„Šis paskutinis epizodas nėra, ką mes matėme, prasčiausias per beveik jau dvejus metus. Bet tikrai galima apgailestauti, nes jis nepadeda pasiekti koordinuotos Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų politikos sankcijų srityje Rusijos atžvilgiu ir silpnina šiek tiek mūsų kaip Vakarų pozicijas“, – pirmadienį Liuksemburge prieš ES Užsienio reikalų tarybos susitikimą žurnalistams sakė K. Budrys.
„Mes ne kartą matėme, kai Jungtinės Amerikos Valstijos be didesnės koordinacijos su Europa priėmė tam tikrus sprendimus. Na, tai nėra pirmas kartas. Kiekvieną kartą, kai mes koordinuodavomės, mes matėme, kaip tai yra efektyvu, bet ne visą laiką tas įvykdavo. Dėl to aš čia nematau kaip kažko visiškai naujo, ko mes nesame matę prieš tai“, – kalbėjo ministras.
Vis dėlto, anot jo, šis sprendimas neturėtų pakeisti ES pozicijos dėl sankcijų Rusijai.
„Europos Sąjunga yra įvedusi apribojimus dėl naftos produktų importo į Europos Sąjungą. Ir mes šios savo pozicijos nekeisime, nes manome, kad tai yra viena iš efektyvesnių priemonių apriboti finansinius srautus Rusijos karo mašinai“, – teigė K. Budrys.
Trumpas paskelbė apie susitarimą su Putinu
Kaip rašė BNS, D. Trumpas penktadienį paskelbė apie susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu patiekti didžiulį dyzelino kiekį mainais į laikiną JAV sankcijų sušvelninimą. Šis susitarimas sulaukė griežtos Ukrainos, Europos Sąjungos (ES) ir kelių amerikiečių įstatymų leidėjų reakcijos.
Tuo metu sekmadienį JAV prezidentas vienašališkai pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netruko pareikšti, kad jam tai yra naujiena, o Maskva kol kas nepateikė jokios reakcijos.
Savo ruožtu K. Budrys sakė, jog JAV sprendimams įtakos gali turėti ne tik pastangos užbaigti karą, bet ir vidaus politikos veiksniai, įskaitant aukštas energetikos kainas.
K. Budrys taip pat teigė, kad kitais metais vienas didžiausių iššūkių Europai bus užtikrinti Ukrainos finansavimą. Nors šalies infrastruktūros naikinimas tęsiasi, o gynybos poreikiai auga, Europos valstybių noras didinti paramą mažėja.
„Dabar paėmus skaičius, turime turbūt žemiausią lygį individualių dvišalių valstybių narių paramos dydžių Ukrainai per visą laikotarpį nuo pat 2022-ųjų metų. Tai tendencija yra tikrai bloga“, – kalbėjo jis.
Tačiau ministras pabrėžė, kad Lietuva ir toliau vykdys įsipareigojimus Ukrainai, o ES numatyta finansinės paramos schema neturėtų tapti priežastimi valstybėms mažinti dvišalę pagalbą.
„Reikės tą daryti, ir mes matome, kokios prarajos atsiveria kitų metų biudžete. Tai čia bus labai sunku išlaikyti visų dėmesį“, – sakė K. Budrys.
Paklaustas, ar po D. Trumpo ir V. Putino susitarimo Europa gali būti tikra, kad rusiškas dyzelinas nepateks į ES rinką, K. Budrys teigė, kad Bendrija sieks užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
Jo vertinimu, susitarimas neturėtų reikšmingai paveikti dyzelino kainų.
„Šis dylas nei jis dyzelio kainas labai smarkiai paveiks, nei jis Europos Sąjungos poziciją labai smarkiai paveiks. Bent jau Lietuva tai tikrai ties tuo dirbs, kad neturėtų įtakos“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.
