Vilnius, spalio 2 d. (BNS). Europos Centrinio Banko (ECB) iki 2029 metų planuojamas išleisti skaitmeninis euras – reikalinga alternatyva gryniesiems pinigams, nes leistų atsiskaityti mokėjimo kortele nesant interneto ryšio, pabrėžia Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.
Jis teigia, jog vartotojai skaitmeniniu euru galės naudotis taip pat, kaip ir dabartinėmis mokėjimo priemonėmis.
„Bankai vis labiau supranta, kad alternatyvi mokėjimo priemonė yra reikalinga, kad jie savo klientams irgi turi užtikrinti nepalaužiamą mokėjimų veikimą. Jie irgi turi pasiūlyti kažkokią alternatyvą. Ir skaitmeninis euras būtent ir ją sukuria“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Jo teigimu, pasiruošti skaitmeninio euro diegimui turės tiek ECB, tiek komerciniai bankai, tiek visi kiti rinkos dalyviai, tačiau dar nėra tiksliai aišku, kiek tai kainuos.
Projektas Europoje juda į priekį – ECB šiemet atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjų iš įvairių euro zonos šalių, 2027–2028 metais dalyvausiančių skaitmeninio euro bandomajame projekte, tarp kurių pateko ir JK finansinių paslaugų grupės „Revolut“ Lietuvoje registruotas bankas „Revolut Bank“.
„Dar teks priimti galutinį sprendimą ir leisti rinkai dvejus metus pasiruošti skaitmeninio euro įdiegimui. Tai reikštų, kad maždaug 2029 metais jau būtų galima tikėtis, kad skaitmeninis euras galėtų atsirasti kiekvieno europiečio kišenėje kaip naujas atsiskaitymo būdas“, – tikisi E. Ruzgys.
Lietuvos banko atstovas: skaitmeninis euras – reikalinga alternatyva gryniesiems pinigams
– Koks procesas dar vyksta dėl skaitmeninio euro Europoje? Kiek Lietuva įsitraukusi ir kokios perspektyvos?
– Vyksta vadinamoji trilogo fazė, tam tikras etapas prieš priimant galutinius įstatymus ir reglamentus, kurie ir apibrėš būtent galutinę skaitmeninio euro versiją – visas savybes, kaip jisai atrodys, kada bus išleistas. Šiuo metu procesui vadovauja Europos Tarybai pirmininkaujanti Airija.
Ambicija, kad trilogai baigtųsi dar šiais metais, tai yra prieš prasidedant Lietuvos pirmininkavimui. Jeigu pavyks, Europos Centrinis Bankas yra suplanavęs maždaug dvejų metų pasirengimo laikotarpį, per kurį skaitmeninis euras jau galėtų būti išleistas.
Dar teks priimti galutinį sprendimą ir leisti rinkai dvejus metus pasiruošti skaitmeninio euro įdiegimui. Tai reikštų, kad maždaug 2029 metais jau būtų galima tikėtis, kad skaitmeninis euras galėtų atsirasti kiekvieno europiečio kišenėje kaip naujas atsiskaitymo būdas, kaip nauja euro forma.
Jeigu teisiniai ir politiniai procesai prasitęs ilgiau negu iki šių metų pabaigos, ir visas kitas laikotarpis tęsis toliau. Dabar kritinis žingsnis užbaigti politines diskusijas ir nuspręsti, kaip atrodys skaitmeninio euro reglamentas.
– Kokia yra idėja pagrindinė šitos mokėjimo priemonės? Kuo ji bus pranašesnė, kokia bus nauda? Tai bus alternatyva, kaip suprantu, veiks be interneto?
– Šiandien elektroninės mokėjimo priemonės alternatyva yra grynieji pinigai. Bet grynųjų pinigų naudojimas visuomenei mažėja jau ne pirmą dešimtmetį. Vien per pastaruosius metus euro sistemoje 7 proc. sumažėjo jų naudojimas. Vadinasi, visa europinė visuomenė vis mažiau ir mažiau turime alternatyvos dabar esančioms mokėjimo priemonėms – tokios alternatyvos, kokią suteikia grynieji pinigai.
Skaitmeninis euras būtent kuriamas kaip alternatyva gryniesiems pinigams – jo savybės bus labai artimos gryniesiems pinigams. Privatumas bus užtikrintas – negalima sakyti, kad lygiai toks pat kaip grynųjų, bet artimas. Kaip ir mokant grynaisiais, niekas nežino, kur ir kaip susimokėjau, taip ir mokant skaitmeniniu euru, transakcijos bus anonimizuojamos. Bus kiti būdai, kaip apsaugoti žmonių privatumą.
Lygiai taip pat, esant, pavyzdžiui, technologinei ar geopolitinei krizei, kai neveiktų mokėjimo kortelės, bus sukurta visiškai atskira infrastruktūra, kuri veiks nepriklausomai nuo to, ar dabartinės mokėjimo priemonės veikia, ar ne.
– Kaip realiai tie mokėjimai atrodys? Kaip atrodys atsiskaitymas skaitmeniniu euru?
– Norint gauti skaitmeninį eurą kiekvienas galės kreiptis į savo mokėjimo paslaugų teikėją, į savo banką ir bankas visų pirma atidarys skaitmeninio euro sąskaitą. Dabar žmonės mato kelias sąskaitas vieną šalia kitos internetinėje bankininkystėje, banko programėlėje – tai matys dar vieną sąskaitą, kuri bus skaitmeninio euro sąskaita. Žmogus galės persivesti pinigus iš savo gaunamosios sąskaitos į skaitmeninio euro sąskaitą, ją naudoti kaip darbo užmokesčio gavimo sąskaitą.
Iš vartotojų perspektyvos ji bus lygiai tokia pati sąskaita, kokią turi šiandien, tačiau tai bus dar viena papildoma mokėjimo priemonė. Bus galima išsiimti skaitmeninio euro kortelę, jeigu kitos sąskaitos neveikia arba kitos mokėjimo priemonės neveikia, tada veiks būtent ta skaitmeninio euro sąskaita.
Skaitmeniniu euru bus galima atsiskaityti nesant ryšio, jam sutrikus. Tai yra atskira infrastruktūra palaikoma ECB, vartotojai tik savo banke matys atvaizdą to, kas yra ECB.
– Kaip Lietuvoje bus įgyvendintas šitas sprendimas, jei jis bus priimtas Europoje. Kokios techninės turės būti priemonės įgyvendintos, kas bus atsakingas už jo sklandų veikimą?
– Lietuvos bankas turės atlikti technologinį ir procedūrinį pasirengimą. Didelį pasirengimą turės atlikti visi bankai, nes būtent jiems numatyta svarbi rolė skaitmeninio euro platinimo kontekste. Norint atsidaryti skaitmeninio euro sąskaitą nereikės visiems važiuoti į Frankfurtą, į ECB, bet bus galima atsidaryti ją per šiuo metu esančius bankus. Tai yra viena svarbi savybė, todėl bankam irgi yra didelė rolė platinti skaitmeninį eurą.
ECB ruošia pačią infrastruktūrą, kad mokėjimai galėtų vykti, bankai ruošiasi platinimui. Ir visi kiti technologijų teikėjai, pavyzdžiui, POS terminalų, bankomatų, irgi turi pasiruošti šitam įvedimui.
Pasirengimas iš tikrųjų yra yra didelis, bet jis yra vienodas per visas šalis, koordinuojamas ECB.
– Kiek Lietuvos bankas turės investuoti pasirengimą ir kiek komerciniai bankai?
– Yra tik tokie bendrieji skaičiai, Lietuvos banke irgi dar neturime labai konkretaus projekto ir kiek kainuos pats pasirengimas, įgyvendinimas.
Projekto neturime, nes vis dar vyksta politinis dialogas, apibrėžiantis, kaip atrodys pats skaitmeninis euras. Kai bus tiksliai žinoma, kokios yra jo savybės, tada jau bus galima planuoti konkretų projektą ir įvardinti tiek ir pasirengimo kaštus, tiek ir industrijos pasirengimo kaštus.
Visai industrijai, pavyzdžiui, bankams visiems per Europą, pasiruošimo kaina labai varijuoja: ECB vertinimas, kad tai kainuos apie 3–4 mlrd. eurų, bankai sako – keliolika milijardų eurų gali kainuoti per visą euro zoną. Čia per visą euro zoną, 400 mln. gyventojų kontekste.
ECB pats į skaitmeninio euro technologiją investavo 1,3 mlrd. eurų.
– Kaip žiūri mūsų komerciniai bankai į šią iniciatyvą? Ar skeptiški, ar laukia su nerimu, ar visgi yra nusiteikę?
– Prieš 2–3 metus, kai tik prasidėjo visos diskusijos, to skepticizmo buvo tikrai žymiai daugiau, buvo baiminamasi, kad tai taps labai dideliu konkurentu bankinėms mokėjimo priemonėms. Tačiau per laiką požiūris keitėsi ir bankai vis labiau supranta, kad alternatyvi mokėjimo priemonė yra reikalinga, kad jie savo klientams irgi turi užtikrinti nepalaužiamą mokėjimų veikimą. Jie irgi turi pasiūlyt kažkokią alternatyvą. Ir skaitmeninis euras būtent ją sukuria.
Dabar pagrindinės yra „Visa“, „MasterCard“ kortelės, kurias visi naudoja. Ir bankai pradeda suprasti, jog jeigu šiandien kažkas atsitiktų, jie savo klientams neturi alternatyvos, kurią galėtų pasiūlyti. Skaitmeninis euras ir padengs šitą poreikį.
– Ką sako skaitmeninio euro skeptikai europiniuose koridoriuose, dėl ko klausimas strigo Europos Parlamente?
– Pagrindinis argumentas prieš buvo, kad ne viešosios institucijos, bet verslas pats turėtų atrasti alternatyvas „Visa“, „MasterCard“ ir pats kurti alternatyvias mokėjimo priemones. Ir iš tikrųjų buvo tikimasi iš verslo tokių alternatyvų.
Baltijos šalys geras pavyzdys, kad taip neįvyko – visa momentinių mokėjimų infrastruktūra jau netoli dešimties metų egzistuoja, bet parduotuvėse vis dar neturime alternatyvos „Visa“ ar „MasterCard“. Tai būtent iš čia, ypač Europos Parlamente, ir buvo tas skepticizmas. Bet buvo suprasta, kad turbūt verslas visgi neužpildys šitos nišos visiškai, visu europiniu mastu.
– Ačiū už pokalbį.
