Karas Ukrainoje

Rusijos ir Ukrainos karas kol kas neperžengia šių šalių ribų, tačiau ateityje toks scenarijus gali tapti realybe, įspėja Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas. Pasak jo, Maskva jau dabar Europoje vykdo provokacijas, panašias į tas, kurios prieš dešimtmetį tapo karo Ukrainoje pradžia. Šiuo metu Rusijos ir Ukrainos karas į Europos šalis neplinta, tačiau ateityje toks scenarijus galimas, teigė K. Budanovas. „Po kelerių metų – labai tikėtina“, – įspėjo jis.

Ukrainos Černihivo miesto vietos valdžia nusprendė „Pasakų skverą“ pervadinti Donaldo Trumpo vardu. Tokiu būdu, anot miesto tarybos, siekiama pagerbti JAV prezidentą ir atkreipti pasaulio dėmesį į karo nuniokoto didvyriško miesto atstatymą, rašo „Kyiv Indpendent“. Europos solidarumo partijos narė Marina Semenenko, pateikusi šį pasiūlymą, tą pačią dieną savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad kitas žingsnis bus kreiptis į Baltuosius rūmus ir pakviesti D. Trumpą su šeima „aplankyti mūsų didvyrių mi...

Rusijos kariuomenės vadovybė toliau naudojasi kariais iš Šiaurės Korėjos, kad šie padėtų rusams vykdyti operacijas Sumų regione, kuriame Maskvos armija po nesėkmingų puolamųjų veiksmų yra patyrusi didelių gyvosios jėgos nuostolių. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) kaltina Jungtinę Karalystę (JK) dėl operacijos „Voratinklis“ (angl. „Spiderweb“), nukreiptos prieš Rusijos karo lėktuvus, o NATO žvalgybą – dėl incidentų su dronais Europoje, praneša „Kyiv Post“. FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas apie tai prakalbo susitikimo metu su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) žvalgybų vadovais.

Pokrovsko pakraščiuose ir aplinkinėse gyvenvietėse Ukrainos pajėgos neutralizuoja tūkstančius rusų užpuolikų – tuo tarpu pačiame mieste tebesitęsia kovos su priešo diversinėmis ir žvalgybinėmis grupuotėmis. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pokrovske tęsiasi kova su rusų diversinėmis grupuotėmis Prie Pokrovsko fronto vyksta Ukrainos gynybinė operacija. Miesto prieigos tampa dar vienu dideliu Rusijos kariuomenės kapinynu.

Airijoje, Dublino šiaurinėje dalyje, buvo nužudytas 17-metis ukrainietis, skelbia „Irish Times“. Skelbiama, kad jaunuolis nužudytas peiliu ar kitu aštriu daiktu. Dar vienas paauglys nugabentas į ligoninę su peilio sužalojimais. Jo būklė stabili. Incidentas įvyko trečiadienį prieš pietus apgyvendinimo namuose. Airijoje nužudytas 17-metis ukrainietis Vaikų ir šeimos agentūra „Tusla“ nurodo, kad ši įstaiga teikė priežiūrą tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims.

Rusija rizikuoja prarasti 40 proc. savo teritorijos kontrolę, Kinijai ir Šiaurės Korėjai plečiant savo įtakos sferas Tolimuosiuose Rytuose, teigia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. „Rusija vis dažniau savo teritorija „moka“ sąjungininkėms už paramą kare prieš Ukrainą. Neturėdama išteklių plėtoti didžiausio savo regiono – Tolimųjų Rytų federalinės apygardos – Maskva atveria kelią išorinei plėtrai“, – sakoma Ukrainos užsienio žvalgybos pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad rusai praėjusią naktį per ataką panaudojo daugiau kaip 300 bepiločių orlaivių ir 37 raketas, įskaitant nemažai balistinių raketų, taip pat kalbėjo apie dvigubą priešo terorą – pakartotinius smūgius ir kasetinę amuniciją. Apie tai prezidentas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 300 atakos bepiločių orlaivių ir 37 raketas, tarp jų nemažai balistinių.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Europos Sąjunga turi pasimokyti iš JAV prezidento Donaldo Trumpo Gazos taikos plano ir pasaulinėje arenoje veikti ryžtingiau. „Šiame pasaulyje, kuris tampa ir jau tapo žiauresnis, galioja toks principas: taiką išsaugo tik jėga“, – ketvirtadienį savo kalboje užsienio politikos tema Vokietijos žemuosiuose parlamento rūmuose Bundestage sakė F. Merzas. „O silpnumas taiką sutrikdo“, – pridūrė Vokietijos kancleris.

Ketvirtadienio rytą Rusija smogė į dujų įrenginius Rytų Ukrainoje, per dar vieną didelio masto bombardavimą sutrikdė elektros energijos tiekimą aštuoniuose regionuose, didindama spaudimą Ukrainos energetikos tinklui.  2022 m. Ukrainą užpuolusi Maskva per visą karą kiekvieną žiemą puola Ukrainos energetikos infrastruktūrą, Kyjivas priverstas įvesti avarinius elektros energijos tiekimo nutraukimus ir importuoti energiją iš užsienio.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas tvirtina, kad Ukraina vis dar gali „visiškai pakeisti situaciją ir iš tikrųjų laimėti karą“ prieš Rusiją su Vakarų tolesne parama Kyjivui, praneša „TVP World“. Lenkijos televizijai „TVP World“ duotame išskirtiniame interviu NATO būstinėje Briuselyje K. Kallas paragino Europos ir JAV sąjungininkus išlaikyti daromą karinį ir finansinį spaudimą Maskvai.

JAV Karo tyrimų institutas (ISW) įvertino, ką Rusijai reikštų JAV sprendimas siųsti Ukrainai „Tomahawk“ raketas. Kaip pastebi analitikai, Kremlius ir toliau laikosi savo retorinių pastangų atkalbėti JAV nuo „Tomahawk“ raketų pardavimo Ukrainai.

NATO ir Europos Sąjunga (ES) trečiadienį ieškojo būdų, kaip sustiprinti apsaugą nuo dronų, Europai stengiantis atremti Rusijos keliamą grėsmę po virtinės oro erdvės pažeidimų. Didelio atgarsio sulaukę incidentai Lenkijoje ir Estijoje paskatino Europos pareigūnus imtis aktyvių veiksmų siekiant užtaisyti žemyno gynybos spragas.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanen įspėjo, kad net ir po karo Ukrainoje pabaigos Rusija vis dar kels grėsmę Europai, rašo CNN. „Rusija tikrai stiprina savo karines pajėgas, ruošdamasi antrajam galimos agresijos etapui... po karo Ukrainoje NATO kyla reali grėsmė“, – sako jis.

JT branduolinės priežiūros institucijos vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį sakė, kad tikisi, jog „netrukus“ prasidės remonto darbai, skirti atkurti elektros energijos tiekimą Zaporižios atominei elektrinei Ukrainoje. Nuo 2022 m. kovo Rusijos pajėgų okupuotas objektas rugsėjo 23 d. dešimtą kartą atsijungė nuo tinklo – tai ilgiausias išorinio elektros energijos tiekimo nutraukimas nuo karo pradžios.

Bent septyniuose Rusijos regionuose naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo neramu, skelbia „Ukrainska Pravda“. Rusų pareigūnai, institucijos ir rusų žiniasklaida pranešė, kad Volgogrado srityje degė elektros pastotė, keliuose oro uostuose buvo įvesti apribojimai, dalis gyvenviečių liko be elektros. Rusai praneša apie dronų atakas Volgogrado srities vadovas Andrejus Bočarovas paskelbė, jog rusai atrėmė dronų ataką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną, kur rytoj susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Sky News“....

Lietuva su aštuoniomis šalimis sutarė Lenkijoje veikiančiame mokymo centre rengti ir aprūpinti Ukrainos brigadą. Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Šiaurės, Baltijos valstybių ir Lenkijos susitarimo memorandumas pasirašytas NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse. Dalyvaujančios šalys teiks paramą, kuri apims ginkluotės ir įrangos tiekimą bei karių mokymą, leidžiantį rengti Ukrainos brigadą pagal šiuolaikinius NATO standartus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak britų leidinio „The Telegraph“, turi realią galimybę tapti tuo, kuriam pavyks sutaikyti Ukrainą ir Rusiją. Tarptautinis apžvalgininkas Conas Coughlinas teigia, kad D. Trumpui pasiekti taiką tarp šių šalių būtų lengviau nei tarp Izraelio ir Palestinos, o dabartinis jo pasitikėjimas savimi gali tapti lemiamu veiksniu spaudžiant Kremlių sėsti prie derybų stalo.

Šiandien vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime 19-os šalių atstovai pareiškė esą pasirengę suteikti Ukrainai naujus karinės pagalbos paketus. Tai spaudos konferencijoje po 31-ojo kontaktinės grupės susitikimo pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, tačiau jis nepateikė konkrečių detalių, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

NATO vis garsiau kalba apie Ukrainos vietą Aljanse. Po dronų atakos prieš Lenkiją Didžiosios Britanijos ir Vokietijos gynybos ministrai atvirai pripažino, kad Ukraina jau dabar prisideda prie Europos saugumo ir ateityje turi turėti vietą NATO, praneša „Evropeiskaja pravda“. Ministrai buvo paprašyti paaiškinti, kaip pasikeitė Ukrainos vaidmens suvokimas po dronų atakos prieš Lenkiją ir ar Aljanse stiprėja supratimas, kad Ukraina jau prisideda prie bendro saugumo ir „turi turėti vietą NATO“. „Tr...

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad galutinis Vakarų paramos Ukrainai tikslas turi būti pasiekti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų priverstas sėsti prie derybų stalo. Apie tai jis kalbėjo po Aljanso šalių gynybos ministrų susitikimo Briuselyje, komentuodamas galimą „Tomahawk“ raketų perdavimą Ukrainai.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas teigia, kad Vašingtono sprendimas išplėsti ginklų pirkimo Ukrainai iniciatyvą yra „neįtikėtinas signalas“ visam pasauliui. Pasak jo, didėjantis šalių, prisidedančių prie PURL programos, skaičius rodo tvirtą NATO vienybę ir pasirengimą remti Ukrainos kovą už laisvę, skelbia „Evropeiskaja pravda“. JAV mano, kad PURL iniciatyvos išplėtimas yra neįtikėtinas signalas visam pasauliui.

Kremlius sureagavo į Donaldo Trumpo pareiškimą apie Vladimirą Putiną. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas tvirtina, kad karas prieš Ukrainą esą buvo pradėtas siekiant „apsaugoti Rusijos interesus“, ir kaltina Kyjivą dėl užsitęsusio konflikto.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis, išklausęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitą, kurioje kalbama ir apie Rusijos planus toliau naudoti Baltarusijos teritoriją kariniais tikslais, pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sistema neatlaikys konfrontacijos, į kurią jis įtraukė savo šalį. „Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaita.

Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad jeigu Rusija užpultų NATO teritoriją, jos strateginė Kaliningrado sritis būtų eliminuota per kelias valandas, trečiadienį pranešė Lenkijos televizija „TVP World“. B. Hodgeso teigimu, visi Rusijos kariniai pajėgumai Kaliningrade, taip pat tokiose vietose kaip Krymo pusiasalyje esančiame Sevastopolyje, būtų „sunaikinti per pirmąsias valandas“. „Jei Rusija užpultų Lenkiją taip, kaip užpuolė Ukrainą, (šie pajėgumai – ELTA) būtų suna...

Ukrainos partizanų grupė „ATEŠ“ savo „Twitter“ paskyroje pranešė, jog sugadino okupantų transporto priemonę, įpylę cukraus į jos degalų baką, skelbia „United24 Media“. Spalio 15 d. „ATEŠ“ karinis partizaninis judėjimas, veikiantis okupuotose Ukrainos teritorijose, savo socialinių tinklų paskyrose paskelbė vaizdo įrašą ir nuotraukas, kuriose matyti, kaip į baką pilamas cukrus, o vėliau rodomas baltas popieriaus lapas su judėjimo pavadinimu „ATEŠ“. Grupė socialiniuose tinkluose rašė: „Agentas iš...

Trečiadienį dronas puolė Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Ufos mieste, daugiau nei už 1000 kilometrų nuo Ukrainos sienos, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.  Dronas veikiausiai puolė pramonės zoną Ufoje, kurioje yra „Bašneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla „Ufaorgsintez“.  Gyventojai pranešė matę dūmus per pramonės zoną einančio kelio rajone. Taip pat pranešta apie mobiliojo interneto ryšio problemas.  Anksčiau Baškirijoje buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikisi, kad Europos sąjungininkės finansuos tolesnį JAV ginklų tiekimą Ukrainai. Pagal rugpjūtį pradėtą PURL iniciatyvą šalys jau pažadėjo 2 mlrd. eurų, sakė M. Rutte, atvykęs į Aljanso gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Anot jo, yra priežasčių manyti, kad prie finansavimo prisijungs daug kitų šalių. Be kita ko, būtina Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų ir oro gynybos raketų, kalbėjo M. Rutte.

NATO sąjungininkės žvalgybos informacija dalijasi greičiau ir platesniu mastu nei kada nors anksčiau, o JAV išlieka didžiausios ir aktyviausios jos teikėjos. Tai Briuselyje vykstančio gynybos ministrų susitikimo metu laikraščiui „Kyiv Post“ sakė aukštas Aljanso pareigūnas. „Dar niekada nemačiau, kad sąjungininkės taip greitai, taip efektyviai ir tokiomis įvairiomis temomis keistųsi žvalgybos informacija“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Ukraina gali nugalėti Rusiją be užsienio karių pagalbos, o iki pergalės prašo Europą išmokti gyventi be rusiškų išteklių, praneša lenkų portalas „TVP World“. Išskirtiniame interviu „TVP World“ P. Porošenka tvirtino, kad Ukraina turi glaudžiau integruotis į Vakarų aljansus, ir paragino Europos partnerius toliau laikytis solidarumo.  „Laikykite NATO duris atvertas Ukrainai.

Naktį iš antradienio į trečiadienį buvo atakuotas Rusijos Volgogradas, skelbia „Kanal24“, remdamiesi „Telegram“ kanalu „Krymskyj Veter“. Naktį nugriaudėjo serija sprogimų. Pranešama, kad buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Krasnoarmeysko regione. Dėl atakos įmonės teritorijoje kilo gaisras. Pranešama, kad po atakos internete kilo šiokia tokia rusų panika, imta skųstis benzino trūkumu.

Ukrainos gynybos pajėgos patvirtino, kad anksčiau šią savaitę smogė naftos bazei Feodosijoje, rašo UNIAN. Feodosija yra uostamiestis Kryme. Spalio 13-osios naktį buvo sunaikinti 16 degalų rezervuarų, išlikusių po ankstesnio išpuolio, esančių įmonėje „Morskoy Neftyanoy Terminal“. Objekto teritorijoje kilo didelis gaisras. Minėtas portalas pažymi, kad šis naftos terminalas yra svarbi okupantų logistikos grandis.

Ukrainos institucijos nurodė evakuoti šeimas iš kaimų netoli beveik visiškai sugriauto šiaurės rytinio Kupjansko miesto. To priežastimi nurodoma „blogėjanti saugumo situacija“ regione, kurį intensyviai atakuoja rusų pajėgos, praneša agentūra „Reuters“. Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas tinkle „Telegram“ rašė, kad iš viso 409 šeimos su 601 vaiku paragintos palikti 27 kaimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį iš Odesos mero Henadijaus Truchanovo atėmė pilietybę dėl įtarimų, kad jis turėjo Rusijos pasą. „Odesos mero Henadijaus Truchanovo Ukrainos pilietybė sustabdyta“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), remdamasi  V. Zelenskio pasirašytu dekretu. SBU apkaltino merą turint Rusijos pilietybę ir „galiojantį tarptautinį pasą iš šalies agresorės“. H. Truchanovas neigia kaltinimus.

Likus kelioms dienoms iki susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė savo nepasitenkinimą Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.  „Esu labai nusivylęs, nes Vladimiro ir mano santykiai buvo labai geri. Tikriausiai jie vis dar tokie, – sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose. – Nežinau, kodėl jis tęsia šį karą“. Trumpas: Putinas galėtų karą greitai baigti Anot respublikono, V. Putinas tiesiog nenori užbaigti šio karo.

Naujasis įstatymas leis Rusijai dislokuoti apie du milijonus karinių rezervistų Ukrainoje. Apie tai skelbia „The Telegraph“, rašo UNIAN. Šie taisyklių pakeitimai gali atverti prieigą prie milžiniškų žmogiškųjų išteklių. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patiria spaudimą mobilizuoti naujas pajėgas, kad atnaujintų ir išplėstų 700 tūkstančių karių armiją, kariaujančią Ukrainoje.

NATO ir Europos Sąjungos gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje rinksis vienos dienos deryboms, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos keliamai grėsmei, karinėms išlaidoms, Europos gynybos pajėgumams ir paramai karo draskomai Ukrainai. NATO ministrai planuoja pradėti konsultacijas savo pirmajame susitikime po to, kai Vakarų gynybos aljansas rugsėjį pradėjo naują misiją, kuria siekiama geriau apsaugoti Rytų Europos narių oro erdvę po virtinės Rusijos padarytų oro erdvės pažeidimų.

Vokietija prisidės prie Gazos Ruožo atstatymo, antradienį pareiškė šalies finansų ministras Larsas Klingbeilas. Po susitarimo dėl paliaubų dabar svarbu, kad humanitarinė pagalba regioną pasiektų greitai ir visapusiškai ir kad būtų pradėtas atstatymas, sakė jis prieš išvykdamas į Vašingtoną, kur vyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kasmetinis susitikimas. „Vokietija čia dirbs kartu su partneriais“, – sakė L. Klingbeilas, kuris taip pat yra vicekancleris.

„Putinas stebi, ką mes darome“ – perspėja Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey. Jis ragina NATO ryžtingai remti Ukrainą ir teigia, kad Aljanso parama turi atitikti Rusijos eskalaciją. Pasak ministro, Londonas didina spaudimą Kremliui tiek karinėmis, tiek ekonominėmis priemonėmis – šiemet Ukrainai jau pristatyta 85 tūkstančiai dronų ir įvestos 92 naujos sankcijos Rusijos energetikos sektoriui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis intensyviai ruošiasi artėjančiam susitikimui su JAV vadovu Donaldu Trumpu. Pasak jo, derybose bus aptariami svarbiausi gynybos klausimai – nuo „Patriot“ sistemų iki „Tomahawk“ raketų tiekimo.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl svaidosi grasinimais. Jis pareiškė, kad JAV perduodant Ukrainai raketas „Tomahawk“, tai esą reikštų „branduolinį karą“. Tokį perspėjimą A. Lukašenka adresavo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „The Independent“. „Tomahawk“ raketos neišspręs problemos: jos tik paaštrins situaciją ir gali nuvesti prie branduolinio karo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia nutraukti karą Ukrainoje, tačiau, kaip rašo CNN, su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu jam teks elgtis visai kitaip nei su Izraeliu dėl taikos Gazos Ruože. Analitikai perspėja, kad Maskva – ne sąjungininkas, o oponentas, kurį sustabdyti gali tik jėga, o ne derybos ar pažadai. JAV prezidentas D. Trumpas savo kalboje Izraelio Knesete aiškiai leido suprasti, kad sunkiai pasiekiama taika Ukrainoje yra vienas iš jo svarbiausių prioritetų.

Ukrainai rengiant tikslius smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, itin svarbų vaidmenį galėjo suvaidinti žvalgybos duomenų mainai su Jungtinėmis Valstijomis. Kaip praneša užsienio žiniasklaida, Vašingtonas perduoda Kyjivui informaciją apie Rusijos radarų ir oro gynybos sistemų išdėstymą, o tai leidžia ukrainiečiams efektyviau planuoti atakas prieš Kremliaus energetinę infrastruktūrą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atėmė Ukrainos pilietybę iš trijų žinomų asmenų – Odesos mero Henadijaus Truchanovo, buvusio parlamentaro Oleho Carevo ir baleto šokėjo Serhijaus Polunino. Sprendimą, kaip praneša „Ukrinform“, prezidentas priėmė patvirtinus, kad šie asmenys turi ir Rusijos pilietybę.

Prieš artėjantį žiemos sezoną Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainą ir jos energetikos infrastruktūrą, tačiau ukrainiečiai kasdien 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prisimena žuvusius per daugiau nei trejus metus trunkantį Maskvos karą šalyje. Ši iniciatyva, pradėta ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio dekretu, prasidėjo 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Nuo to laiko ji tapo bendra nacionaline praktika.

Karinė pagalba Ukrainai šių metų liepą ir rugpjūtį smarkiai sumažėjo, nepaisant NATO prioritetinių Ukrainos reikalavimų sąrašo (PURL) iniciatyvos, sakoma naujame antradienį paskelbtame Kylio instituto tyrime.  Per pastaruosius du vasaros mėnesius karinė pagalba lyginant su pirmuoju pusmečiu sumažėjo 43 procentais. Diduma šiuo laikotarpiu pristatytos pagalbos buvo teikiama pagal naująją NATO iniciatyvą PURL.

Kremlius palankiai sureagavo į naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie ketinimus „susitvarkyti su Rusija“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva vertina D. Trumpo sprendimą pavesti savo specialiajam atstovui Steve‘ui Witkoffui sutelkti dėmesį į karo Ukrainoje klausimo sprendimą ir tikisi, jog jo „efektyvumas Artimuosiuose Rytuose“ padės pasiekti pažangą derybose, skelbia „Unian“. „Mes palankiai vertiname tokius ketinimus.

Jei Kinija pultų Taivaną, tuo metu Rusija tikriausiai bandytų pulti NATO šalis, kad atitrauktų Aljanso dėmesį, sako NATO vadovas Markas Rutte, rašo „RBC Ukraina“. „Jei Kinija imtųsi veiksmų prieš Taivaną, labai tikėtina, kad Pekinas priverstų savo jaunesnį partnerį, Rusiją, vadovaujamą Vladimiro Putino, imtis tam tikrų veiksmų prieš NATO, kad mus užimtų“, – sako jis. M. Rutte pastebi, kad šiuo metu Rusijos karinės pajėgos yra išsisklaidžiusios ir dislokuotos įvairiose vietose.