Didelio atgarsio sulaukę incidentai Lenkijoje ir Estijoje paskatino Europos pareigūnus imtis aktyvių veiksmų siekiant užtaisyti žemyno gynybos spragas.
NATO pradėjo naują karinę misiją rytinių sienų saugumui stiprinti, tačiau ji turi vytis, stengdamasi pasinaudoti Ukrainos patirtimi, kad galėtų atremti Maskvos keliamą dronų pavojų.
Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad NATO dabar „testuoja integruotas sistemas, padėsiančias mums aptikti, sekti ir neutralizuoti oro grėsmes“, skirtas naudoti rytiniame flange.
Karinis aljansas iniciatyvos imasi tuo metu, kai pati ES svarsto apie „dronų sienos“ sukūrimą, kad būtų galima kovoti su šia grėsme.
ES trečiadienį ministrams pristatė veiksmų planą, kuris, kaip ji tikisi, bus patvirtintas kitą savaitę vyksiančiame lyderių susitikime.
Briuselis nori, kad šis projektas pradėtų veikti iki 2027 metų pabaigos, tačiau kai kurios ES šalys jį skeptiškai vertina, baimindamosi, kad blokas kišasi į NATO veiklą.
„Mes nedubliuojame NATO atliekamo darbo; iš tiesų mes vieni kitus papildome“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Ši iniciatyva yra vienas iš kelių pavyzdinių ES gynybos projektų, kuriais siekiama iki 2030 metų paruošti bloką galimai Maskvos atakai.
Pradinis tikslas buvo sustiprinti valstybes prie rytinių ES sienų, tačiau vėliau jis buvo išplėstas, reaguojant į incidentus, per kuriuos neatpažinti dronai pastebėti keliose valstybėse toliau į vakarus.
„Iš tikrųjų kiekvienai valstybei narei aišku, kad dronai gali atskristi iš bet kur“, – sakė K. Kallas.
„Tai yra susiję su visomis valstybėmis narėmis, ne tik tomis, kurios yra rytiniame flange“, – pažymėjo ji.
„Rusija turi sumokėti“
NATO ne tik siekė spręsti galimas grėsmes sau, bet ir mėgino paremti dabartinę Ukrainos kovą su Rusija.
M. Rutte teigė, kad dar apie 10 NATO šalių įsipareigojo prisidėti prie JAV schemos, pagal kurią sąjungininkės moka už amerikietiškus ginklus Ukrainai.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas griežtai paragino daugiau šalių prisidėti prie šios schemos.
„Atėjo laikas visoms NATO šalims žodžius paversti veiksmais, – sakė Pentagono vadovas. – Jokių mėgėjų gauti dykai.“
Vašingtonas priartėjo prie Kyjivo pozicijos, JAV prezidentui Donaldui Trumpui praradus kantrybę dėl Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir apkaltinus jį taikos pastangų vilkinimu.
„Jei artimiausiu metu nebus kelio į taiką, Jungtinės Valstijos kartu su savo sąjungininkais imsis būtinų veiksmų, kad Rusija sumokėtų kainą už tęsiamą agresiją“, – tvirtino P. Hegsethas.
„Jei turime žengti šį žingsnį, JAV karo departamentas yra pasirengęs atlikti savo vaidmenį taip, kaip tai gali padaryti tik Jungtinės Valstijos“, – pridūrė jis.
Ukrainos rėmėjai derybas surengė D. Trumpui svarstant galimybę tiekti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“.
Kremlius perspėjo Vašingtoną dėl tokio žingsnio, tačiau D. Trumpas gali būti pasirengęs leisti Ukrainai smogti toli Rusijos teritorijoje, kad būtų galima spausti V. Putiną siekti taikos.
Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis pareiškė, jog Kyjivas tikisi, kad bendra pagal JAV iniciatyvą skirta suma kitais metais pasieks 12–20 mlrd. JAV dolerių (10–17 mlrd. eurų).
Jis teigė, kad Kyjivas siekia iš rėmėjų 2026 metais gauti apie 60 mlrd. dolerių (51 mlrd. eurų) paramą savo kariuomenei.
D. Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!