Prabilo apie niūrą realybę dėl kitų metų biudžeto: „Įtampų yra daug“

„Situacija su biudžetu tikrai įtempta, todėl ir šiandien posėdžiausime, ir sekmadienį neeiliniame posėdyje ieškosime būdų, kaip sutaupyti“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Sinkevičius.

Pasak premjero, šiuo metu pagrindinė dilema – kaip subalansuoti didelius valstybės poreikius ir turimas pajamas. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sinkevičiaus žinutė institucijoms po KAM vakarėlio: šventės – geresniais laikais arba iš savų pinigų

Sinkevičiaus komanda sureagavo į Putino bendražygio pagyras: „Propagandiniai išvedžiojimai“

Iš artimo Putino bendražygio – pagyros Sinkevičiaus žodžiams

+66

Kadangi Vyriausybė nesvarsto papildomų pajamų per mokesčius, pagrindinis dėmesys krypsta į išlaidų mažinimą.

„Poreikių yra daug, pajamų šaltiniai aiškūs. Reikia arba mažinti poreikius, arba didinti pajamas per pajamų šaltinius, tai yra kalbėti apie mokesčius. Mes pasakėme, kad apie tai nekalbėsime, tada reikia žiūrėti į kitą dalį – išlaidas“, – teigė jis.

Vis dėlto, anot M. Sinkevičiaus, mažinti išlaidas sudėtinga dėl socialinių įsipareigojimų, tarp jų – pensijų indeksavimo, taip pat įsipareigojimų krašto apsaugai.

„Yra daug socialiai svarbių sričių ir grupių: senjorai, mokytojai. Esame susiderėję dėl mūsų įsipareigojimo kariuomenei ir krašto gynybai, nuo kai kurių dalykų negalime atsitraukti. Tai reiškia, kad tą deficitą labai sudėtinga valdyti“, – sakė premjeras.

M. Sinkevičius teigė, kad Vyriausybė siekia rasti balansą tarp visuomenės poreikių ir saugumo bei gynybos finansavimo. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad sudėtinga fiskalinė situacija susidarė ne tik Lietuvoje.

M. Sinkevičius: „Įtampų yra daug“

„Matome po susitikimų su eurokomisaru (Valdžiu – ELTA) Dombrovskiu ir kitais, kad nesame vieninteliai, atsidūrę tokioje situacijoje. Ji išsirutuliojo dar nuo COVID-19 laikotarpio, kai buvo sustabdytas fiskalinės drausmės laikymasis. Tada prasidėjo karas, buvo daug fiskalinės erdvės, o dabar galimybės traukiasi“, – teigė jis.

Premjeras galutinio biudžeto deficito dydžio kol kas neįvardijo, sakydamas, kad jis turėtų paaiškėti kitą savaitę.

„Matysis kitos savaitės pabaigoje, bet įtampų yra daug, sudėtinga subalansuoti. (...) Galutiniai deficito dydžiai bus aiškūs, turbūt ir tos ribos“, – sakė M. Sinkevičius.

ELTA primena, kad antradienį prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad siekdama išlaikyti pakankamą gynybos finansavimą Lietuva kitąmet galėtų viršyti pagal Mastrichto kriterijus nustatytą biudžeto deficito lygį.

Pagal Mastrichto kriterijus, Lietuvos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – 60 proc. nuo BVP.

Šių metų valstybės biudžeto deficitas, neįskaitant ES taikomos išimties dėl gynybos išlaidų, sudaro 2,8 proc. BVP, valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.

Pasak prezidento patarėjo, Europos Komisijos (EK) prognozės rodo, kad kitų metų vidutinis ES fiskalinis deficitas sieks apie 3,6 proc. BVP, netgi turint omenyje tai, kad dauguma ES šalių neskiria 5 proc. dydžio finansavimo gynybai.

V. Augustinavičiaus teigimu, dėl didesnių biudžeto išlaidų galima tartis su EK, aiškinant, kad gynybai skiriamos lėšos yra laikina, kontroliuojama investicija, kuri ilguoju laikotarpiu neturės didelės neigiamos įtakos fiskalinei politikai.