Išvadą kitų metų biudžeto projektui pateikusi Valstybės kontrolė (VK) vertina, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau, nei dabar numato Vyriausybė, ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.
Anot VK, į projekte numatytą biudžeto deficitą nėra įtraukta dalis tikėtinų išlaidų, o numatomos pajamos gali būti mažesnės, nei planuojama.
„Mūsų prognozės rodo didesnį spaudimą viešiesiems finansams, nei numatyta biudžeto projekte. Problema neapsiriboja vien naujais sprendimais didinti išlaidas – dalis valstybės įsipareigojimų jau egzistuoja, tačiau jų poveikis būsimiems biudžetams nėra pakankamai atspindėtas“, – vertina VK Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Prabilo apie papildomas išlaidas
Teigiama, kad į kitų metų planą nėra įtrauktos tikėtinos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai ir kitos, tuo metu pajamų dalyje numatyti papildomi 197 mln. eurų iš mokesčių administravimo gerinimo.
VK vertinimu, šios priemonės poveikis pasižymi dideliu neapibrėžtumu, todėl ji neturėtų būti įtraukta į projekcijas.
Kitąmet auditorių prognozuojamas deficito dydis siekia 5 proc. BVP, 2028–2029 m. – atitinkamai 5,8 ir 5,9 proc. BVP
Seime dabar svarstome biudžeto projekte 2027 m. numatomas valstybės biudžeto deficitas siekia 3,8 proc. BVP, neįskaitant europinės išlygos dėl gynybos išlaidų – 4,8 proc. BVP, tuo metu valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
2028 m. deficitas turėtų siekti 4,6 proc. BVP (be išlygos – 4,7 proc. BVP), 2029 m. – 3,9 proc. BVP (taip pat kaip ir be išlygos).
Mastrichto kriterijai numato 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ir 60 proc. BVP – valstybės skolos apribojimą.
Finansų ministerijos vertinimu, jos ir VK projekcijos dėl deficito dydžio skiriasi dėl skaičiuojant taikomų skirtingų prielaidų.
Tiesa, ministerijos teigimu, būtina ieškoti galimybių užtikrinti tvaresnį biudžeto pajamų ir išlaidų balansą, tam yra svarstomi mokestiniai pakeitimai – didesnio cukraus mokesčio taikymas, didesnis azartinių lošimų apmokestinimas, numatoma peržiūrėti, kaip efektyviai naudojamas valstybės turtas, kai kurių įstaigų veiklą.
Skola augs sparčiau, 2030 m. gali viršyti apribojimus
Didesnį deficitą projektuojanti VK teigia, kad valstybės skola augs sparčiau nei numatyta biudžeto projekte ir 2029 m. priartės prie 60 proc. BVP – kitaip sakant, europinės Mastrichto kriterijaus ribos.
Ši riba, skaičiuojama, gali būti viršyta jau 2030 m., didėti skolos aptarnavimo išlaidos – palūkanų mokėjimai nuo maždaug 1 mlrd. eurų šiemet gali išaugti iki 2,1 mlrd. eurų 2029 m.
Tai reiškia, kad vis didesnė biudžeto dalis turės būti skiriama ne viešosioms paslaugoms ar investicijoms, o anksčiau prisiimtos skolos aptarnavimui.
2028–2029 m. biudžeto projekte taip pat nepakankamai įvertinti anksčiau prisiimti valstybės įsipareigojimai, susiję su viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimu, papildomu pensijų indeksavimu ir didėjančiomis valstybės įmokomis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
„Dėl šių priežasčių valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei numatyta biudžeto projekte“, – teigiama VK išvadoje.
Anot VK, didesnį valdžios sektoriaus deficitą, nei projektuota šiemet Vyriausybės patvirtintoje metinėje pažangos ataskaitoje, didele dalimi lemia ir krašto apsaugos srities išlaidų karinei įrangai įsigyti korekcijos, kurios per metus vidutiniškai yra 0,8 proc. BVP didesnės.
Karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo išlaidos apskaitomos kaupimo principu, todėl deficite jos atsispindi tada, kai atsiranda ekonominė nuosavybė – dažniausiai įrangos pristatymo metu.
Tad, pasak VK, net ir nepriimant papildomų diskrecinių sprendimų dėl papildomų pajamų, valdžios sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu išliktų didesnis nei 3 proc. BVP.
Anot VK, net ir atsižvelgus į laikiną europinę išlygą gynybai, leidžiančią ketverius metus į deficitą neįskaičiuoti 1,5 proc. BVP gynybos išlaidoms, biudžete planuojamas valstybės grynųjų išlaidų augimas viršija leistinas ribas.
Vyriausybė turės paaiškinti, kodėl nesilaiko fiskalinės drausmės
Tad 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektą įvertinusi nepriklausoma fiskalinė institucija konstatuoja, kad jis neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių.
Pagal Fiskalinės valdysenos įstatyme įtvirtintą principą, Vyriausybė turėtų patikslinti biudžeto projektą taip, kad jis atitiktų fiskalinės drausmės taisyklę arba pateikti pagrįstą paaiškinimą, kodėl jos nesilaikoma.
Pasak VK, turėtų būti pateiktas priemonių planas, kaip būtų mažinamas nukrypimas nuo fiskalinės drausmės taisyklių ir įgyvendinimo terminai.
Auditorių vertinimu, siekiant, kad deficitas 2029 m. neviršytų Mastrichto kriterijaus ribos, jis turėtų būti daugiau nei 3 mlrd. eurų mažesnis.
Kol kas VK nurodo biudžeto projekte pasigendanti aiškaus plano, kaip vidutiniu laikotarpiu bus grįžtama prie fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi.
Teigiama, kad tam vien išlaidų efektyvumo didinimo nepakaks, reikia ieškoti papildomų pajamų šaltinių – nuosekliai plėsti mokesčių bazę, peržiūrėti mokestines lengvatas ir gerinti mokesčių surinkimą.
