„Šiame pasaulyje, kuris tampa ir jau tapo žiauresnis, galioja toks principas: taiką išsaugo tik jėga“, – ketvirtadienį savo kalboje užsienio politikos tema Vokietijos žemuosiuose parlamento rūmuose Bundestage sakė F. Merzas.
„O silpnumas taiką sutrikdo“, – pridūrė Vokietijos kancleris.
Jis informavo įstatymų leidėjus apie savo dalyvavimą ceremonijoje Šarm el Šeicho kurorte Egipte, kur tarpininkaujančių šalių – Kataro, Egipto, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų – lyderiai pasirašė deklaraciją, kuria siekiama įtvirtinti paliaubų susitarimą tarp Izraelio ir Palestinos kovotojų grupuotės „Hamas“.
„Politiniai veiksmai daro įtaką šiam pasauliui – arba situaciją pagerina, arba pablogina“, – sakė F. Merzas.
„Nuo šios savaitės pirmadienio regione atgijo viltis dėl tikros, ilgalaikės taikos. Todėl praėjusį pirmadienį man teko susidurti su mūsų pačių atsakomybe veikti dar ryžtingiau“, – teigė jis.
„Europa turi ryžtingiau ir vieningiau pasinaudoti savo galimybėmis ir panaudoti savo galią tam, kad pasaulis taptų geresnis“, – pabrėžė F. Merzas.
Jo teigimu, norėdama tapti pasauline taikos gynėja, Europos Sąjunga (ES) turi tapti stipresnė. Pasak F. Merzo, taika laisvės sąlygomis gali būti sėkminga tik tada, kai ją sutvirtina ekonominė ir politinė jėga bei ryžtas, o taip pat ir kariniai pajėgumai.
Ragins ES panaudoti įšaldytus Rusijos turtus paskolai Ukrainai
Vokietijos kancleris ketvirtadienį taip pat pareiškė ketinantis raginti ES panaudoti įšaldytą Rusijos turtą tam, kad Ukrainai būtų suteikta 140 mlrd. eurų.
„Šios papildomos lėšos turi būti naudojamos išskirtinai karinei įrangai finansuoti“, – Bundestagui sakė F. Merzas.
„Išmokėti dalimis, (šie pinigai – ELTA) užtikrintų Ukrainos karinį atsparumą ateinančiais metais“, – aiškino jis.
F. Merzas pridūrė, kad šioms paskoloms būtų netaikomos palūkanos ir jos būtų grąžintos tik tada, „kai Rusija sumokės reparacijas“.
Rusijos invazijai tęsiantis jau ketvirtus metus, o Vašingtonas kartojant, kad Europa turi daryti daugiau ir rūpintis savo pačios gynyba, ES aktyviai ieško finansų šaltinių Ukrainai.
Politikų dėmesio centre atsidūrė įšaldytos Rusijos centrinio banko lėšos, kurios ES daugiausia laikomos tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“ Belgijoje..
Tačiau kelių ES narių vyriausybės jau seniai prieštarauja tiesioginiam šių lėšų konfiskavimui, nuogąstaudamos, kad tai galėtų pakenkti pasitikėjimui euru.
F. Merzas sakė, kad nuosavybės teisių pažeisti negalima, o įšaldytų lėšų teisinis statusas taip pat neturi būti keičiamas.
Praėjusį mėnesį ES ambasadoriai aptarė sudėtingą Europos Komisijos pasiūlymą, pagal kurį blokas skolintųsi lėšas iš „Euroclear“, o vėliau jas paskolintų Ukrainai.
Pagal šį pasiūlymą, jeigu Rusija vieną dieną susigrąžintų turtą nemokėdama kompensacijos Ukraina, skolą „Euroclear“ grąžintų ES valstybės narės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
