Anot institucijos, po renovacijos faktinis energijos vartojimo sumažėjimas sistemingai nestebimas, o rezultatai vertinami pagal teorinius skaičiavimus. Todėl valstybė negali patikimai įvertinti, kokį poveikį davė investicijos į pastatų atnaujinimą ir kodėl ne visais atvejais pasiekiamas planuotas rezultatas.
„Jei po renovacijos pastatas sutaupo gerokai mažiau energijos, nei planuota, pirmiausia turime žinoti, kodėl. Ar problema buvo planuojant investiciją, ar rezultatas priklausė nuo kitų veiksnių? Šiandien valstybė negali atsakyti į šiuos klausimus, nes faktinio rezultato sistemingai nestebi. Investuojant viešuosius pinigus, neužtenka žinoti, kad pastatas renovuotas – turime žinoti, ką už šią investiciją gavome“, – pranešime sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Ši informacija būtina planuojant ir kitas renovacijas, kad galėtume priimti pagrįstesnius sprendimus ir nekartoti to, kas nedavė rezultato“, – pridūrė ji.
Valstybės kontrolės teigimu, mažesnį energijos sutaupymą gali lemti netikslūs pradiniai duomenys ir skaičiavimo metodikos, pasikeitęs pastatų naudojimas, klimato sąlygos, netinkamai sureguliuotos inžinerinės sistemos ar statybos darbų kokybės trūkumai.
Lietuva, įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) energinio efektyvumo reikalavimus, iki 2030 metų viešuosiuose pastatuose turės sutaupyti 605,5 gigavatvalandės (GWh) energijos.
Šis tikslas, patvirtintas 2026 metų planuose, yra 7,6 karto didesnis už ankstesnį – 80 GWh. Be to, viešojo sektoriaus energijos vartojimas kasmet turi mažėti bent 1,9 proc.
Siekdama sumažinti skirtumą tarp apskaičiuoto ir faktiškai sutaupyto energijos kiekio, Valstybės kontrolė Lietuvos energetikos agentūrai rekomendavo analizuoti renovuotų viešųjų pastatų rezultatus, nustatyti neatitikimų priežastis ir teikti pasiūlymus, kaip jų išvengti ateityje.
