Verslas

SEB bankas mažina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir numato, kad šalies ekonomikos augimas sieks 3 proc., skelbiama naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Tuo metu infliacija šiemet, prognozuojama, sieks 5,3 proc.  Kaip ir gegužę, naujausioje apžvalgoje ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet ekonomikos augimas sulėtės iki 2,1 proc.  Pavasarį SEB prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,2 proc., infliacija sieks 5,7 proc.

„Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia, kokio dydžio atlygius savo darbuotojams mokėjo įmonės Lietuvoje. Liepos mėnesio duomenys parodė, kad didžiausius atlyginimus Lietuvoje gavę gyventojai uždirbo beveik 51 tūkst. eurų prieš mokesčius. Liepos mėnesį didžiausias algas gavo atsinaujinančios energijos, elektros, prekybos, remonto ir mokslines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai. Net 49 Lietuvoje veikiančios bendrovės savo darbuotojams mokėjo po daugiau nei 10 tūkst.

Didžiausia Lietuvoje krovinių vežimo ir logistikos grupė „Girteka Group“ dalį transporto operacijų perkelia į Rygą Latvijoje ir Oradėją Rumunijoje, kur steigia vietos įmones – taip bendrovė aiškina pritaikanti savo Europos veiklos modelį prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų ir nuolatinio vairuotojų trūkumo, rašo „Verslo žinių“ portalas.   „Sprendimą lemia ne vienas konkretus reguliacinis ar mokestinis skirtumas.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad savaitgalį kilusi audra parodė „Oro navigacijos“ antrinės oro erdvės stebėjimo sistemos spragas, todėl bendrovei pavesta įsivertinti įrenginių perkėlimą į Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) bokštus arba peržiūrėti sutartį su privačiu operatoriumi. Tai, pasak jo, planuojama įvykdyti artimiausiomis savaitėmis.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas kritikuoja Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pasirengimą tokioms situacijoms, kaip savaitgalį Lietuvą užklupusi audra. Pasak jo, dabar užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai smarkiai paveikė geležinkelių ir telekomunikacijų sektorius, o didžiausia atsakomybė dėl to – ESO. „Iš tikrųjų turbūt labiausiai jaučiuosi suirzęs dėl ESO nepasirengimo. Yra rimtų problemų su mūsų energetika, nuo to kenčia visi kiti sektoriai.

Šių metų sausio–liepos mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai (be ES ir kitos finansinės paramos) gavo 12,75 mlrd. eurų pajamų – 9,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą surinkta 10,1 mlrd. eurų pajamų – 9,4 proc. daugiau nei prieš metus, arba 58,3 proc. patvirtinto metinio pajamų plano, kuriame numatyta surinkti 17,31 mlrd. eurų. Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 4,57 mlrd. eurų – 11,8 proc.

Bankas „Swedbank“ nekeičia šių ir kitų metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir mano, kad šiemet ji augs 3 proc., o 2027 metais dėl blėstančio vartojimo ekonomikos augimas sulėtės iki 2,3 procento. Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išlieka vienas sparčiausių ES, pranešė bankas. „Lietuviai jau išleido daugiau nei milijardą eurų, atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų. Daugiausiai santaupų buvo išleista ilgalaikio vartojimo prekėms – automobiliams, statybinėms medžiagoms, baldams, elektronikai.

 Savaitgalį Lietuvoje siautusi audra pridarė nuostolių ūkininkams, o žalos mastas dar vertinamas, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. Jis žada siūlyti skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu, tai trečiadienį turėtų svarstyti Vyriausybė, o antradienį arba trečiadienį – Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).  „Renkam duomenis ir siūlysim įtraukti tą klausimą.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros antradienį ryte elektros dar vis neturi kiek daugiau nei 93 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Pasak jos, nuo savaitgalio iki šiol elektros tiekimas atstatytas 60 proc. vartotojų. „Sudėtingiausia Utenos regione ir Kauno regione, nuo pat audros pradžios buvo tie, kurie buvo labiausiai paveikti, situacija čia išlieka sudėtinga“, – LRT radijui antradienį sakė R. Juodkienė.

Sostinės judumo paslaugų operatorius JUDU antradienį pristatys naująją programėlę tuo pačiu pavadinimu. Pranešime skelbiama, kad renginyje operatorius pristatys naująsias JUDU funkcijas ir galimybes, kurios palengvins patogiau planuoti kasdienes keliones mieste. Pristatyme dalyvaus Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė. Renginys vyks Ukmergės g. 221, Vilniuje, PC „Pikas“, laipiojimo salės 2 aukšte.

Vasara kavinėms ir restoranams paprastai būna pats darbymetis, tačiau šiemet birželį nutiko priešingai – jų apyvarta smuko. Tuo pat metu prekyba parduotuvėse augo. Kas nutiko prasidėjus vasarai ir ar rudenį meniu kainos gali dar kilti? Birželį maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 2,5 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,3 proc. Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali pasirodyti keistas.

Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai. Miesto gatvėse kasdien kursuos 633 autobusai ir troleibusai – 18 proc. daugiau nei vasarą. Kartu bus dažninami dalies maršrutų reisai, o daugiau transporto numatoma sparčiai augančiuose ir tankiai apgyvendintuose sostinės rajonuose. Palyginti su vasaros laikotarpiu, į Vilniaus gatves išriedės 46 papildomi autobusai ir 49 troleibusai.

Likus savaitei iki mokslo metų pradžios visoje Lietuvoje dar trūksta pustrečio šimto mokytojų. Stinga ne tik tiksliųjų mokslų, pavyzdžiui, matematikos, informatikos ar fizikos, bet ir lietuvių kalbos, istorijos ar net muzikos mokytojų. O studijuoti pedagogiką šiemet rinkosi per mažai jaunuolių – Vytauto Didžiojo universitete vos vienas fizikos pirmakursis, biologijos, chemijos – po tris, keturis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Investuotojams laukiant išsamesnės informacijos apie JAV planą ekonomiškai izoliuoti Iraną, kuris galėtų dar labiau sutrikdyti energijos tiekimą iš Artimųjų Rytų, Europos gamtinių dujų kainos pirmadienį pasiekė aukščiausią nuo 2023 metų sausio lygį, rašo portalas „Trading Economics“. Europos etalonu laikomų Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina pakilo daugiau nei 2 proc.

Generalinė prokuratūra nagrinėja Šiaurės miestelio bendruomenės skundą, Vilniaus apygardos prokuratūrai atmetus jos prašymą ginti viešąjį interesą dėl planuojamos prekybos centro „Banginis“ teritorijos konversijos. Bendruomenė prašo ištirti beveik 6 hektarų valstybinės žemės „Banginio“ teritorijoje pardavimo aplinkybes.

Lietuvoje investuojančių vis daugėja, tačiau nemažai žmonių tuo pat metu turi ir paskolų. Gali atrodyti, kad pradėjus investuoti pavyks ne tik uždirbti, bet ir greičiau grąžinti skolą. Tuomet natūraliai kyla klausimas, kur iš tiesų geriau dėti laisvus 100 eurų? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kada pirmiausia verta grąžinti paskolą, o kada ją galima mokėti ir tuo pat metu investuoti.

Norvegija toliau plėtos savo naftos ir dujų išteklius Barenco jūroje, nepaisydama Europos Sąjungos (ES) pritarimo angliavandenilių tiekimo iš Arkties moratoriumui, pareiškė šalies energetikos ministras Terje Aaslandas (Terjė Oslandas). Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Norvegija tapo didžiausia Europos gamtinių dujų tiekėja, patenkindama apie 30 proc. ir Europos Sąjungos, ir Didžiosios Britanijos dujų poreikio, skelbia lenkų visuomeninis transliuotojas TVP.

Po savaitgalį šalį siaubusios audros elektros pirmadienio vakarą vis dar neturi apie 85 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, rodo bendrovės duomenys. Mobiliojo operatoriaus „Bitės“ teigimu, ryšio sutrikimų šiuo metu patiria apie 18 tūkst. operatoriaus klientų, arba apie 4,2 proc. visų privačių klientų, vis dar paveikta daugiau nei 130 bendrovės ryšio bokštų.  Tuo metu „Tele2“ anksčiau pirmadienį skelbė, kad ryšys atkurtas 97 proc.

Savaitgalį šalyje siautusi audra nesutrikdė Lietuvos oro uostų (LTOU) darbo, tačiau dėl sudėtingų oro sąlygų keletas lėktuvų į šalį nukreipti iš Rygos, Eltai nurodė valstybės bendrovė. „Lietuvos oro uostų veikla ir operacijos, nepaisant oro sąlygų ir audros padarinių, savaitgalį vyko įprastai“, – pirmadienį teigė LTOU atstovė Rūta Asadauskaitė. Pasak jos, penki Rygos oro uoste leisti turėję lėktuvai dėl audros buvo nukreipti ir nusileido Vilniaus, du – Kauno oro uoste.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nuo 2027 m. padvigubins muitus Kanados transporto priemonėms, šalims kaimynėms ritantis prekybos karo eskalavimo link.  „Kanada jau daugelį metų apgaudinėja Jungtines Amerikos Valstijas. Jų absurdiškai dideli muitai, taikomi mūsų ūkininkams ir žemės ūkio produktams, šių puikių Amerikos patriotų gyvenimą pavertė neįmanomu ir jau seniai sukūrė 60 milijardų dolerių deficitą tarp mūsų dviejų šalių.

Sostinės aplinkos ir gatvių tvarkymo įmonė „Grinda“ paviršinių nuotekų tinklo atnaujinimui bei plėtrai iš Šiaurės investicijų banko (NIB) ketina skolintis iki 36 mln. eurų.  Vilniaus Miesto plėtros komitetas pirmadienį pritarė savivaldybės garantijai, sprendimui dar turės pritarti sostinės taryba. Jos posėdis numatomas trečiadienį.

Centralizuotai šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ grupės pajamos per šešis šių metų mėnesius siekė 77,6 mln. eurų – 35,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pajamų augimą lėmė didesnis suvartotos šilumos kiekis sausio ir vasario mėnesiais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“. Grupės pelnas, neįskaitant palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) augo 15,5 proc. iki 22,3 mln. eurų, o pelnas (prieš apmokestinimą) – 17,5 proc. iki 16,8 mln. eurų.

Lietuvoje šeštadienį siautusiai audrai be elektros palikus apie 270 tūkst. vartotojų prekybininkai teigia, kad smarkiai išaugo elektros generatorių pardavimai. Elektroninės parduotuvės „Varle.lt“ produkto vadovas Aivaras Saniukas BNS teigė, kad pirmadienį jų pardavimai išaugo 150 kartų. „Galiu drąsiai teigti, kad retai kuris ruošiasi iš anksto, todėl, praūžus tokiai audrai, kokią turėjom savaitgalį, generatorių pardavimai šiandien išaugo apie 150 kartų.

Didmeninė elektros energijos kaina praėjusią savaitę Baltijos šalyse itin išaugo – Lietuvoje ir Latvijoje ji padidėjo 84 proc. ir atitinkamai siekė 123,80 bei 123,83 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Estijoje elektros kaina augo dar sparčiau – 112 proc. iki 93,07 euro už MWh. Bendrovės teigimu, tokį kainų šuolį labiausiai lėmė sumažėjusi atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.

Netyla kalbos apie galimą akcizo mažinimą degalams, ypač dyzelinui. Kaip vienas iš pavyzdžių dažnai minima kaimyninė Lenkija, tačiau ekonomistai įspėja – toks sprendimas kainas galėtų sumažinti tik nežymiai, o valstybei kainuotų nemažai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) mato pagrindą svarstyti ekstremaliosios situacijos paskelbimą visos šalies mastu, sako ministras Kęstutis Mažeika. Anot jo, toks sprendimas nuo stichijos nukentėjusiems ūkininkams padėtų pagrįsti negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir išvengti galimų finansinių nuostolių.

Savaitgalį Lietuvoje siautė stiprūs vėjai su lietumis. Daugelyje šalies regionų stichija laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Aplinkos ministerija kviečia privačių miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir juose operatyviai pradėti tvarkyti vėjo pažeistus medžius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po šeštadienį Lietuvą nusiaubusios audros ryšio sutrikimai dalyje šalies išlieka ir pirmadienį. Mobiliojo operatoriaus „Bitės“ ryšio paslaugos dėl elektros tiekimo problemų nepasiekia apie 18 tūkst. privačių klientų, neveikia apie 170 ryšio bokštų.  Tuo metu „Tele2“ skelbia, kad ryšys atkurtas 97 proc. Lietuvos teritorijos, o „Telia“ neveikia apie 5 proc. mobiliojo ryšio stočių ir 4 proc. fiksuotojo ryšio klientų paslaugų.

Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra gyventojams ir verslui jau padarė daugiau nei 3 mln. eurų nuostolių, o draudikai sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą. Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė sako, kad šie skaičiai dar gerokai augs, o tikrasis audros padarinių mastas turėtų paaiškėti per artimiausią savaitę. „Ši audra yra didžiausia šią vasarą.

Vilniuje gali keistis mokamo automobilių stovėjimo tvarka. Miesto tarybos narys Vydūnas Sadauskas siūlo įteisinti 10 minučių laikotarpį, per kurį vairuotojas, pastatęs automobilį mokamoje vietoje, galėtų susimokėti vietinę rinkliavą. Per šį laiką nesumokėtas mokestis dar negalėtų būti fiksuojamas kaip pažeidimas. Šiuo metu vairuotojams pastačius automobilį rinkliavos zonoje už stovėjimą reikia sumokėti iš karto.

Dėl galingos audros sutrikus elektros tiekimui tūkstančiams gyventojų visoje Lietuvoje, šalyje imta plačiau naudoti elektros generatorius. Ugniagesiai gelbėtojai sako, kad įrenginys gali būti labai naudingas dingus elektrai, tačiau svarbu mokėti juo saugiai naudotis, kad jis nesukeltų gaisro ar kito pavojaus. Prieš naudojant generatorių rekomenduojama atidžiai perskaityti jo naudojimo instrukciją ir laikytis joje nurodytų saugos reikalavimų.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukus buvusią Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorę „Energesman“, bendrovė šį sprendimą ketina skųsti teismui.  „Nesutinkame su VAATC nurodytu pagrindu įtraukti mus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl sprendimą skųsime teismui“, – Eltai teigė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

„Tesla“ Kinijoje atšaukia beveik 3 mln. automobilių, kurių vidinės durų rankenėlės skubiu atveju gali trukdyti žmogui išlipti iš savo transporto priemonės, pranešė Pekino nacionalinė rinkos priežiūros institucija. Aštuoni Kinijos automobilių gamintojai taip pat ėmėsi atšaukimų dėl panašių saugos rizikų, penktadienį paskelbė Kinijos valstybinė rinkos reguliavimo administracija (SAMR). Kai kurie atšaukimai įsigaliojo nedelsiant, o kiti prasidėjo savaitgalį ir pirmadienį.

Draudimo bendrovė „Balta“ per parą Latvijoje gavo daugiau nei 350 paraiškų dėl audros sukeltų padarinių, o padaryta žala gali viršyti kelis milijonus eurų. Daugiausia gauta paraiškų dėl žalos turtui ir būstams. Nulaužti medžiai, dėl nuvirtusių medžių apgadinti pastatų stogai, tvoros ir automobiliai, užtvindyti rūsiai ir kiemai – tai tik dalis stichinės nelaimės sukeltų nuostolių.

Pastarąją savaitę Lietuvoje brango visi energijos ištekliai, išskyrus biokurą. Jo kaina sumažėjo 0,7 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF rugpjūčio 17–21 dienomis didėjo 2,84 proc.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad po šeštadienį praūžusios audros elektros tiekimą pavyko atstatyti daugiau negu 50 proc. klientų, kuriems jis buvo sutrikęs.  „Didžiausia audra, kurią turėjome šeštadienį, padarė ženklią įtaką tinklui. Dėl jos 268 tūkst. klientų neturėjo elektros energijos“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė R. Radvila. „Šiandieną, valandos senumo duomenimis, mes turime 120 tūkst.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros elektros tiekimą gyventojams siekiama atkurti per įstatymuose numatytą 72 valandų terminą. Pasak jo, nespėjus pašalinti gedimų per šį laiką, gyventojams turės būti mokamos kompensacijos. „Lūkestis išlieka toks, koks yra numatytas įstatymuose – 72 valandos.

Prezidentas Gitanas Nausėda į LRT tarybos narius iškėlė Liudvikos Meškauskaitės ir Vyčio Turonio kandidatūras. Šios pavardės nurodytos Prezidentūros tinklalapyje. Į LRT tarybą prezidentas paskirs vieną iš paskelbtų kandidatų. L. Meškauskaitė – advokatė, žiniasklaidos teisės specialistė, buvusi Lietuvos teisininkų draugijos tarybos narė. V. Turonis – teisininkas, 2024 metų Seimo rinkimuose kandidatavęs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Lietuvoje šeštadienį siautusiai audrai be elektros palikus apie 270 tūkst. vartotojų, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad audra atskleidė įsisenėjusias valstybės problemas. „Akivaizdu, kad šita situacija su audra apnuogino valstybės senas problemas, kurios buvo nespręstos ir dėl to mes turim tai, ką turim. Šiandien turim situaciją, kurią reikia greitai likviduoti ir judėti į priekį.

Savaitgalį praūžęs stiprus vėjas ir stichinis lietus apgadino elektros tinklus, todėl be elektros liko ir dalis mobiliojo ryšio stočių. Telekomunikacijų bendrovės praneša, kad pirmadienį vis dar neveikia maždaug pusė jų stočių. Kaip BNS nurodė „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, šeštadienį per audrą be elektros buvo likusios 366 ryšio stotys, sekmadienį ketvirtadalį  atstačius pirmadienį dar liko apie 150. „Sutelkti maksimalūs techninio aptarnavimo pajėgumai ir jie dar didinami.

Geopolitinė įtampa ir spartūs pokyčiai technologijų sektoriuje verslui kelia vis daugiau iššūkių. Užimtumo tarnybos pranešimai rodo, kad dalis įmonių jau mažina darbuotojų skaičių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Parlamentaras Arvydas Anušauskas teikia Valstybinių pensijų įstatymo pataisą, kuria siūlo leisti daugiavaikėms motinoms tremtinėms vienu metu gauti dvi valstybines pensijas – nukentėjusiųjų asmenų ir antrojo laipsnio. Pasak A. Anušausko, šiuo metu įstatymas numato, kad teisę į kelias valstybines pensijas turinčiam asmeniui mokama tik viena jo pasirinkta pensija, tačiau tai, jo teigimu, nėra logiška.

Vidutinės benzino ir dyzelino vidutinės kainos pirmadienio rytą šalies degalinėse sumažėjo atitinkamai 0,59 proc. ir 0,35 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 0,51 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse svyravo nuo 1,93 euro iki 2,19 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,04 euro ir buvo 0,35 proc.

Po šeštadienį praūžusios audros dalyje savivaldybiųsituacija išlieka sudėtinga. Daug gyventojų vis dar neturi elektros, kai kur neveikia vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginiai, sutrikęs mobilusis ryšys. Ne tik Kazlų Rūda, bet ir kitos savivaldybės gali skelbti ekstremaliąją situaciją.  Sutrikęs mobilusis ryšys, neveikiančios degalinės Anykščių rajone situacija išlieka sudėtinga.

Neryje įdiegta vandens kokybės stebėsenos ir reagavimo į taršą sistema – trys plūduriuojančios monitoringo stotelės upėje realiuoju laiku fiksuos vandens parametrų pokyčius, pirmadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Taip pat greitesniam avarijų ar kitų taršos atvejų suvaldymui įrengta infrastruktūra keturioms boninėms užtvaroms pritvirtinti, be oficialių maudyklų nustatyta 12 papildomų mikrobiologinių tyrimų vietų, kuriose sezono metu bus vertinama vandens kokybė.

Praėjusią savaitę iš pareigų atšaukus tik ką paskirtą Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos narį Oleksandrą Laneckį, susisiekimo ministras kelia klausimą, ar skiriant žmones į valdybas panašių jų tikrinimo spragų nėra ir kituose strateginiuose valstybės sektoriuose. Juras Taminskas žada inicijuoti ir įstatymo pakeitimus.

Savaitgalį praūžus stipriam vėjui ir stichiniam lietui, daugelis Lietuvos savivaldybių pirmadienį skaičiuoja padarytą žalą ir šalina audros padarinius – dalis gyventojų neturi vandens, elektros, mobiliojo ryšio, šildymo. Kazlų Rūdos savivaldybė nutarė dėl to skelbti ekstremalią situaciją. „Situacija yra tokia, kad dabar turime ne tik bet kokį elektros tiekimą, bet ir su elektros tiekimu susijusius kitus klausimus.

Praėjusią savaitę dėl sumažėjusios saulės ir vėjo elektrinių gamybos ir aukštų kainų kaimyninėse šalyse elektros kaina Lietuvoje augo daugiau nei keturiais penktadaliais. Rugpjūčio 17–23 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 84 proc.

 Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui turėjo Žemaitijoje – žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja. Tuo metu užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams, teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Gedas Špakauskas. „Prasčiausia situacija turbūt Žemaitijoje, nes ten iškrito daugiausia kritulių ir jie buvo su stipriu vėju.