Ginčas kilo EK atmetus IŽA skundą neatlikus išsamaus tyrimo bei neįvertinus asociacijos argumentų dėl LRT finansavimo modelio pakeitimų teisėtumo.
ES Bendrasis Teismas pripažino, kad EK šių aplinkybių neįvertino pakankamai išsamiai.
EK pralaimėjus bylą, ji sutiko klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti ne teismine tvarka ir kompensuoti dalį asociacijos patirtų kaštų – beveik 45 tūkst. eurų, kuriuos EK jau pervedė į asociacijos sąskaitą.
„EK sprendimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra ne tik finansinis klausimas. Tai dar vienas patvirtinimas, kad IŽA keliamos abejonės dėl LRT finansavimo modelio buvo pagrįstos ir negalėjo būti atmestos formaliu raštu. ES Bendrasis Teismas aiškiai pasakė, kad EK privalėjo šiuos klausimus nagrinėti išsamiau ir iš esmės įvertinti visuomeninio transliuotojo valdymo ir finansavimo modelio suderinamumą su ES valstybės pagalbos taisyklėmis“, – pranešime cituojama IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.
Pasak IŽA, ES Bendrasis Teismas konstatavo, kad EK nepakankamai įvertino 2015 ir 2020 metais atliktų LRT finansavimo modelio pakeitimų poveikį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į reklamos pajamų atsisakymo įtaką LRT finansavimo sistemai, reikšmingą valstybės finansavimo augimą bei kitus modelio pokyčius, kurie turėjo būti išsamiai išnagrinėti prieš priimant sprendimą skundą atmesti.
IŽA teigimu, pasibaigus teisminiam ginčui ir EK sutikus kompensuoti bylinėjimosi išlaidas, klausimas dėl LRT finansavimo modelio vertinimo dar nėra uždarytas.
„Priešingai, teismas panaikino EK sprendimą, todėl dabar turi būti atliktas visapusiškas LRT finansavimo modelio vertinimas pagal ES valstybės pagalbos taisykles“, – pranešime pažymėjo asociacija.
IŽA teigimu, Lietuva turi užtikrinti, kad LRT finansavimo modelis būtų ne tik stabilus ir tvarus, bet ir visiškai suderinamas su ES nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis. Tai svarbu tiek visuomeninio transliuotojo veiklos skaidrumui, tiek sąžiningos konkurencijos užtikrinimui Lietuvos žiniasklaidos rinkoje.
