Verslas

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose vėl smarkiai pakilus naftos kainoms finansų ministras Taurimas Valys sako, kad dar anksti kalbėti apie dyzelino akcizo lengvatą, tačiau ją svarstyti būtų galima, jei naftos kaina vėl pasiektų 100 JAV dolerių už barelį. „Dabartinė kaina už naftą tikrai kol kas nėra kažkokia katastrofiška.

Vienos didžiausių Baltijos šalių kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ akcininkui, Turkijos turizmo verslininkui Nesetui Kockarui įsigijus beveik visas naujos įmonės emisijos akcijas jo valdoma dalis, BNS skaičiavimais, išaugo nuo 23,4 proc. iki maždaug 65 procentų. Liepos 21 dieną bendrovė įregistravo iki 543 tūkst.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad laiko kitų metų valstybės biudžeto formavimui ministerija dar turi, o pagrindiniai darbai, pasak jo, prasidės rugpjūtį. „Kol kas šiandien tik pradeda viceministrė, kuri bus atsakinga už biudžeto formavimą, tik pradėjo darbus. Ačiū Dievui, kad užklausų gaunam, bet jos yra dar nuosaikios, laiko dar turim, vasara tik įpusėjus, pagrindiniai darbai prasidės jau rugpjūčio mėnesį“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė T. Valys.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad šiuo metu nerūšiuotų atliekų krizė sostinėje išspręsta, tačiau teigia, kad problemų toliau kyla dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės „Energesman“, kuri nepriima bioskaidžių atliekų.

Gyventojams neretai primenama, kad nedarbingumo metu negalima pramogauti, keliauti ar kitaip pažeisti taisykles. Taip yra todėl, kad nedarbingumas skirtas nustatytos ligos gydymui. Visgi nedarbingumas dar nereiškia, kad žmogus privalo visą laiką gulėti namuose. Kai kuriose šalyse darbovietės samdo privačius detektyvus, kurie stebi, ką darbuotojai veikia nedarbingumo metu.

Skatinant daugiau žmonių investuoti į jaunus Lietuvos startuolius Seimo konservatoriai siūlo įteisinti į juos investuojančių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, leisti investuoti per investicinę sąskaitą ar specialiai tam įsteigtas bendroves. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūlo taikyti lengvatą leidžiant susigrąžinti 25 proc. sumokėto GPM.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pasirašė sutartį dėl Nemenčinės nuotekų valyklos rekonstrukcijos. Skelbiama, kad projekto vertė sieks 15 mln. eurų. Rekonstrukcijos metu bus diegiamos pažangios azoto ir fosforo šalinimo technologijos, automatizuojami valymo procesai bei įrengiamos nuotolinio valdymo sistemos. „Vilniaus vandenys“ už 15 mln.

Elektronikos gamybos įmonei „Teltonika EMS“, Vilniaus paukštynui, telefonų dėklų ir kitų aksesuarų prekės ženklą „Burga“ valdančiai įmonei „Hautica“ ir biodyzelino gamybos įmonei „Rapsoila“ paskirstyta beveik 63 mln. eurų ES paramos. Kaip skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Teltonikai EMS“ skirta 20 mln. eurų, Vilniaus paukštynui – 15 mln. eurų, „Hauticai“ – 20 mln. eurų, „Rapsoilai“ – 7,6 mln. eurų.

„Via Lietuva“ informuoja, kad vykdant Gėluvos viaduko, esančio automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) 144,72 km, kapitalinio remonto darbus, liepos 23–24 d. bus taikomi laikini eismo ribojimai automagistralėje A1. Vykdant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 144,72 km dviejų lygių sankryžos viaduko kapitalinį remontą, vietoje esamo statomas naujas viadukas.

Naujų transporto priemonių registravimo tvarka Lietuvoje pasikeitė iš esmės. Nuo šiol duomenis apie naujus automobilius „Regitra“ gaus per EUCARIS sistemą automatiškai, taip užtikrinant greitesnius procesus ir sumažinant netikslumų tikimybę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ši sistema taip pat leis duomenimis automatizuotai dalintis su kitomis ES šalimis. Paprastesnė registracijos eiga Jau nuo liepos mėn.

Iš Registrų centro šiemet pavogus dalies gyventojų duomenis advokatai renka nukentėjusių žmonių grupę civiliniam ieškiniui dėl kompensacijų. Advokatai Vincentas Zabulis, Antanas Jonikaitis ir Giedrius Abromavičius pranešė kviečiantys registruotis asmenis, gavusius Registrų centro pranešimą apie galimai atskleistus jų duomenis.

Jungtinės Valstijos ketina netrukus įvesti naujus muitus, kurie gali paveikti dešimtis šalių, antradienį pranešė šalies prekybos įgaliotinis Jamiesonas Greeras, nes prezidento Donaldo Trumpo nustatyti laikini visuotiniai muitai šią savaitę baigs galioti. D. Trumpo administracija parengė naujus muitus, skirtus 60-čiai prekybos partnerių dėl tariamo neveiklumo kovojant su priverstiniu darbu.

Trečiadienį ryte vėl sutrikus Registrų centro (RC) sistemų, elektroninės sveikatos paslaugų sistemos e. sveikata ir kitų susijusių sistemų veiklai, maždaug po valandos trikdžiai buvo pašalinti. „Trikdžiai pašalinti – prisijungimas prie sistemų vyksta sklandžiai, paslaugų teikimas stabilizavosi“, – komentare BNS teigė RC atstovas Mindaugas Samkus. Kaip rašė BNS, trečiadienį ryte neveikė RC savitarnos sistemos, sutrikimai fiksuoti ir kitose centro sistemose.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Latvijoje vystys Tumės elektros energijos kaupiklių sistemos (EEKS) projektą, sistemos galia sieks 107 megavatus (MW), talpa – 215 megavatvalandžių (MWh).  Kaip pranešė įmonė, sistema stovės šalia Tukumo savivaldybėje vystomo Tumės saulės parko.

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ baigė biometano jėgainės statybas Lukšiuose, Šakių rajone ir pradėjo jo gamybą, skelbia portalas „Verslo žinios“. Į projektą investuota 11 mln. eurų, iš kurių beveik 3,5 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos parama. Jėgainė per metus galės pagaminti iki 36,35 gigavatvalandės (GWh) biometano, kuris bus tiekiamas į magistralinį dujų tinklą ir eksportuojamas į Europos rinkas, rašo portalas.

Jau liepos 25 d. Vilniuje pirmą kartą vyks Upės festivalis, visai dienai Neries pakrantes paversiantis koncertų, sporto, kultūros ir laisvalaikio erdvėmis. Ruošiantis festivaliui ir jo metu Vilniuje numatomi laikini eismo ribojimai bei viešojo transporto pokyčiai. Eismo ribojimai Nuo liepos 16 d. 9 val. iki liepos 28 d. 22 val. bus ribojamas pėsčiųjų ir dviratininkų eismas Neries krantinėje nuo Baltojo tilto sporto aikštyno iki sraigtasparnių pakilimo aikštelės.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui nusprendus, kad kai kurių parlamentarų siūlymas pieno kooperatyvų nariams leisti pirkti pigesnį dyzeliną neprieštarauja Konstitucijai, Konkurencijos taryba ir Finansų bei Teisingumo ministerijos laikosi kitos pozicijos – anot jų, siūlomi pakeitimai neatitinka ES reikalavimų, jais būtų sudaromos išskirtinės sąlygos vienai verslo grupei.

Energetikos ministerija nepritaria grupės parlamentarų siūlymui viešąjį sektorių ir verslą, teikiantį paslaugas savivaldybėms, įpareigoti įsigyti daugiau netaršių sunkiasvorių transporto priemonių. Ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams – Vyriausybės išvados yra paprašęs Seimas.

Susisiekimo ministerija siūlo denonsuoti prieš daugiau nei tris dešimtmečius pasirašytą Transeuropinės šiaurės–pietų automagistralės (TEM) sutartį. Vyriausybė šį klausimą svarstys trečiadienį posėdyje.

Baltijos šalių energetikos ministrai trečiadienį Rygoje pasirašys memorandumą dėl bendro energetikos sistemos rezervinių pajėgumų vystymo bei aptars bendrą deklaraciją dėl dalijimosi avarine elektros tinklų įranga.  Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat aptars kitus bendradarbiavimo klausimus, BNS informavo ministerija.

Po ketverių metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalios nauji reikalavimai, kurie pakeis dalį kasdienių vartotojų ir verslų įpročių. Pokyčiams jau dabar ruošiasi prekybos tinklai, viešbučiai, restoranai ir elektroninės parduotuvės. Nepaisant to, specialistai pastebi, kad dalis taisyklių vis dar kelia neaiškumų. Taigi, kas keisis ir kokių pasekmių tai turės gyventojams? Neliks indelių vaisiams ir daržovėms Jau 2030 m. įsigalios ES reglamentas, kuris sumažins plastiko naudojimą.

Kasmet Lietuvoje ir visoje Europoje susidaro vis daugiau tekstilės atliekų, tačiau didelė jų dalis vis dar nėra perdirbama – drabužiai dažnai sudeginami arba atsiduria sąvartynuose. Situacija turės keistis, nes tekstilės gamintojams ir importuotojams bus nustatyta pareiga prisidėti prie šių atliekų tvarkymo finansavimo. Ruošdamasi šiems pokyčiams Lietuva skiria milijonus eurų tekstilės perdirbimo pajėgumams plėsti.

Mirksėti ar nemirksėti žaliam signalui Lietuvos šviesoforuose galutinai bandys apsispręsti Susisiekimo ministerija. Pasirodo, Lietuvos vairuotojai blaškosi tarp skirtingų sistemų: vienur žalia prieš geltoną mirksi, kitur – ne. Vairuotojai neabejoja: jiems geriau mirksinti žalia spalva, o susisiekimo ministras Juras Taminskas tvirtina priešingai. Tuo metu eismo specialistai ragina nebeeksperimentuoti su saugumu keliuose ir žmonių gyvybėmis.   Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Aplinkos ministerijoje statybos, architektūros bei žemės ir teritorijų planavimo politiką kuruos viceministrė Asta Rokickienė, skelbia ministerija.  Architektės ir interjero dizainėrės išsilavinimą turinti A. Rokickienė Aplinkos ministerijoje dirba nuo 2018-ųjų, o pastaruoju metu vadovavo Architektūros ir statybos politikos grupei. Dar anksčiau ji buvo Švenčionių savivaldybės vyriausioji architektė, architekte dirbo privačiame sektoriuje.

Vasara daliai gyventojų tampa ne tik poilsio, bet ir papildomo uždarbio sezonu. Vieni parduoda pačių surinktas uogas, grybus ar vaistažoles, o kiti atsikrato namuose nebereikalingų daiktų. Tačiau ne visi žino, kad už pačių surinktas miško gėrybes per metus galima gauti iki 3 tūkst. eurų, nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir šių pajamų nedeklaruoti. Vis dėlto ne visada lengva suprasti, kada pavienis pardavimas jau laikomas veikla, kurią reikia įregistruoti.

Per antrąjį pensijų reformos ketvirtį iš kaupimo pasitraukus penkis kartus mažiau žmonių nei per pirmąjį, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas prognozuoja, kad pasitraukiančiųjų srautai toliau mažės, augti turėtų naujų sutarčių skaičius. „Žinoma, (kaupiančiųjų – ELTA) mažės, juk tai matėme antrame ketvirtyje, kada (pasitraukimo – ELTA) tempas sumažėjo penkis kartus.

 Lietuvoje veiklą pradėjo analitinis centras „Arch Frontline“, jam vadovauja buvęs naujienų agentūros ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris.

Žmonės, verslas ir kitos organizacijos liepos 7–20 dienomis įsigijo gynybos obligacijų už 31,3 mln. eurų, sudaryti 1827 sandoriai, antradienį skelbia Finansų ministerija. 6 mėnesių trukmės obligacijų išplatinta už beveik 9,9 mln. eurų (643 sandoriai), vienerių metų trukmės – už beveik 16,5 mln. eurų (977 sandoriai), dvejų metų trukmės – už 2,45 mln. eurų (115 sandorių), trejų metų – už 2,5 mln.

Paaiškėjus, kad trečią didžiausią bankų grupę Baltijos šalyse „Luminor“ perkantis didžiausias Vengrijos komercinis bankas „OTP Bank“ veikia Rusijoje, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tai kelia pagrįstų klausimų. „Faktas, kad grupė veikia Rusijoje, kelia pagrįstų klausimų“, – komentare BNS teigė centrinis bankas.  Anot jo, „Luminor“ įsigijimą vertins Europos Centrinis Bankas kartu su Estijos finansų rinkos priežiūros institucija, konsultuodamiesi su Lietuvos banku.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ Latvijoje, Tumėje vystys elektros energijos kaupiklių sistemas (EEKS). Investicijos į projektą iš viso sieks apie 35 mln. eurų.

Vilniaus regione tęsiantis neišrūšiuotų komunalinių šiukšlių krizei bei ketinant didinti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) atliekų deginimo apimtis, jėgainės vadovas teigia, kad maksimalūs jos pajėgumai galėtų būti padidinti apie 33–43 proc. – nuo 420 iki 600 tonų atliekų per dieną. Tačiau „Ignitis grupės“ ir Šveicarijos bendrovės „Quaero Capital“ infrastruktūros fondo valdomos VKJ vadovas Mantas Burokas sako, kad maksimalius deginimo pajėgumus šiuo metu riboja užsikimšę jėgainės filtrai.

Nors naujosios Vyriausybės programoje nebeliko nuostatos dėl ryšių su Taivanu, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tikina, kad Lietuva ir toliau sieks plėtoti pragmatišką ekonominį bendradarbiavimą. Tačiau kartu šalies vadovo patarėjas pabrėžia, kad iki šiol iš šių santykių nebuvo sulaukta tiek ekonominės naudos, kiek tikėtasi.

Europos Sąjungai (ES) nuo liepos 5 d. įvedus 3 eurų mokestį už mažos vertės siuntas iš ne ES šalių, Lenkija skelbia fiksuojanti dviženklį tokių siuntų srauto sumažėjimą. Tai pirmasis ženklas, kad šis mokestis gali keisti tarpvalstybinių internetinių pirkimų pobūdį, pažymi Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP. Kaip žinoma, mokestis taikomas siuntoms, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, ir skaičiuojamas pagal prekių kategoriją, o ne už kiekvieną siuntinį atskirai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad  aukštoms degalų kainoms laikantis ilgesnį laiką Vyriausybė imsis veiksmų joms amortizuoti. „Stebime situaciją ir manome, tikimės, kad kuro kainų išaugimas bus laikinas. Jei jis bus ilgalaikis, imsimės veiksmų“, – žurnalistams antradienį Vyriausybėje sakė M. Sinkevičius. Taip jis kalbėjo paklaustas, ar vėl stojant laivybai per Hormuzo sąsiaurį bei tęsiantis įtampai pasaulio naftos rinkoje nereikėtų vėl laikinai sumažinti dyzelino akcizo.

Trečią didžiausią bankų grupę Baltijos šalyse „Luminor“ perkantis didžiausias Vengrijos komercinis bankas „OTP Bank“ turi 2 mln. klientų Rusijoje, kur teikia mažmeninės bankininkystės paslaugas. „OTP Bank“ atstovai portalui aiškino ieškoję galimybių pasitraukti iš karą Ukrainoje tęsiančios šalies, tačiau parduoti verslą galėtų tik už maždaug 5 proc. jo rinkos vertės. „Mums nepavyko rasti sprendimo, kuris būtų teisiškai, moraliai ir ekonomiškai tinkamas“, – komentare lrt.

Vidutinė benzino kaina antradienio rytą Lietuvos degalinėse šoktelėjo 5,7 proc., o dyzelinas brango 4,7 proc. Nežymiai padidėjo ir suskystintos naftos dujų (SND) kaina, augusi 0,3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis,  dyzelino kainos degalinėse svyravo nuo 1,73 euro iki 2,09 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,98 euro ir buvo 4,7 proc. didesnė nei pirmadienį (1,89 euro). LEA: benzino kaina Lietuvoje šoktelėjo daugiau nei 5 proc.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlo parlamentui kreiptis Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar 2021 m. Vyriausybės nutarimas, kuriuo ji nustatė ir apibrėžė  dviračių gatvės pradžią ir pabaigą žyminčius kelio ženklus, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui. Komiteto nuomone, Vyriausybė viršijo savo įgaliojimus, nes įsiterpė į įstatymų leidėjų kompetenciją.

Šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 36,26 mlrd. eurų ir sudarė 42,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), preliminarius duomenis skelbia Eurostatas. Mažesnis skolos ir BVP santykis fiksuotas Airijoje (215,4 mlrd. eurų – 37 proc. BVP), Bulgarijoje (34,2 mlrd. eurų – 28,5 proc.), Švedijoje (2,3 trln. eurų – 34,9 proc. BVP), Liuksemburge (26,4 mlrd. eurų – 29,2 proc. BVP), Danijoje (840,4 mlrd. eurų – 26,8 proc. BVP) ir Estijoje (10,6 mlrd. eurų – 25,2 proc.

Statybų bendrovė „Conres“ baigė 19 mln. eurų vertės Lietuvos bendrovės „Hautica“, valdančios telefonų dėklų ir kitų aksesuarų prekės ženklą „Burga“, gamyklos Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statybas.  Daugiau nei 7,2 tūkst. kv. metrų ploto gamykla oficialiai atidaryta praėjusios savaitės pabaigoje, antradienį pranešė įmonė.

Naujasis premjeras Mindaugas Sinkevičius neslepia, kad kitąmet didins senatvės pensijas. Ir nors jis dar neatskleidžia tikslių sumų, Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas jau nerimauja, kad kitais, rinkimų metais, politikai neperlenktų lazdos neatsakingai leisdami „Sodros“ rezervą. Plačiau apie tai, ar pensijos tikrai didės ir ką tai reiškia valstybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr.

UAB „Consilium optimum“ (veikianti su prekės ženklu „Fastlink“; toliau – Bendrovė arba „Fastlink“), Lietuvos telekomunikacijų įmonė, sėkmingai užbaigė viešą obligacijų siūlymą ir pritraukė 8 mln. Eur. Bendra investuotojų paklausa siekė daugiau nei 9,3 mln. Eur ir viršijo pasiūlą apie 1,2 karto; siūlyme dalyvavo 595 investuotojai iš visų trijų Baltijos šalių. Šis rezultatas atspindi didelį tiek mažmeninių, tiek institucinių investuotojų pasitikėjimą Bendrovės augimo strategija.

Magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga už 6 mln. eurų (su PVM) bus atnaujinamas 7,3 kilometro ruožas Telšių rajone. Kaip skelbia valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, darbus iki 2027 metų vasaros atliks konkursą laimėjusi įmonė „Eurovia Lietuva“.  „A11 yra vienas pagrindinių kelių į Lietuvos pajūrį, todėl jo būklė svarbi tiek regionų gyventojams, tiek poilsiautojams ir verslui“, – pranešime sakė „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Praėjusią savaitę pasaulio rinkose susidūrė dvi priešingos jėgos. JAV infliacija birželį mažėjo sparčiau nei prognozuota – metinis kainų augimas sulėtėjo iki 3,5 proc., daugiausia dėl atpigusios naftos. Tuo pat metu žlugo trapios JAV ir Irano paliaubos, o laivybos sutrikimai Hormuzo sąsiauryje pakėlė „Brent“ naftos kainą 15,9 proc. iki 88,10 JAV dolerio už barelį. Toks energijos kainų šuolis gali vėl sustiprinti infliacijos spaudimą.

„Jei nesimokysi – eisi į statybas“, – šią frazę girdėjo ne viena karta. Dar visai neseniai statybininko profesija daugeliui asocijavosi su grubia kalba, fiziniu darbu ir menku išsilavinimu. Tačiau šiandien statybų aikštelėse dirba žmonės, valdantys milijonus eurų kainuojančią techniką, naudojantys GPS sistemas, 3D modelius ir skaitmeninius projektus.

Lietuvos biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažiausias ES šalyse, tuo metu penkios Bendrijos narės fiksavo biudžeto perteklių, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 1,2 proc., o Latvijoje – 1,9 proc., paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 3,1 proc. BVP.  Biudžeto perteklių fiksavo Danija (2 proc. BVP), Airija (2,4 proc.), Graikija (1,2 proc.

Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 36,3 mlrd. eurų ir sudarė 42,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių ES. Latvijos valdžios skola siekė 20,4 mlrd. eurų, arba 46,9 proc. BVP, Estijos – 10,6 mlrd. eurų, arba 25,2 proc. BVP. Estijos valdžios skola išliko mažiausia visoje ES. Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola siekė 143,5 proc. BVP.

Vilniaus regione tęsiantis šiukšlių krizei ir dėl visų čia susidarančių komunalinių atliekų rūšiavimo jau sutarus su trimis įmonėmis, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas sako, kad trečioji įmonė „Ekobazė“ atliekas turėtų pradėti rūšiuoti nuo kitos savaitės pabaigos.

Automobilio pirkimas šiandien dažniausiai prasideda namuose, dar neatidarius garažo vartų ir nepaskambinus pardavėjui. Pirkėjai telefone ar kompiuteryje lygina skirtingus modelius, kainas ir komplektacijas, skaičiuoja būsimas kuro bei priežiūros išlaidas, tikrina automobilio istoriją ir vertina, kiek pasirinktas variantas atitiks jų kasdienius poreikius.

Lietuvos paštas teismui skundžia Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) universaliosios pašto paslaugos (UPP) nuostolių kompensavimo praktiką. Įmonė BNS pranešė pateikusi skundą Regionų administraciniam teismui. Lietuvos pašto vertinimu, ši metodika bei jos taikymas neatitinka Pašto įstatymo ir ES teisės bei neužtikrina aiškaus ir prognozuojamo valstybės įpareigotos UPP finansavimo, pranešė valstybės valdoma įmonė.