Spalio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ elektros biržų Lietuvos kainų zonoje augo 9 proc. iki 80 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina siekė 78 eurus, o Estijoje – 46 eurus, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad praėjusią savaitę Baltijos šalyse buvo fiksuojama itin aukšta vėjo elektrinių gamyba – preliminariais duomenimis,penktadienį apie 18 val. Lietuvoje pasiektas naujas momentinės vėjo gamybos rekordas (2245 MW).
„Papildomą spaudimą Europos energetikos rinkoms ir toliau daro žemas gamtinių dujų atsargų lygis. Europos dujų saugyklų užpildymas siekia 74 proc. ir yra mažiausias nuo duomenų sekimo pradžios 2011 metais, todėl rinkoje išlieka didesnis neapibrėžtumas prieš artėjantį žiemos sezoną“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 4 proc. ir siekė 264 gigavatvalandes (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 91 proc. poreikio, jos pagamino 240 GWh – 32 proc. daugiau nei prieš savaitę: vėjo elektrinių gamyba augo 124 proc. ir siekė 74 GWh, saulės – sumažėjo 45 proc. iki 64 GWh. Hidroelektrinės pagamino 13 GWh, šiluminės jėgainės – 13 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh.
Vėjo elektrinės gamino 70 proc. visos šalyje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 15 proc., hidroelektrinės – 5 proc., šiluminės jėgainės – 5 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Elektros importas sumažėjo 25 proc. ir siekė 84 GWh: 54 proc. importuota iš Švedijos, 39 proc. – iš Latvijos, 7 proc. – iš Lenkijos. Eksportas padidėjo 68 proc. iki 61 GWh: 40 proc. – į Lenkiją, 40 proc. – į Švediją, o likę 20 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 71 proc. Lenkijos kryptimi ir 21 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 21 proc. Švedijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi.
