Investicijos į žvejybos modernizavimą pirmiausia yra investicijos į mūsų visų aplinką. Jos padeda tausoti gamtą, mažinti neigiamą poveikį ekosistemoms, saugoti jūrų išteklius ateities kartoms. Vartotojui tai reiškia tiesioginį rezultatą – užtikrintą maisto saugą, aukštą kokybę ir žinią, kad ant stalo patenkanti žuvis yra sužvejota tvariai. Be to, pažangios technologijos laivuose ir krante kuria saugesnes ir geresnes darbo sąlygas darbuotojams, o tai stiprina ir pajūrio regionų ekonomiką.
Tam, kad šie pokyčiai taptų realybe, jau nuo spalio 5 d. iki gruodžio 1 d. startuos naujas projektų įgyvendinimo planų priėmimas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“. Šiam etapui žvejybos įmonėms ir kooperatyvams bus skirta iki 500 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos.
Kaip akcentuoja Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Tomas Keršys, ši parama orientuota ne į tai, kad sektorius dirbtų daugiau, o į tai, kad dirbtų sumaniau, tvariau ir pelningiau. Pagrindinis šios priemonės tikslas – stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią veiklą, didinant įmonių konkurencingumą, gerinant darbo sąlygas, kartu kuriant apčiuopiamą vertę visai visuomenei.
Investicijų žemėlapis
Projektus gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei kooperatinės bendrovės, turinčios teisę vykdyti verslinę žvejybą.
Finansuojamos šios investicijos:
- investicijos, skirtos sugautų žuvų pridėtinei vertei didinti (perdirbant (bet kokiu būdu paruošiant pateikiamą produktą), vykdant rinkodarą ir (ar) tiesioginę prekybą);
- investicijos, skirtos sugautų žuvų kokybei išsaugoti, pagerinti;
- investicijos, skirtos nepageidaujamos priegaudos panaudojimui, tvarkymui;
- investicijos, skirtos dekarbonizacijai (energijos vartojimo efektyvumui didinti, išskyrus laivų variklių modernizavimą);
- investicijos, skirtos pažangių technologijų (inovacijos, skaitmeninimas, žiedinė ekonomika), prisidedančių prie poveikio aplinkai mažinimo, diegimui žvejybos laivuose;
- investicijos, skirtos pagerinti žvejų higienos, sveikatos, saugos ir (arba) darbo sąlygas.
Pirmenybė bus teikiama projektams, kurie ne tik modernizuoja laivą, bet tiesiogiai mažina nepageidaujamą priegaudą arba mažina energijos / degalų sąnaudas.
Nuo statybų iki rinkodaros
Finansavimas apima tikrai platų spektrą – nuo statybų iki rinkodaros. Pareiškėjai gali statyti naujus statinius ir rekonstruoti senus, įrengti inžinerines sistemas bei kilnojamąsias konstrukcijas (konteinerius, vagonėlius, prekybinius kioskus), įsigyti reikalingas transporto priemones, įrenginius laivui ir specializuotas priemones (žvejybos reikmenis, darbinius drabužius žvejams ir kt.). Taip pat paramos lėšomis galima apmokėti prekės ženklo, logotipo, pakuotės dizaino sukūrimo paslaugas, dalyvavimo tarptautinėse parodose išlaidas.
Pasak T. Keršio, projektams, kurių vertė neviršija 200 tūkst. eurų, tinkamos finansuoti projekto išlaidos nustatomos ir parama išmokama taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, kas sumažina biurokratinę naštą.
Su mažos apimties priekrantės žvejyba (įskaitant vidaus vandenis) susijusioms investicijoms paramos intensyvumo norma gali siekti iki 100 proc., kitoms investicijos – 50-75 proc.
Verslinė žvejyba išmaniai: įranga, pakeitusi žvejų kasdienybę
Baltijos jūros priekrantėje dirbantys žvejai jau ne kartą yra pasinaudoję šia parama. Puikus pavyzdys yra UAB „Molo takas“, savo veiklą prieš 33 metus pradėjusi kaip individuali įmonė. Jai vadovaujantis Viktoras Šukšteris – jau sulaukęs pensinio amžiaus, bet toliau aktyviai dirbantis jūroje – teigia: technologinė pažanga žvejybos sektoriuje yra būtina.
Pasak. V. Šukšterio, verslinė žvejyba priekrantėje turi savų iššūkių. Mažiems laivams įtaką nuolat daro šoniniai vėjai ir bangos. Norint patikrinti žvejybos tinklus, laivas privalo plūduriuoti vietoje, o tam reikėdavo nuolat užvesti variklį, laivavedžiui stovėti prie šturvalo ir be pertraukos reaguoti į stichijos gūsius.
Tačiau 2025 metais viskas pasikeitė. Įgyvendinę projektą pagal priemonę „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“, UAB „Molo takas“ su ES parama įsigijo modernios įrangos komplektą.
„Dabar GPM siųstuvu gautos koordinatės perduodamos į elektrinį variklį, kuris automatiškai duoda komandą atlikti veiksmą, kad laivas stovėtų vietoje. Taigi vienam žvejui nebereikia nuolat būti prie šturvalo. Tai yra investicija ir į ekologiją, nes visą darbą atlieka elektrinis variklis“, – pasakoja bendrovės direktorius.
Anot vadovo, ši naujovė atsiperka su kaupu. Nors tai buvo gana naujas technologinis sprendimas, projekto vertinimo metu įmonei pavyko pagrįsti jo reikalingumą ir praktinę naudą žvejybos veiklai.
Šiandien laive sumontuotas gilmatis skenuoja dugną, parodo gylį bei duobes, o tai nepakeičiama renkantis vietą laivui išmesti inkarą. Anot V. Šukšterio, anksčiau tekdavo plaukti aklai, o dabar įranga tiksliai pažymi tašką, kur stovi tinklai. Svarbu ir tai, kad elektrinis inkaras ne tik stovi vietoje, bet su juo, nenaudojant benzino, galima plaukti ir nedidelius atstumus, o tai padeda tikrinant gaudykles.
„Kadangi šiuolaikinės technologijos nestovi vietoje, reikia nuolat tobulėti“, – sako V. Šukšteris ir neslepia – siekiant išlikti konkurencingiems, dėl žvejybos įrangos atnaujinimo ES paramos kreipsis ir vėl.
