šalį ukrainiečių vadui po atakų prieš naftotiekį „Družba“. Pasak „Ukrinform“, jis tai pareiškė platformoje „X“. „Reaguodama į naujausią Ukrainos smūgį naftotiekiui „Družba“, Vengrijos vyriausybė nusprendė uždrausti atsakingo karinio dalinio vadui atvykti į Vengriją ir visą Šengeno erdvę“, – rašė P. Szijjarto.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino federalinės vyriausybės ryžtą ir ateityje intensyviai remti Bundesverą. „Kasdien matome Rusijos kariuomenės akcijas. Jie tikrina mūsų gynybinį pasirengimą ir mūsų gynybinius pajėgumus“, – sakė F. Merzas lankydamasis Vokietijos karinio jūrų laivyno vadavietėje Rostoko uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį į Briuselį po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 17 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste. „Jokia diplomatinė atstovybė niekada neturėtų tapti taikiniu. Reaguodami į tai, mes iškviečiame Rusijos pasiuntinį į Briuselį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Kallas.

Rusija arba jos atstovai leidžia nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius virš maršrutų, kuriais JAV ir jų sąjungininkai gabena karinius krovinius per rytinę Vokietijos dalį. Apie tai rugpjūčio 28 d. pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį kaip svarbų pasiekimą gyrė Turkijos kariuomenei perduotą oro gynybos sistemą „Plieninis kupolas“, teigdamas, kad regioniniai konfliktai paskatino Ankarą stiprinti savo gynybos pajėgumus. „Šiandien savo armijai pristatome „Plieninio kupolo“ sistemą, kurią sudaro 47 transporto priemonės, o jų vertė siekia 460 mln. dolerių.

74 metų Lietuvos pilietis antradienio vakarą nuskendo La Matos paplūdimyje, Torreviechoje, nepaisant draugų, gelbėtojų ir greitosios pagalbos darbuotojų pastangų išgelbėti jo gyvybę, rašo „The Leader“. Nelaimė įvyko apie 20:02 val. paplūdimio pietinėje dalyje. Liudininkų teigimu, vyras plaukiojo su draugais, kai šie pastebėjo, kad jis atsidūrė pavojuje ir nebegali išsilaikyti vandens paviršiuje. Gelbėtojams padedant, draugams pavyko jį ištraukti į krantą.

Čekijos vyriausybė reikalauja, kad buvusio premjero ir dabartinio rinkimų favorito Andrejaus Babišo bendrovės grąžintų daugiau nei 200 mln. eurų gautų žemės ūkio subsidijų. Tai dar labiau padidina spalio mėnesį įvyksiančių parlamento rinkimų svarbą, praneša „Politico“. Žemės ūkio ministras Marekas Vyborny pirmą kartą viešai įvardijo, kad „Agrofert“ įmonių grupės reikalaujama grąžinti 5,1 mlrd. Čekijos kronų (208 mln. eurų). 4,24 mlrd. kronų (170 mln.

Estijos premjeras Kristenas Mihalas, komentuodamas naktinį masinį Rusijos oro smūgį Kyjivui, paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai, nes tai esą vienintelė kalba, kurią supranta Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Apie tai K. Mihalas ketvirtadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak Estijos premjero, V. Putinas dar kartą įrodė, kad nesiekia taikos. Jis pabrėžė, jog šią naktį žiaurūs Rusijos išpuoliai buvo nukreipti prieš nekaltus civilius, esančius toli nuo fronto linijos.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį pirmą kartą lankysis Vokietijos karinio jūrų laivyno vadavietėje Rostoko uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje. Po konfidencialaus pokalbio su karinio jūrų laivyno inspektoriumi Janu Christianu Kaacku karinio jūrų laivyno vadavietėje, F. Merzas planuoja apsilankyti naujame taktiniame jūrų štabe – vadinamojoje Baltijos operatyvinės grupės vadavietėje.

Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, įskaitant ir Kyjivą, rodo sąmoningą Kremliaus konflikto eskalaciją bei panieką taikos pastangoms. Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. „Kol pasaulis ieško kelio į taiką, Rusija atsako raketomis“, – rašė ji.

Rugpjūčio 28-osios naktį, po Rusijos atakų Ukrainoje, Lenkija paskelbė pradėjusi „visas būtinas procedūras“ savo oro erdvės apsaugai, apie tai pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas socialiniame tinkle „X“. Štabas paaiškino, kad siekiant užtikrinti šalies oro erdvės saugumą buvo pradėtos „visos būtinos procedūros“. „Pradėtos Lenkijos ir sąjungininkų oro pajėgų operacijos, o oro gynybos bei radiolokacinės sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – teigiama pranešime.

NATO ketvirtadienį pareiškė, kad visos jos narės šiais metais pagaliau pasieks ankstesnį Aljanso gynybos išlaidų tikslą – 2 proc. BVP, ir ruošiasi daug ambicingesniam tikslui. Birželio mėnesį Hagoje vykusiame 32 valstybių Aljanso viršūnių susitikime susitarta per ateinantį dešimtmetį smarkiai padidinti gynybos išlaidas, dėl to spaudžiant JAV prezidentui Donaldui Trumpui. JAV lyderis įtikino sąjungininkes skirti 5 proc.

Vengrijos vyriausybė pripažino, kad gali peržiūrėti savo poziciją dėl Ukrainos narystės ES, jei Ukrainos pusė imsis „realių žingsnių“. Apie tai rugpjūčio 27 d. pareiškė Vengrijos užsienio reikalų viceministras Levente Magyaras, rašo „Evropeiskaja pravda“. L. Magyaras tai pareiškė po susitikimo su Ukrainos vicepremjeru, atsakingu už eurointegraciją, Tarasu Kačka.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) laiko duris atviras Moldovai. Vokietijos lyderis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku atvyko į Moldovą, kad paminėtų 34-ąsias šalies nepriklausomybės metines, jai siekiant narystės Europos Sąjungoje. Jų vizitas surengtas likus dienai iki kitą mėnesį vyksiančių įtemptų parlamento rinkimų kampanijos pradžios.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba komentare „The New York Times“ pasidalijo savo įžvalgomis apie bandymus pabaigti karą Ukrainoje. Anot jo, praėjusią savaitę vykęs Europos lyderių susitikimas su Donaldu Trumpu galėjo pasirodyti kaip mokinių susirinkimas direktoriaus kabinete. Tačiau susitikimas gali siųsti ir kitokią žinutę – jis gali atrodyti įkvepiančiai. „Europa rado formulę, kaip elgtis su D. Trumpu Ukrainos klausimu: pirma, pagirti.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį deklaravo ryžtingą Prancūzijos paramą Moldovai ir jos siekiui tapti Europos Sąjungos (ES) nare bei pasmerkė Rusijos skleidžiamus melus.  E. Macronas kalbėjo per simbolinį vizitą į buvusią sovietinę respubliką, besiribojančią su Ukraina, kurį surengė kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.