Tabako rinka čia yra geras testas. KPMG atlikto 2025 metų Europos nelegalių cigarečių rinkos tyrimo vertinimu, nelegalios cigarečių rinkos dalis Lietuvoje siekė 21,1 proc. Tuo metu valstybės strateginiuose dokumentuose 2026 metams numatytas 14 proc. tikslas. Skirtumas – daugiau kaip 7 procentiniai punktai.
Tačiau dar svarbiau tai, kad reguliaraus, nepriklausomo ir viešai palyginamo akcizų atotrūkio vertinimo Lietuva iki šiol neturi.
Rugsėjį paskelbta Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita apie kovą su neteisėta prekyba tabaku rodo, kad tai nėra vien Lietuvos problema. „Neteisėta prekyba tabako gaminiais – tiek neteisėta gamyba, tiek kontrabanda – ir toliau yra rimta ES problema, nes daro neigiamą poveikį jos finansams, visuomenės sveikatai ir saugumui“, – teigia auditoriai. Kartu jie konstatuoja, kad ES vis dar trūksta patikimo bendro vaizdo, koks yra nelegalios tabako rinkos dydis, jos struktūra ir ekonominis poveikis. Informacija fragmentuota, metodai skiriasi, o taikomų priemonių rezultatyvumas ne visada vertinamas sistemiškai.
Būtent čia slypi esminė problema: veiklų skaičius nėra rezultatas. Galima atlikti daugiau patikrinimų, diegti naujas sistemas ar vykdyti daugiau operacijų, tačiau galiausiai turime gebėti atsakyti, kokio dydžio problemą sprendžiame, kokį rezultatą norime pasiekti ir ar pasirinktos priemonės iš tiesų jį duoda.
109 mln. eurų – rimtas signalas
KPMG atlikto 2025 metų Europos nelegalių cigarečių rinkos tyrimo vertinimu, Lietuvoje pernai buvo suvartota apie 2,55 mlrd. cigarečių, iš jų apie 540 mln. – nelegalios. Nelegalios rinkos dalis per metus padidėjo nuo 19,5 iki 21,1 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per visą 2021–2025 metų tyrimo laikotarpį.
Tyrimo vertinimu, jeigu šis kiekis būtų buvęs legaliai įsigytas Lietuvoje, potencialiai būtų sumokėta apie 109 mln. eurų daugiau akcizo ir PVM – 14 mln. eurų daugiau nei analogiškas 2024 metų įvertis.
Žinoma, 109 mln. eurų nėra suma, kurią galima tiesiog įrašyti į kitų metų biudžetą. Toks skaičiavimas remiasi prielaida, kad visas nelegalus kiekis būtų įsigytas legaliai, ir nevertina vartotojų reakcijos į kainą ar vartojimo elastingumo. Be to, tyrimas atliktas gamintojų užsakymu, todėl jo rezultatus reikia vertinti kaip rinkos įvertį, o ne kaip oficialią valstybės statistiką.
Tačiau būtent tai ir išryškina problemą.
Jeigu valstybė kalba apie milijonų ištraukimą iš šešėlio, ji pati turi gebėti patikimai pasakyti, kur tie milijonai yra.
Lietuva jau daug metų gana detaliai vertina PVM atotrūkį: turime metodikas, Europos Komisijos skaičiavimus ir galime stebėti rodiklių dinamiką. Akcizų srityje tokio paties lygio reguliaraus, nepriklausomo ir viešai palyginamo vertinimo neturime.
109 mln. eurų vertinimą verta matyti kaip signalą apie problemos mastą. Dar svarbiau tai, kad valstybė iki šiol neturi savo nepriklausomo ir reguliariai atnaujinamo vertinimo, kuris leistų patikimai įvertinti, kiek mokesčių prarandama akcizinių prekių šešėlyje.
Turime tikslą. Ar žinome, kaip arti jo esame?
Finansų ministerijos strateginiame veiklos plane numatyta, kad nelegali tabako gaminių rinkos dalis 2026 metais turėtų sudaryti 14 proc., 2027 metais – 13,8 proc., 2028 metais – 13,6 proc.
Tuo metu 2025 metų rinkos vertinimas rodo 21,1 proc.
Tai daugiau kaip 7 procentinių punktų skirtumas.
Toks atotrūkis tarp valstybės nustatyto tikslo ir rinkos vertinimo tik dar labiau parodo reguliaraus, nepriklausomo ir viešai palyginamo vertinimo poreikį. Jis leistų stebėti ne tik patį atotrūkį, bet ir tai, ar taikomos priemonės duoda rezultatą.
Šešėlis jau seniai nėra tik pasienio problema
Būtų neteisinga sakyti, kad Lietuvos institucijos nieko nedaro. Muitinės kriminalinė tarnyba vykdo dideles operacijas, sulaikomos milijoninės nelegalių cigarečių siuntos, investuojama į kontrolės technologijas.
Tačiau pati problemos struktūra keičiasi.
2025 metais Muitinės kriminalinės tarnybos ikiteisminiuose tyrimuose sulaikyta apie 6,9 mln. pakelių cigarečių, kurių vertė siekė 33,2 mln. eurų. Dar iškalbingesnis rodiklis – 70,2 proc. sulaikytų tabako gaminių aptikta šalies viduje, o ne Baltarusijos ar Rusijos pasienyje.
Tai keičia ir klausimą, kur turėtų būti nukreipti valstybės pajėgumai.
Europos Audito Rūmų ataskaita ir kiti rinkos tyrimai rodo, kad nusikalstamos grupuotės decentralizuoja gamybą ir tiekimo grandines, išnaudoja smulkiąsias siuntas, elektroninę prekybą, socialinius tinklus, sudėtingesnes logistikos bei finansines schemas.
Todėl šešėlio mažinimo politika negali apsiriboti vien pasienio kontrole ar didesniu patikrinimų skaičiumi. Vis svarbesni tampa žaliavų, gamybos įrangos, vidaus logistikos ir pinigų srautų sekimas bei institucijų gebėjimas keistis informacija.
Lenkija – ne atsakymas, bet klausimas, kurį verta užduoti
Europos Audito Rūmai išsamiau vertino Belgiją, Ispaniją, Lenkiją ir Rumuniją. Lenkija tarp jų išsiskyrė tuo, kad neteisėtą prekybą tabaku buvo įvardijusi kaip aukšto prioriteto sritį ir turėjo jai skirtą atskirą strategiją.
2025 metų rinkos vertinimu, nelegali cigarečių rinkos dalis Lenkijoje sudarė 5,3 proc., Lietuvoje – 21,1 proc.
Tai nereiškia, kad šį skirtumą sukūrė viena strategija – tokios priežastinės išvados duomenys neleidžia daryti. Tačiau skirtumas pakankamai didelis, kad būtų verta sistemiškai analizuoti, ką Lenkija ir kitos geresnius rezultatus pasiekiančios valstybės daro kitaip.
Vertinant kitų šalių patirtį svarbu atsirinkti priemones, kurios realiai duoda rezultatą. Tai gali būti specializuotos kompetencijos, geresnis institucijų keitimasis informacija, kontrolės automatizavimas, platesni tyrimo įgaliojimai ar nuolatinis tarpžinybinis koordinavimas.
Jei norime pinigų iš šešėlio, pirmiausia turime juos išmatuoti
Lietuvai čia reikėtų trijų gana konkrečių žingsnių.
Pirma – matuoti. Reikalingas reguliarus ir nepriklausomas akcizų atotrūkio vertinimas, paremtas aiškia ir viešai palyginama metodika.
Antra – vertinti rezultatą. Turėtume skaičiuoti ne tik patikrinimus, operacijas ar sulaikytas siuntas, bet ir tai, ar mažėja nelegalios rinkos dalis ir kiek papildomų pajamų realiai surenkama.
Trečia – keisti priemones kartu su pačia rinka. Kontrolė turi apimti ne tik pasienį, bet ir vidaus gamybą, logistiką, žaliavas, elektroninę prekybą bei finansinius srautus.
2026 metų sausį–rugpjūtį valstybės biudžetas gavo 1,505 mlrd. eurų akcizų – 9 proc. daugiau nei prieš metus. Tai reikšmingas valstybės pajamų šaltinis. Tačiau nominalių pajamų augimas yra tik viena lygties pusė. Kita – užtikrinti, kad apmokestinama ekonominė veikla neišeitų už legalios rinkos ribų.
Todėl, kai šiandien valstybė pagrįstai ieško būdų daugiau lėšų ištraukti iš šešėlio, tabako rinka gali būti geras testas visai sistemai.
Ne todėl, kad 109 mln. eurų galima rytoj pasiimti ir išleisti. O todėl, kad jeigu šešėlio mažinimą laikome realiu papildomų valstybės pajamų šaltiniu, turime gebėti atsakyti į tris elementarius klausimus: kiek prarandame, kodėl prarandame ir kurios priemonės iš tiesų tuos praradimus mažina.
Kol neturime patikimo atsakymo bent į pirmąjį, kalbos apie milijonus iš šešėlio lieka labiau lūkesčiu nei fiskaline strategija.
Komentaro autorė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
