Apie spūsčių keliamas problemas diskutuojama nuolat, vis dėlto jų sprendimo dažniausiai ieškoma keliomis kryptimis – platinamos gatvės, geriau koordinuojami kelių remonto darbai, ieškoma būdų efektyviau organizuoti patį eismą. Vis dėlto didesni infrastruktūros pokyčiai kainuoja brangiai, užtrunka ir reikalauja nuoseklaus darbo tiek valstybės, tiek savivaldybių lygmeniu.
Tačiau ar eismo pralaidumą galima pagerinti ir gerokai paprastesnėmis priemonėmis? Pavyzdžiui, vairuotojui iš anksto parodant, kiek liko iki žalio ar raudono šviesoforo signalo?
Sprendimas nėra naujas
Tokio sprendimo nauda yra labai paprasta. Greta šviesoforo (arba šviesoforo signale) įrengiamas skaitmeninis laikmatis, rodantis, kiek laiko liko iki tuo metu degančio signalo pasikeitimo. Vairuotojas iš anksto žino, kada užges raudona ar žalia šviesa, todėl gali anksčiau pasiruošti pajudėti arba, priešingai, pradėti lėtėti.
Tokios sistemos Europoje nėra naujiena. Štai kaimyninėje Lenkijoje pirmieji laikmačiai sankryžose pasirodė Opolėje dar 2007–2008 metais, o vėliau buvo įrengti ir Vroclave, Poznanėje, Ščecine, Zieliona Guroje bei Torunėje.
Kartu buvo pradėtas vertinti ir jų poveikis vairuotojų elgesiui. Silezijos technologijos universiteto mokslininkai stebėjo sankryžas Zabrzėje, Opolėje ir Vroclave, laikmačius pakaitomis įjungiant ir išjungiant.
Visuose trijuose miestuose įjungus laikmačius sumažėjo automobilių, kirtusių „Stop“ liniją jau degant raudonam signalui, skaičius. Zabrzėje tokių atvejų sumažėjo nuo 320 iki 255, Opolėje – nuo 198 iki 147, o Vroclave – nuo 672 iki 306. Tyrėjų duomenimis, apskritai Zabrzėje pažeidimų kiekis sumažėjo 22,65 proc., Opolėje – 32,03 proc., o Vroclave – 29,78 proc.
Teigiamą laikmačių poveikį užfiksavo ir Bankoke atlikti eismo pralaidumo tyrimai. Per 48 valandų bandymą vienoje sankryžoje, pusę laiko laikmačiams veikiant, o kitą pusę juos išjungus, nustatyta, kad pirmųjų automobilių pajudėjimo gaištis žalio signalo pradžioje sumažėjo 1–1,92 sekundės per ciklą, arba 17–32 proc.
Tyrėjų skaičiavimu, šis iš pirmo žvilgsnio nedidelis skirtumas vienos tiesiai važiuojančios eismo juostos pralaidumą galėjo padidinti maždaug 8–24 automobiliais per valandą.
Vilniuje laikmačiai vairuotojus galėtų klaidinti
Vis dėlto Vilniuje tokį sprendimą pritaikyti būtų gerokai sudėtingiau. JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas sako, kad sostinėje šiuo metu yra 320 šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, o visi šviesoforų postai valdomi adaptyviai.
Vadinasi, kad žalio ar raudono signalo trukmė nėra nekintamai nustatyta iš anksto. Transporto jutikliai realiuoju laiku stebi eismo srautą, o sistema pagal surinktus duomenis sprendžia, kiek laiko konkrečiai krypčiai skirti žalią signalą.
„Pavyzdžiui, jeigu tarp automobilių susidaro didesnis atstumas nei numatyta valdiklyje, žalias šviesoforo signalas išjungiamas anksčiau ir uždegamas kitoje juostoje važiuojantiesiems“, – aiškina E. Morkūnas.
Dėl to jau prasidėjus konkrečiai šviesoforo fazei jos trukmė gali keistis. Vairuotojui rodomas laikmatis tokiu atveju ne visada galėtų tiksliai nurodyti, kiek sekundžių liko iki signalo pasikeitimo.
„Adaptyviai valdomose sankryžose neįmanoma patikimai iš anksto parodyti, kiek sekundžių liko iki raudono ar žalio signalo pabaigos. Tokie duomenys ne padėtų, o tik klaidintų vairuotojus“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, problemos neišspręstų ir iš pirmo žvilgsnio paprastesnis variantas – rodyti tik likusį raudono signalo laiką. Adaptyvioje sistemoje gali kisti ir jo trukmė, todėl šviesoforų valdymo įrangos gamintojai tokio atgalinio skaičiavimo principo nenaudoja.
E. Morkūnas atkreipia dėmesį ir į galimą laikmačių poveikį vairuotojų elgsenai. Žalio signalo laikmatis gali paskatinti paskutinėmis sekundėmis skubėti pravažiuoti sankryžą, o raudono – pradėti važiuoti dar neužsidegus žaliai šviesai: „Todėl papildoma informacija apie likusį laiką savaime nereiškia didesnio eismo saugumo“, – pabrėžia jis.
Laikmačių įrengimas sostinėje neapsiribotų ir papildomų švieslenčių sumontavimu. E. Morkūno teigimu, norint juos naudoti pagal iš anksto nustatytą signalo trukmę, tektų atsisakyti adaptyvaus eismo reguliavimo arba keisti dabartinį jo veikimo principą. Tai galėtų turėti tiesioginės įtakos sankryžų pralaidumui.
Nepaisant to, Vilnius šiuo metu renkasi priešingą kryptį. JUDU duomenimis, iki 2030 m. planuojama atnaujinti apie 200 miesto šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir perėjų. Atnaujinant sistemą siekiama efektyviau valdyti transporto srautus, patikimiau suteikti prioritetą viešajam transportui, didinti eismo saugumą ir gerinti sąlygas pėstiesiems.
Kita vertus, į klausimą, ar vairuotojams skirti šviesoforų laikmačiai Vilniuje anksčiau buvo bandomi arba oficialiai svarstyti, JUDU pateiktame komentare neatsakė.
Ministerija atsakomybę perkelia ant kelio valdytojų pečių
Naujienų portalui tv3.lt pasiteiravus Susisiekimo ministerijos, kaip ji vertina šviesoforų laikmačių naudojimą Lietuvoje ir jų poveikį eismui, ministerijos atstovai patvirtino, kad tokios priemonės šalyje nėra draudžiamos. Galiojančios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės leidžia įrengti švieslentes ar laikmačius, rodančius konkretaus signalo veikimo laiką.
Vis dėlto sprendimą, ar tokia priemonė konkrečioje sankryžoje reikalinga, priima kelio savininkas arba valdytojas. Miestuose tai dažniausiai yra savivaldybės, todėl praktinis laikmačių diegimas paliekamas jų kompetencijai.
Į klausimą, kodėl laikmačiai Lietuvoje naudojami itin ribotai, ministerija tiesiogiai neatsakė. Ji taip pat nepateikė duomenų, ar valstybės mastu buvo vertinta galimybė juos plačiau naudoti fiksuoto ciklo sankryžose, bei tyrimų, kurie rodytų, kad tokie laikmačiai Lietuvos sąlygomis nepasiteisintų ar keltų papildomų saugumo problemų.
Ministerija vietoj to atkreipė dėmesį į nuo lapkričio 1-osios visoje šalyje suvienodinamą žalio mirksinčio šviesoforo signalo naudojimą. Prieš įsijungiant geltonam signalui žalia šviesa turės mirksėti paskutines 2–4 sekundes, o adaptyviai valdomose sankryžose šis laikas galės būti sutrumpintas iki dviejų sekundžių.
„Taip vairuotojams bus suteiktas aiškus išankstinis perspėjimas apie artėjantį šviesoforo signalo pasikeitimą ir panaikinta eismo dalyviams nepasitenkinimą teikusi skirtinga praktika, kai vienose sankryžose žalias signalas mirksėdavo, kitose ne“, – nurodė Susisiekimo ministerija.
Tačiau į klausimą, kodėl vairuotojų informavimui pasirinktas būtent mirksintis žalias signalas, o ne laikmatis, bei ar buvo lygintas šių dviejų priemonių poveikis eismo saugumui ir pralaidumui, ministerija neatsakė.
Ekspertas siūlytų laikmačius išbandyti praktiškai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Kelių katedros docentas dr. Vytautas Grigonis sutinka, kad adaptyviai valdomose sankryžose laikmačius pritaikyti sudėtinga, tačiau kartu pabrėžia, kad vien dėl to šios priemonės nereikėtų visiškai atmesti.
Pasak jo, tarptautinių tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Vienose sankryžose laikmačiai padeda vairuotojams anksčiau apsispręsti, ar stabdyti, ar tęsti važiavimą, tačiau kitur paskutinės žalio signalo sekundės gali paskatinti vairuotojus didinti greitį ir bandyti suspėti pravažiuoti.
„Šviesoforo laikmatis keičia vairuotojų elgesį, tačiau jo poveikis eismo saugumui nėra vienareikšmis. Tarptautiniai tyrimai rodo tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, todėl universalios išvados, kad laikmačiai didina arba mažina saugumą, šiandien nėra“, – sako V. Grigonis.
Skiriasi ir žalio bei raudono signalo laikmačių poveikis. Žalio signalo atskaita vairuotojui parodo, kiek laiko dar galima važiuoti, tačiau kartu gali skatinti skubėti. Tuo metu raudono signalo laikmatis, anot eksperto, gali sutrumpinti reakcijos laiką užsidegus žaliai šviesai ir taip sumažinti delsą pajudant.
Vis dėlto ir toks sprendimas turi trūkumų – kai kuriuose tyrimuose fiksuota, kad vairuotojai pradeda judėti dar prieš užsidegant žaliam signalui.
V. Grigonio teigimu, Lietuvoje atgalinio skaičiavimo laikmačiai nėra visiškai svetimi. Jie buvo ir yra naudojami pėstiesiems – pavyzdžiui, Vilniuje Justiniškių ir Virbeliškių gatvių sankryžoje, Kaune Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos sankryžoje bei Klaipėdoje Taikos prospekto ir Alksnynės gatvės sankryžoje. Tačiau vairuotojams skirtų laikmačių poveikis Lietuvos sąlygomis išsamiai netirtas.
Todėl, eksperto vertinimu, racionaliausias kelias būtų ne iš karto plačiai diegti tokią sistemą, o pirmiausia ją išbandyti keliose fiksuoto ciklo sankryžose.
„Kadangi Lietuvoje nėra išsamių tyrimų apie jų veikimą realiomis gatvių sąlygomis, logiškiausias žingsnis būtų platus pilotinis projektas. Tai leistų įvertinti laikmačių poveikį vietinėmis sąlygomis prieš svarstant platesnį jų diegimą“, – teigia V. Grigonis.
Tokio eksperimento metu, anot jo, reikėtų vertinti vairuotojų greitį prieš sankryžą, stabdymo intensyvumą, važiavimą degant geltonam ir raudonam signalui, konfliktines situacijas, susidarančias eiles bei sankryžos pralaidumą. Eismo įvykių statistikai patikimai įvertinti reikėtų ilgesnio, bent kelerius metus trunkančio stebėjimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
