Penktadienį „Grigeo Klaipėda“ išplatino pranešimą.
Pateikiame visą „Grigeo Klaipėda“ komentarą:
„Grigeo Klaipėda“ nuo pat pradžių prisiėmė atsakomybę už nuotekų išleidimą ir yra pasirengusi atlyginti žalą aplinkai. Tačiau siekiame, kad žala būtų įvertinta moksliškai pagrįstai, pagal Europos Sąjungos (ES) teisėje numatytas metodikas, ir atlyginta natūra – realiai atkuriant gamtą.
Gerbiame pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jis nepriartina mūsų prie svarbiausio tikslo – atkurti pradinę aplinkos būklę. Todėl sprendimą skųsime Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašysime taikyti ES teisėje įtvirtintus atsakomybės už žalą aplinkai principus.
Nuo incidento praėjo šešeri metai, tačiau Kuršių marioms ir Klaipėdos sąsiauriui atkurti nepradėta įgyvendinti nė viena priemonė, nors ES teisėje aplinkos atkūrimas yra prioritetas. Dėmesys iki šiol sutelktas į piniginę sankciją bendrovei, o ne į gamtą.
Pagal ES principus, tai, ar paviršiniam vandens telkiniui padaryta didelė žala, t. y. reikšmingas neigiamas poveikis, turi būti nustatoma remiantis mokslinių tyrimų duomenimis. Tokia žala atlyginama ne pinigais, o natūra – konkrečiomis priemonėmis, kuriomis atkuriama pradinė pažeistų aplinkos išteklių būklė.
Mūsų vertinimu, iki šiol tinkamai neatsakyta į esminį klausimą: koks iš tikrųjų buvo poveikis Kuršių marioms ir Klaipėdos sąsiauriui?
Byloje pateiktos Lietuvos ir užsienio ekspertų išvados, mūsų įsitikinimu, nepagrindžia Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotos daugiau kaip 48 mln. eurų žalos sumos. Ši suma apskaičiuota pagal nacionalinę tarifinę metodiką: į aplinką išleistų teršalų kiekis tiesiog padaugintas iš nustatytų tarifų.
Neįvertinta, kiek realiai pablogėjo aplinkos būklė ir kiek kainuotų ją atkurti. Toks skaičiavimas iš esmės primena mokestį už viršnormatyvinę taršą, o ne žalos aplinkai įvertinimą, kurio reikalauja ES teisė.
Esame įsitikinę, kad atlyginant žalą aplinkai svarbiausia ne bauda, o apčiuopiamas, išmatuojamas gamtos atkūrimo rezultatas.
Jau daugiau kaip penkerius metus nuosekliai siūlome įgyvendinti moksliniais tyrimais pagrįstą aplinkos atkūrimo planą. Atsakingoms institucijoms pateikėme 11 šio plano variantų.
Juose numatyta tvarkyti Kuršių marių pakrančių nendrynus, šalinti biomasę ir modernizuoti AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų valymo infrastruktūrą.
Kadangi institucijos į šiuos pasiūlymus tinkamai nereagavo, pateikėme bendrosios kompetencijos teismui atskirą civilinį ieškinį ir prašome leisti įgyvendinti aplinkos atkūrimo planą.
Siūlome valstybės institucijoms kartu sudaryti nepriklausomų mokslininkų ir aplinkosaugos specialistų grupę, kuri įvertintų, kokios priemonės veiksmingiausiai pagerintų Kuršių marių ir Klaipėdos sąsiaurio ekologinę būklę.
Esame pasiryžę nuosekliai siekti, kad būtų taikoma ES teisė, taip pat - kad šį klausimą nagrinėtų ES institucijos.
Kartu jaučiame atsakomybę už bendrovės veiklos tęstinumą. „Grigeo Klaipėda“ yra didžiausia popieriaus atliekų perdirbėja Baltijos šalyse, todėl jos veikla svarbi visai žiedinei ekonomikai.
Per pastaruosius kelerius metus gerokai sumažinome savo veiklos poveikį aplinkai ir toliau to siekiame.
Iš esmės modernizavome gamybinių nuotekų tvarkymą: pradėjome eksploatuoti 5 mln. eurų vertės anaerobinį reaktorių, kuris nuotekų užterštumą sumažina iki 80 proc. Po to nuotekas papildomai išvalo AB „Klaipėdos vanduo“. Taip pat įdiegėme modernią ozonavimo sistemą kvapams mažinti.
Bendrovės ir kontrolės institucijų atliktų tyrimų duomenimis, dabartinė gamyklos veikla atitinka teisės aktuose nustatytus aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
Suprantame, kad visuomenės pasitikėjimą galime susigrąžinti tik konkrečiais darbais. Dėl to ieškome galimybių įgyvendinti papildomų aplinkosaugos priemonių ir siekiame konstruktyviai bendradarbiauti su valstybės institucijomis.
„Grigeo Klaipėda“
Teismas priėmė sprendimą
Kaip rašė BNS, Šiaulių apygardos teismas penktadienį bendrovei skyrė subendrintą 2 mln. eurų baudą bei uždraudė ją pertvarkyti, kol bus įvykdyta ši bausmė.
G. Pangoniui skirta subendrinta 120 tūkst. eurų bauda, jam taip pat atimta teisė trejus metus dirbti vadovaujamą darbą.
Taip pat visiškai patenkintas Aplinkos apsaugos departamento (AAD) civilinis ieškinys – „Grigeo Klaipėda“ valstybei turės sumokėti 48 mln. eurų kompensaciją už gamtai padarytą žalą.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
