Verslas

Laukiant viešojo transporto galimybė prisėsti ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vaikais ar ilgiau autobuso bei troleibuso laukiantiems keleiviams. Tačiau dalyje Vilniaus stotelių įrengti metaliniai suoliukai kelia gyventojų nepasitenkinimą. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja vilnietė Lina (vardas – pakeistas), kuri atkreipė dėmesį į sostinės viešojo transporto stotelėse įrengtus metalinius suoliukus.

Dėl Lietuvą nusiaubusios audros sukeltos žalos Vyriausybė svarsto visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Trečią parą nesulaukdami elektros, didžiulius nuostolius skaičiuoja ne tik gyventojai, bet ir verslas, ūkininkai. Sutrikus elektros, vandens ir mobiliojo ryšio tiekimui, jau dreba ir ESO vadovo kėdė, kurio alga per mėnesį viršija 9 tūkst. eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Užlietas būstas, ant automobilio užvirtęs medis ar po elektros sutrikimo sugedusi buitinė technika gali atsieiti šimtus ar net tūkstančius eurų. Tačiau po nelaimės itin svarbu ne tik įvertinti patirtus nuostolius – vienas skubotas veiksmas gali vėliau gerokai apsunkinti bandymą atgauti pinigus.

Ieškant būdų mažinti audrų padarinius elektros tinklui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad visų šalies elektros oro linijų kabeliavimas vartotojams būtų pernelyg brangus. Anot jo, rinkos reguliuotojas siūlo didinti investicijas į kaupimo įrenginius.

Antradienį Kanada paskelbė apie atsakomuosius muitus JAV prekėms, jie svyruoja nuo 15 iki 50 procentų. Prekybos karas tarp istoriškai artimų sąjungininkių stiprėja.  Otavos atsakomieji muitai įsigalios rugsėjo 8 d., kaip anksčiau buvo sakęs premjeras Markas Carney, kai šeštadienį įsigaliojo JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti 50 proc. muitai Kanados produktams.  Kanados pareigūnai antradienį pareiškė, kad nauji muitai atitiks JAV tarifų lygį, ir paskelbė apie 5,4 mlrd.

Savaitgalį praūžusiai audrai visoje Lietuvoje suniokojus itin daug elektros tinklų ir be elektros likus daliai mobiliojo ryšio stočių, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad situacija toliau gerėja, ryšio atkūrimas tęsiamas. Trijų mobiliojo ryšio operatorių pateikta informacija rodo, kad jų tinkluose vis dar neveikė 329 bazinės stotys, kai pirmadienį neveikė 516, antradienį apie 14 val. pranešė tarnyba.

Lietuviai vėl užplūdo Lenkijos degalines. Šalies vyriausybė, kaip ir prieš ketverius metus, sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) degalams iki 8 procentų. Tiesa, dabar – tik porai savaičių, tačiau ir lenkai, ir lietuviai tikisi, kad lengvatą pratęs. Dabar Lenkijoje dyzelinas kainuoja 50 centų pigiau. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl savaitgalį praūžusios audros maždaug 50 tūkst. gyventojų netekus mobiliojo ar interneto ryšio, prezidento patarėjas pabrėžė, kad telekomunikacijų bendrovių turimi mobilaus ryšio bokštai turėtų turėti elektros generatorius – tai leistų ilgesniam laikui užtikrinti jų veiklą. „Taip pat regionuose buvo susidurta su ryšio problemomis – telekomunikacijų bokštai neveikė ir apie 50 tūkst. vartotojų neturėjo ryšio.

„Energijos skirstymo operatorius “ (ESO) kompensuos tiesioginius audros nuostolius klientams, kuriems elektros tiekimo atstatymas užtruks ilgiau nei 72 val. Kaip antradienį pranešė ESO, maksimali kompensacijos už tiesiogiai patirtus nuostolius suma supaprastinta tvarka sieks 220 eurų.

Prokuroras kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su pirmaisiais penkiais civiliniais ieškiniais dėl praėjusios kadencijos Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių nepagrįsto praturtėjimo, tarp atsakovų – ir buvęs Alytaus rajono meras, buvęs tarybos narys Česlovas Daugėla. Prokuratūros ieškinyje prašoma iš šio buvusio Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario priteisti 6 tūkst. 705 eurus šios savivaldybės naudai.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, du nepriklausomi tiekėjai tarifus didino 1–6 proc., o vienas tiekėjas jų nekeitė. Per savaitę siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinės kainos vienos laiko zonos planui padidėjo nuo 0,295 Eur/kWh iki 0,301 Eur/kWh, dviejų laiko zonų planui – nuo 0,283 Eur/kWh iki 0,290 Eur/kWh.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros antradienį per pietus elektros dar neturėjo maždaug 82,5 tūkst. vartotojų, BNS sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. ESO duomenimis, šiuo metu elektros tiekimas jau atkurtas daugiau nei 60 proc. nukentėjusių klientų. „Sudėtingiausia situacija išlieka tuose pačiuose regionuose – Utenos, Kauno, Panevėžio“, – BNS teigė R. Juodkienė.

Baltijos šalyse veikianti Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“, valdanti „Delfi“ naujienų portalą, gavo Konkurencijos tarybos leidimą įsigyti Lietuvos lauko reklamos įmonę „LT Advert“. Taryba pranešė davusi leidimą įgyti vienvaldę „LT Advert“ ir per ją – įmonių „Pakelk akis“ ir „Dizarto reklama“ – kontrolę. „Dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose“, – skelbia taryba.

Su viena didžiausių Lietuvos logistikos bendrovių „Vlantana“ susijusios bankrutavusios Norvegijos bendrovės „Vlantana Norge“ buvusiam vadovui Vladui Stončiui skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė – jis įkalintas už atlyginimų nepriemoką maždaug 200 darbuotojų, skelbia Norvegijos portalas nrk.no. Pasak jo, V. Stončius taip pat įpareigotas sumokėti apie 1,7 mln. Norvegijos kronų (šios dienos kursu – apie 160 tūkst. eurų) kompensaciją darbuotojams.

Šios vasaros audros ir vėtros dar kartą priminė, kiek žalos gyventojų turtui gali padaryti ekstremalūs orai. Stipraus vėjo išversti medžiai apgadina automobilius ir pastatus, o intensyvios liūtys užlieja rūsius, požeminius parkingus ir kiemus, išplauna trinkeles, užtvindo valymo įrenginius.

Po savaitgalio audros antradienio popietę elektros vis dar neturi apie 74,6 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, rodo bendrovės duomenys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, nuo pirmadienio 6 val. ryto iki antradienio 6 val. ryto ugniagesiai 101 kartą vyko šalinti per audrą ant važiuojamosios kelio dalies ir kitų vietų nuvirtusių medžių. Po audros elektros vis dar neturi apie 74,6 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialdemokratų frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydama įvertinti viešai paskelbtą informaciją apie galimai neskaidrią savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ veiklą ir pradėti ikiteisminius tyrimus.

Sostinės aplinkos ir gatvių tvarkymo įmonė „Grinda“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 2,01 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 31,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai (1,52 mln. eurų). Tuo metu įmonės pajamos smuko 6 proc. iki 21,95 mln. eurų (23,43 mln.

Europa vis labiau atsilieka nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto lenktynėse. Ekspertai perspėja, kad tai gali tapti rimtu smūgiu regiono konkurencingumui ir ekonomikos augimui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Nuo ateinančios savaitės pradžios atliekos į laikiną tvarkymo aikštelę Naujojoje Vilnioje nebebus vežamos, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Ji taip pat įsipareigojo iki kitos savaitės ketvirtadienio iš ten išgabenti visas likusias atliekas. Savivaldos teigimu, toks sprendimas priimtas šiandien vykusiame sostinės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) posėdyje.

Benzino ir dyzelino vidutinės kainos antradienio rytą Lietuvoje padidėjo daugiau nei 3 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 0,32 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse antradienį svyravo nuo 1,98 euro iki 2,19 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,11  euro ir buvo 3,32 proc. didesnė nei pirmadienį (2,04 euro). LEA: benzino ir dyzelino kainos per parą šoktelėjo daugiau nei 3 proc.

Analitikams prognozuojant nuo kitų metų mažėsiantį Lietuvos gyventojų skaičių ir užimtumui šalyje pasiekus aukščiausią lygį bei, tikėtina, toliau nebedidėsiant, „Swedbank“ analitikas perspėja, jog politikų įprotis sparčiai didinti išlaidas „turi baigtis“, pažadai kelti viešojo sektoriaus atlyginimus ir socialines išmokas turėtų remtis realybe.

Vilniuje pradėjus veikti naujai „Judu“ programėlei, vienoje vietoje sujungiančiai viešojo transporto bilietų įsigijimą, automobilių parkavimo apmokėjimą ir kelionių planavimą, senųjų aplikacijų bus atsisakoma.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad per rugsėjį paaiškės, kada bus galima griauti sostinėje esančius Maskvos namus. Pasak jo, sprendžiant šį klausimą vis dar tenka įveikti biurokratines procedūras tarp skirtingų institucijų. „Galbūt norėtųsi, kad vyktų greičiau, bet vyksta derinimas tarp skirtingų institucijų.

Lietuvos ekonomikos augimo tempas kitąmet turėtų sulėtėti, tačiau kainų augimo pikas dar tik priešakyje. SEB ekonomistai prognozuoja, kad rudenį metinė infliacija Lietuvoje viršys 6 proc., o nuo kitų metų pradžios gyventojams turėtų brangti elektra ir gamtinės dujos. SEB atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes. Banko ekonomistai šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiek tiek sumažino ir dabar tikisi, kad 2026 m. šalies ekonomika augs 3 proc.

Darbuotojų sauga ir sveikata gamybos sektoriuje vis dažniau suprantama kaip kasdienės organizacijos kultūros dalis, o ne tik privalomų taisyklių ar mokymų rinkinys. „Kalnapilio-Tauro grupėje“ siekiama, kad saugi ir patogi darbo aplinka būtų kuriama kiekvieno darbuotojo pastangomis. Tam pasitelkiami praktiniai mokymai, atviras vadovų dialogas su komandomis, darbuotojų pasiūlymai ir gerovės iniciatyvos.

Kitų metų vidutinės metinės infliacijos prognozę 0,3 punkto – iki 2,8 proc. didinantis „Swedbank“ analitikas sako, kad pagrindinė infliacijos rizika – numatomas maisto kainų augimas. „Besikaupianti rizika yra maisto produktai, kurie šiuo metu yra pigesni (....), bet matome jau dėl brangesnės energijos, dėl tiekimo grandinių sutrikimų, dėl brangesnių transportavimo sąnaudų kyla grūdų kainos“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Susisiekimo ministerija siūlo gerokai švelninti atsakomybę vairuotojams, nepaisiusiems draudimo lenkti gyvenamosiose zonose ir dviračių gatvėse. Šiuo metu už tokį pažeidimą gresia 170–230 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Ministerijos siūlymu, bauda sumažėtų iki 60–90 eurų, o privalomo vairuotojo pažymėjimo atėmimo neliktų. Lenkti ir toliau būtų draudžiama Siūlomi pakeitimai nereiškia, kad gyvenamosiose zonose ar dviračių gatvėse būtų leista lenkti.

 Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad daliai gyventojų vis dar neturint elektros po savaitgalį praūžusios audros, jiems turėtų būti skirtos papildomos iki 200 eurų siekiančios kompensacijos. L. Savicko teigimu, nuostolių atlyginimo tvarką jis jau aptarė su „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovu. „Situacija dėl audros išlieka labai sudėtinga. Šiandien popiet pirmiesiems klientams sueina 72 val. be elektros energijos.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad situacija šalinant savaitgalį praūžusios audros padarinius vis dar prasta ir pabrėžė, kad vien atsiprašyti visuomenės neužtenka. Pasak Vyriausybės vadovo, šiuo metu svarbiausia kuo greičiau atkurti elektros tiekimą gyventojams, o vėliau bus vertinama, kas lėmė susidariusią padėtį ir kas už ją atsakingas. „Situacija yra prasta. Nevyniojant žodžių į vatą, iš tikrųjų prasta.

Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros žemės ūkio ministrui Kęstučiui Mažeikai matant pagrindo šalies mastu paskelbti ekstremaliąją situaciją, energetikos ministras Lukas Savickas tikina, jog tokia idėja yra svarstytina. Vis tik, pasak jo, elektros tiekimo atstatymo atžvilgiu – tai įtakos neturėtų.

Visoje Lietuvoje tęsiantis elektros tiekimo sutrikimams antradienį gali vėluoti dviejų maršrutų traukiniai – tarp Vilniaus ir Klaipėdos bei Kauno ir Kybartų, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Jie gali vėluoti apie 20 minučių, pavieniais atvejais  – iki pusvalandžio. LTG taip pat skelbia, kad po savaitgalį kilusios audros traukinių eismas grįžta į įprastas vėžes.

SEB bankas mažina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir numato, kad šalies ekonomikos augimas sieks 3 proc., skelbiama naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Tuo metu infliacija šiemet, prognozuojama, sieks 5,3 proc.  Kaip ir gegužę, naujausioje apžvalgoje ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet ekonomikos augimas sulėtės iki 2,1 proc.  Pavasarį SEB prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,2 proc., infliacija sieks 5,7 proc.

„Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia, kokio dydžio atlygius savo darbuotojams mokėjo įmonės Lietuvoje. Liepos mėnesio duomenys parodė, kad didžiausius atlyginimus Lietuvoje gavę gyventojai uždirbo beveik 51 tūkst. eurų prieš mokesčius. Liepos mėnesį didžiausias algas gavo atsinaujinančios energijos, elektros, prekybos, remonto ir mokslines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai. Net 49 Lietuvoje veikiančios bendrovės savo darbuotojams mokėjo po daugiau nei 10 tūkst.

Didžiausia Lietuvoje krovinių vežimo ir logistikos grupė „Girteka Group“ dalį transporto operacijų perkelia į Rygą Latvijoje ir Oradėją Rumunijoje, kur steigia vietos įmones – taip bendrovė aiškina pritaikanti savo Europos veiklos modelį prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų ir nuolatinio vairuotojų trūkumo, rašo „Verslo žinių“ portalas.   „Sprendimą lemia ne vienas konkretus reguliacinis ar mokestinis skirtumas.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad savaitgalį kilusi audra parodė „Oro navigacijos“ antrinės oro erdvės stebėjimo sistemos spragas, todėl bendrovei pavesta įsivertinti įrenginių perkėlimą į Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) bokštus arba peržiūrėti sutartį su privačiu operatoriumi. Tai, pasak jo, planuojama įvykdyti artimiausiomis savaitėmis.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas kritikuoja Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pasirengimą tokioms situacijoms, kaip savaitgalį Lietuvą užklupusi audra. Pasak jo, dabar užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai smarkiai paveikė geležinkelių ir telekomunikacijų sektorius, o didžiausia atsakomybė dėl to – ESO. „Iš tikrųjų turbūt labiausiai jaučiuosi suirzęs dėl ESO nepasirengimo. Yra rimtų problemų su mūsų energetika, nuo to kenčia visi kiti sektoriai.

Šių metų sausio–liepos mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai (be ES ir kitos finansinės paramos) gavo 12,75 mlrd. eurų pajamų – 9,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą surinkta 10,1 mlrd. eurų pajamų – 9,4 proc. daugiau nei prieš metus, arba 58,3 proc. patvirtinto metinio pajamų plano, kuriame numatyta surinkti 17,31 mlrd. eurų. Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 4,57 mlrd. eurų – 11,8 proc.

Bankas „Swedbank“ nekeičia šių ir kitų metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir mano, kad šiemet ji augs 3 proc., o 2027 metais dėl blėstančio vartojimo ekonomikos augimas sulėtės iki 2,3 procento. Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išlieka vienas sparčiausių ES, pranešė bankas. „Lietuviai jau išleido daugiau nei milijardą eurų, atsiimtų iš antros pakopos pensijų fondų. Daugiausiai santaupų buvo išleista ilgalaikio vartojimo prekėms – automobiliams, statybinėms medžiagoms, baldams, elektronikai.

 Savaitgalį Lietuvoje siautusi audra pridarė nuostolių ūkininkams, o žalos mastas dar vertinamas, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. Jis žada siūlyti skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu, tai trečiadienį turėtų svarstyti Vyriausybė, o antradienį arba trečiadienį – Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).  „Renkam duomenis ir siūlysim įtraukti tą klausimą.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros antradienį ryte elektros dar vis neturi kiek daugiau nei 93 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Pasak jos, nuo savaitgalio iki šiol elektros tiekimas atstatytas 60 proc. vartotojų. „Sudėtingiausia Utenos regione ir Kauno regione, nuo pat audros pradžios buvo tie, kurie buvo labiausiai paveikti, situacija čia išlieka sudėtinga“, – LRT radijui antradienį sakė R. Juodkienė.

Sostinės judumo paslaugų operatorius JUDU antradienį pristatys naująją programėlę tuo pačiu pavadinimu. Pranešime skelbiama, kad renginyje operatorius pristatys naująsias JUDU funkcijas ir galimybes, kurios palengvins patogiau planuoti kasdienes keliones mieste. Pristatyme dalyvaus Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė. Renginys vyks Ukmergės g. 221, Vilniuje, PC „Pikas“, laipiojimo salės 2 aukšte.

Vasara kavinėms ir restoranams paprastai būna pats darbymetis, tačiau šiemet birželį nutiko priešingai – jų apyvarta smuko. Tuo pat metu prekyba parduotuvėse augo. Kas nutiko prasidėjus vasarai ir ar rudenį meniu kainos gali dar kilti? Birželį maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 2,5 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,3 proc. Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali pasirodyti keistas.

Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai. Miesto gatvėse kasdien kursuos 633 autobusai ir troleibusai – 18 proc. daugiau nei vasarą. Kartu bus dažninami dalies maršrutų reisai, o daugiau transporto numatoma sparčiai augančiuose ir tankiai apgyvendintuose sostinės rajonuose. Palyginti su vasaros laikotarpiu, į Vilniaus gatves išriedės 46 papildomi autobusai ir 49 troleibusai.

Likus savaitei iki mokslo metų pradžios visoje Lietuvoje dar trūksta pustrečio šimto mokytojų. Stinga ne tik tiksliųjų mokslų, pavyzdžiui, matematikos, informatikos ar fizikos, bet ir lietuvių kalbos, istorijos ar net muzikos mokytojų. O studijuoti pedagogiką šiemet rinkosi per mažai jaunuolių – Vytauto Didžiojo universitete vos vienas fizikos pirmakursis, biologijos, chemijos – po tris, keturis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Investuotojams laukiant išsamesnės informacijos apie JAV planą ekonomiškai izoliuoti Iraną, kuris galėtų dar labiau sutrikdyti energijos tiekimą iš Artimųjų Rytų, Europos gamtinių dujų kainos pirmadienį pasiekė aukščiausią nuo 2023 metų sausio lygį, rašo portalas „Trading Economics“. Europos etalonu laikomų Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina pakilo daugiau nei 2 proc.

Generalinė prokuratūra nagrinėja Šiaurės miestelio bendruomenės skundą, Vilniaus apygardos prokuratūrai atmetus jos prašymą ginti viešąjį interesą dėl planuojamos prekybos centro „Banginis“ teritorijos konversijos. Bendruomenė prašo ištirti beveik 6 hektarų valstybinės žemės „Banginio“ teritorijoje pardavimo aplinkybes.

Lietuvoje investuojančių vis daugėja, tačiau nemažai žmonių tuo pat metu turi ir paskolų. Gali atrodyti, kad pradėjus investuoti pavyks ne tik uždirbti, bet ir greičiau grąžinti skolą. Tuomet natūraliai kyla klausimas, kur iš tiesų geriau dėti laisvus 100 eurų? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kada pirmiausia verta grąžinti paskolą, o kada ją galima mokėti ir tuo pat metu investuoti.

Norvegija toliau plėtos savo naftos ir dujų išteklius Barenco jūroje, nepaisydama Europos Sąjungos (ES) pritarimo angliavandenilių tiekimo iš Arkties moratoriumui, pareiškė šalies energetikos ministras Terje Aaslandas (Terjė Oslandas). Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Norvegija tapo didžiausia Europos gamtinių dujų tiekėja, patenkindama apie 30 proc. ir Europos Sąjungos, ir Didžiosios Britanijos dujų poreikio, skelbia lenkų visuomeninis transliuotojas TVP.