Prieš investuotojų konferenciją „Financial Freedom Forum“ surengtame vebinare NT investuotojas Giedrius Skėrys pasakojo, kad naujų nuomininkų paklausia, ar jie norės jo būste deklaruoti gyvenamąją vietą. Jei taip, prašo mokėti papildomai.
Pasak jo, iš keturių tai daryti norėjusių nuomininkų du sutiko mokėti po 30 eurų, kiti du – po 15 eurų per mėnesį. Jei mokestis būtų mokamas visus metus, vienam žmogui tai kainuotų nuo 180 iki 360 eurų.
„Po to, kai tas nuomininkas išsikels, man reikės jį išregistruoti. Vėl truputį toks papildomas vargelis, ar ne?“ – vieną iš priežasčių nurodė G. Skėrys.
Investuotojas patvirtino, kad mokestį sieja su savininko sutikimu deklaruoti adresą, o ne su pagalba pildant dokumentus. Tačiau ar turint nuomos sutartį tokio sutikimo reikia?
Savininko patvirtinimo reikia ne visada
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Indrė Naureckaitė paaiškino, kad gyvenamosios vietos deklaravimas yra nemokamas. Nuomininkui svarbu, kokį deklaravimo būdą jis pasirenka.
„Deklaruojant gyvenamąją vietą internetu, sistema reikalauja pateikti duomenis apie patalpų savininką ir sulaukti jo patvirtinimo, o deklaruojant atvykus gyvai – pakanka galiojančios nuomos sutarties, atskiro savininko pritarimo deklaracijai nereikia“, – sakė I. Naureckaitė.
Advokato padėjėja Dovilė Navickaitė nurodė, kad deklaraciją galima pateikti per epaslaugos.lt, Registrų centro savitarną arba atvykus į savivaldybę ar seniūniją. Turint galiojančią nuomos sutartį, atvykus gyvai nereikia laukti atskiro savininko patvirtinimo. Su savimi taip pat reikia turėti asmens dokumentą. Nuomos sutarties tvirtinti pas notarą nereikia.
„Savininkas negali neleisti deklaruoti gyvenamosios vietos nuomininkui, jei yra abiejų pusių pasirašyta nuomos sutartis“, – tvirtino savivaldybės atstovė.
Vėliau vebinare G. Skėrys pats pridūrė, kad išregistruoti išsikėlusį nuomininką nėra sudėtinga. Be to, savivaldybė nurodo, kad deklaravus adresą nuomos sutarties laikotarpiui, jai pasibaigus deklaracija baigiasi automatiškai.
„Youston“ įkainyje – 96,8 euro
„Youston“ svetainėje skelbiamame įkainių priede naujienų portalas tv3.lt aptiko eilutę „Gyvenamosios vietos deklaravimas“. Prie jos nurodyta vienkartinė 96,8 euro suma visam sutarties laikotarpiui. Bendrovės svetainės klausimų skiltyje taip pat rašoma, kad gyventojui parengiama sąskaita, o ją apmokėjus – leidimas deklaruoti adresą.
„Svetainėje nurodytas mokestis taikomas ne už patį gyvenamosios vietos deklaravimą, o tik tuo atveju, kai gyventojas savo prašymu įsigyja papildomą administracinę paslaugą – mūsų darbuotojų pagalbą atliekant su deklaravimu susijusius veiksmus jo vardu“, – paaiškino „Youston“ atstovė Samanta Razminė.
Pasak jos, ši pagalba dažniausiai aktuali užsieniečiams arba žmonėms, kuriems trūksta laiko ar žinių.
„Apgyvendinimo paslaugomis besinaudojantis asmuo, turintis reikiamus dokumentus, gyvenamąją vietą gali deklaruoti savarankiškai. Jei reikalingas mūsų patvirtinimas ar leidimas, jį suteikiame nemokamai“, – tikino ji.
Vilniaus savivaldybės atstovė patvirtino, kad gali pakakti ir apgyvendinimo sutarties, jei iš jos aišku, kad žmogus turi teisę gyventi konkrečioje patalpoje.
Kada savininkas gali patirti papildomų išlaidų?
Na, o kaipgi tokį mokestį vertinti, jei nuomininkas turi pasirašytą nuomos sutartį?
„Valstybei už gyvenamosios vietos deklaravimą mokėti nereikia. Vadinasi, savininkas nei sudarant nuomos sutartį, nei po jos sudarymo neturėtų reikalauti jokių papildomų mokesčių ar prašyti didesnio nuomos mokesčio vien dėl to, kad nuomininkas deklaruos gyvenamąją vietą savininkui priklausančiame būste“, – aiškino D. Navickaitė.
Vis dėlto teisininkė įvardijo galimą išimtį – jei nuomininkas gyvena patalpose, kurios dokumentuose nėra gyvenamosios paskirties, savininkui gali atsirasti didesnių išlaidų. Vilniuje 2026 metais patalpoms, naudojamoms ne pagal paskirtį, nustatytas 3 proc. NT mokesčio tarifas. Ar jis taikomas konkrečioms patalpoms, priklauso nuo jų aplinkybių – vien tai, kad nuomininkas deklaravo adresą, savaime neįrodo, kad savininko mokestis padidėjo.
Pasak D. Navickaitės, jei savininkas iš tiesų patiria papildomų išlaidų, dėl jų kompensavimo jis gali tartis su nuomininku. Toks susitarimas turėtų būti aptartas nuomos sutartyje. Jau pasirašytos sutarties viena šalis pakeisti negali – tam reikia abiejų sutikimo.
Tačiau ką daryti, jei nuomininkas prašo ar net reikalauja sumokėti?
„Nuomininkas turi teisę atsisakyti mokėti niekuo nepagrįstas papildomas pinigines sumas už gyvenamos vietos deklaravimą“, – tikino D. Navickaitė.
Jei nuomotojas prašo mokėti, verta paprašyti paaiškinti, už ką tiksliai renkamas mokestis, kuo jis pagrįstas ir kas apie jį parašyta sutartyje. O jei pinigai jau sumokėti, teisininkė pataria išsaugoti mokėjimo įrodymą ir paprašyti nuomotojo pagrįsti mokestį. Jei nuomotojas jo nepagrindžia, galima reikalauti, pavyzdžiui, sumažinti nuomą tiek, kiek jau sumokėta.
