Europa

NATO pirmadienį pradeda kasmetines pratybas, skirtas Aljanso teritorijos gynybai branduoliniais ginklais. Pratybose „Steadfast Noon“, karinio štabo Belgijos Monso mieste duomenimis, per ateinančias dvi savaites dalyvaus apie 2 tūkst. karių, taip pat 70 lėktuvų. NATO pabrėžia, kad „Steadfast Noon“ yra įprastinės pratybos, o ne reakcija į pastaruosius Rusijos įvykdytus oro erdvės pažeidimus ar provokacijas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pristatė naują vyriausybę po derybų maratono, per kurį buvo siekiama suformuoti ministrų kabinetą ir neleisti šaliai nugrimzti į dar gilesnę politinę krizę. Iš jau pažįstamų ir naujų veidų suburta komanda yra antrasis ministro pirmininko Sebastieno Lecornu bandymas ištrūkti iš kelis mėnesius trukusios aklavietės ir smarkiai susiskaldžiusiame parlamente priimti labai reikalingą taupymo biudžetą.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ramina Baltijos šalis – anot jo, Rusija patiria didžiausią strateginę nesėkmę šiuolaikinėje karo istorijoje ir nedrįs pulti NATO. Interviu Rygoje jis pabrėžia, kad Aljansas yra stipresnis nei bet kada, o panika tik žaidžia į Maskvos rankas. „Reikia išlikti ramiems – NATO pasiruošusi“, – teigė A. Stubbas Latvijos naujienų portalui „Ir“. Jis pridūrė: „Manau, daugelis žmonių pernelyg sureikšmina šią ataką. Rusija strategiškai žlugo.

LOT lėktuve, skridusiame iš Varšuvos į Niujorką, mirė keleivis, skelbia „Onet“. Lėktuvas turėjo apsisukti ir leidosi Kopenhagoje. Lėktuve mirė keleivis Nelaimė įvyko šeštadienį. „Boeing 787-8 Dreamliner“ pakilo iš Varšuvos oro uosto 17 val. Jis turėjo atvykti į Niujorką po maždaug devynių valandų. Deja, po dvejų valandų lėktuvas turėjo leistis Kopenhagoje. Lėktuve mirė keleivis. Mirties priežastis kol kas nežinoma. Mirtys lėktuvuose Praeitą savaitę fiksuotos bent dvi mirtys lėktuvuose.

Vokietija buvo įsitraukusi į didelius planus padėti apmokyti ir modernizuoti Rusijos kariuomenę prieš Maskvai 2014-aisiais aneksuojant Krymą, o kanclerė Angela Merkel darė spaudimą Vokietijos gynybos sektoriui bendradarbiauti su Maskva, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“, remdamasis Vokietijos savaitraštyje „Der Spiegel“ pasirodžiusiu tyrimu. Tarp planų buvo ir mokymo centrų įkūrimas Rusijoje pagal milijardo eurų vertės sandorį, penktadienį rašė savaitraštis.

Lenkijos kariuomenėje daugiau nei pusė vyresnių karių turi antsvorio, beveik kas antras rūko, o kai kurie generolai, kaip sako pareigūnai, „su pilvais“. Vyriausybė imasi veiksmų – rengiamas planas kovai su nutukimu ir karių fizinės formos gerinimui.

Tūkstančiai lenkų šeštadienį išėjo į Varšuvos gatves dalyvauti proteste prieš neteisėtą imigraciją ir Europos migracijos politiką, iš Lenkijos sostinės pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Dalyvauti proteste kvietė pagrindinė opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), remianti dešiniųjų pažiūrų nacionalistą prezidentą Karolį Nawrockį. Rėmėjai, nepabūgę lietaus ir mojavę Lenkijos vėliavomis, 14 val. vietos laiku (15 val. Lietuvos laiku) susirinko Pilies aikštėje miesto senamiestyje.

Londono policija skelbia apie didžiulę operaciją, kurios metu sulaikė grupuotę, masiškai vogusią „iPhone“ telefonus. Statistika negailestinga – kas šešias minutes nusikaltėliai iš britų rankų išplėšia po vieną „iPhone’ą“. O pavogtus išmaniuosius vagys išgabeno į Kiniją, kur juodojoje rinkoje juos parduodavo už maždaug 5000 eurų už vienetą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vos akimirksnis ir dviratininkas Londono gatvėje iš merginos rankų išplėšia telefoną.

Galimas informacijos nutekinimas prieš paskelbiant Nobelio taikos premijos laureatę – Venesuelos opozicijos lyderę Marią Coriną Machado – „labai tikėtina”, įvyko dėl šnipinėjimo, šeštadienį Norvegijos žiniasklaidai pranešė Nobelio institutas. Tikimybė, kad Machado laimės premiją, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį šoktelėjo nuo 3,75 iki beveik 73 procentų. Tačiau nei vienas ekspertas ar žiniasklaidos šaltinis jos tarp favoritų neįvardijo.

Prancūzijos ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu šeštadienį paaiškino, kodėl prezidentas Emmanuelis Macronas netikėtai jį vėl paskyrė ministru pirmininku praėjus vos keliomis dienomis po atsistatydinimo. Lecornu, artimas Macrono sąjungininkas, pradėjo eiti ministro pirmininko pareigas prieš mėnesį, tačiau pirmadienį atsistatydino dėl įtampos vyriausybėje, dar labiau pagilindamas politinę krizę Prancūzijoje.

Po smarkių liūčių Mursijos regione Ispanijos pietryčiuose užlieti keliai, evakuota dešimtys gyventojų. Regiono vadovas Fernandas Lopezas Mirasas įspėjo žmones paveiktose teritorijose atsisakyti „nereikalingų kelionių ir būti atsargius“, pranešė TV stotis RTVE. Jo duomenimis, žuvusiųjų nėra. Mursijos regione ir kaimyninėse teritorijose laikinai buvo paskelbtas aukščiausias – raudonas – perspėjimo lygis. Piliečiai, be kita ko, perspėjimų sulaukė į savo mobiliuosius telefonus.

Rusija per kelis metus iš esmės pertvarkė savo kariuomenę ir karo pramonę – išmoko skaudžias pamokas iš nesėkmių Ukrainoje ir dabar ruošiasi naujiems konfliktams. Perspėjama, kad Maskva sistemingai kuria karo mašiną, kuri po karo Ukrainoje gali tapti dar pavojingesnė. Maskva išmoko pamokas iš savo nesėkmių karo Ukrainoje metu ir pritaikė strategiją bei požiūrį į karo veiksmų vykdymą, teigiama „Foreign Affairs“ paskelbtame straipsnyje.

Paskirtasis Prancūzijos ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu šeštadienį pareiškė, kad, siekdamas įveikti šalį apėmusią politinę krizę, ketina suformuoti vyriausybę, kuri būtų laisva nuo partijų kovų. „Atliksiu savo pareigą ir nekelsiu problemų“, – pažadėjo S. Lecornu.  Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šalies premjeru vėl paskyrė S. Lecornu, praėjus keturioms dienoms po to, kai šis paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas penktadienį pareiškė, kad šalis planuoja iš JAV įsigyti 16 naikintuvų F-35. Ministras pridūrė, kad Danija taip pat ketina įsigyti apsaugos priemonių nuo bepiločių orlaivių už maždaug 2,1 mlrd. kronų (280 mln. eurų). Kopenhaga šių veiksmų ėmėsi po to, kai šalis sunerimo dėl rugsėjo pabaigoje neatpažintų dronų sukeltų incidentų, dėl kurių teko trumpam uždaryti kelis oro uostus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį šalies ministru pirmininku vėl paskyrė Sebastieną Lecornu, praėjus keturioms dienoms po to, kai šis paskelbė apie savo atsistatydinimą.  39-erių S. Lecornu pirmadienį atsistatydino praėjus vos 14 valandų po to, kai buvo pristatyta jo ministrų kabineto sudėtis ir buvo suplanuotas jo pirmasis vyriausybės posėdis. Pirmą kartą šiose pareigose jis išbuvo mažiau nei vieną mėnesį.

Europos Sąjungos (ES) šalys yra oficialios Kyjivo sąjungininkės kovoje su Rusija. Tuo pat metu dalis jų padidino Rusijos energijos išteklių importą, kuris Maskvai atneša milijardus eurų karui Ukrainoje tęsti, praneša „Reuters“. Ekspertai nustatė, kad per pirmuosius aštuonis 2025 m. mėnesius šios šalys importavo energijos išteklių iš Rusijos už daugiau nei 11 mlrd. eurų.

Keletas regionų pietryčių Ispanijoje paskelbė itin retą raudonąjį orų perspėjimą dėl stiprios audros – ką jis reiškia? Nors rimti orų įspėjimai šioje Europos dalyje nėra neįprasti, tokio tipo skelbiami labai retai. Meteorologijos tarnyba „Aemet“ praneša, kad per artimiausias kelias dienas kai kuriose vietovėse gali iškristi net 250–300 mm lietaus.

Rusijos kalėjime mirusio rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja ragina toliau izoliuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Kalbėdama su vokiečių žiniasklaidos priemonėmis RTL ir n–tv, ji penktadienį sveikino tai, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šiuo metu neketina tiesiogiai kalbėtis su V. Putinu. „Manau, kad V. Putino izoliacija per praėjusius trejus metus buvo teisinga strategija“, – sakė J. Navalnaja.

Latvija įpareigojo 841 Rusijos pilietį iki pirmadienio, spalio 13 d., palikti šalį, kai jie neįrodė mokantys latvių kalbą ir neišlaikė privalomų saugumo patikrinimų, praneša „Politico“. Po to, kai 2022 m. pradžioje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija pakeitė Imigracijos įstatymą, o 2024 m. jį dar labiau sugriežtino, nustatydama griežtesnes taisykles Rusijos piliečiams, norintiems likti Baltijos šalyje.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pagerbė Venesuelos opozicijos lyderės Marios Corinos Machado Nobelio taikos premijos laimėjimą, sakydama, kad šis apdovanojimas simbolizuoja ne tik jos drąsą, „bet ir kiekvieną balsą, kuris atsisako būti nutildytas“. „Venesueloje ir visame pasaulyje. Tai yra galinga žinia. Laisvės dvasia negali būti įkalinta. Demokratijos troškimas visada nugali. Brangioji Maria, kova tęsiasi“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė U. von der Leyen.

Latvijos oro erdvėje per devynis šių metų mėnesius užfiksuota 1060 pasaulinės navigacinės palydovinės sistemos (GPS) trikdžių atvejų – 2,6 karto daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir oro navigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Vien šių metų rugsėjį buvo užfiksuotas 91 GPS trikdžių atvejis – 3,6 karto daugiau negu pernai rugsėjį, kuomet tokių atvejų buvo 25. Pernai buvo užfiksuota 820 GPS trikdžių atvejų, 2023-aisiais – 342, o 202...

Vos 6 minutėms degalų likęs „Ryanair“ lėktuvas per audrą „Amy“ tris kartus nesėkmingai bandė nusileisti Škotijoje ir buvo priverstas skristi į Mančesterį. Incidentas laikomas rimtu – jį tiria Jungtinės Karalystės aviacijos saugos pareigūnai. „Ryanair“ lėktuvui degalų būtų pakakę vos šešioms minutėms po to, kai praėjusią savaitę, siautėjant audrai „Amy“, įgula kelis kartus nesėkmingai bandė nusileisti, rašo „The Telegraph“. Po dviejų nesėkmingų bandymų pilotai galiausiai iškvietė pagalbą.

Penktadienį Ispanija atsikirto JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pasiūliusiam pašalinti šalį iš NATO, nes ji neįvykdė jo nustatyto didesnių išlaidų gynybai normatyvo. Birželį 32 šalių karinis aljansas, D. Trumpo spaudžiamas, susitarė per ateinantį dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti iki penkių procentų metinės ekonominės produkcijos. Tačiau Ispanija, kuri praėjusiais metais gynybai skyrė santykinai mažiausiai lėšų iš visų NATO narių, tvirtino, kad jai nereikės pasiekti šios sumos.

Lenkija fiksuoja naują Kremliaus dezinformacijos bangą – šį kartą platinami pranešimai apie esą Ukrainos rengiamą puolimą. Varšuva įspėja, kad tai dar viena Rusijos informacinė operacija, siekianti susilpninti paramą Ukrainai iš Lenkijos ir NATO šalių. Apie tai pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministerija, kuri teigia, jog šią dezinformaciją platina Rusijos pusė. „Šios informacijos sklaidos analizė rodo, kad tai suplanuota informacinė operacija.

Lenkijos informacinėje erdvėje smarkiai padaugėjo prorusiškų naratyvų, kuriais siekiama suformuoti suvokimą, kad JAV ir Europos Sąjunga (ES) neva „išprovokavo“ Rusiją pradėti karą prieš Ukrainą.  „Lenkijos informacinėje erdvėje daugėja prorusiškų naratyvų.

Susirūpinusios dėl didžiulių Rusijos karinių išlaidų nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą, Baltijos valstybės rengia nepaprastosios padėties planus, kad galėtų susidoroti su galimybe, jog šimtai tūkstančių žmonių bėgs nuo Rusijos kariuomenės telkimo ar puolimo, rašo „Reuters“. Estija, Latvija ir Lietuva jau seniai reiškė NATO valstybėms savo nuogąstavimus dėl galimos Rusijos agresijos, nurodydamos Rusijos kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir pastarųjų mėnesių Rusijos naikintuvų ir ...

Kremliaus ruporas, Rusijos valstybinės televizijos vedėjas Vladimiras Solovjovas Europai pagrasino branduoliniu ginklu, rašo „Telegram“ kanalas „Pravda Heraščenko“. „Reikia išnaudoti savo pranašumą!“, – laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ sakė aktyvus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino šalininkas.

Rytinėje Ispanijos dalyje pastebimas staigus oro sąlygų pablogėjimas, dėl kurio sutriko ir oro uostų veikla. Nacionalinė šalies meteorologijos tarnyba įspėja apie stiprius kritulius, kai kurie regionai jau faktiškai atsidūrė po vandeniu, o gyventojai raginami be svarbios priežasties nepalikti namų. Ypatingas dėmesys skiriamas Valensijos bendruomenei, Mursijai, taip pat Ibizos ir Formenteros saloms.

Belgijos valdžios institucijos ketvirtadienį pranešė, kad sulaikydami tris jaunuolius užkirto kelią džihadistų įkvėptam teroro išpuoliui prieš šalies politikus, kuriam būtų panaudoti dronai su sprogmenimis, rašo leidinys „Barrons‘s“. Pranešama, kad vienas iš kelių politikų, į kuriuos buvo nukreiptas išpuolis – Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasiūlė NATO apsvarstyti galimybę pašalinti Ispaniją iš savo gretų, skelbia „Reuters“. Aljanso narės birželį susitarė padidinti savo karines išlaidas iki 5 proc. nuo BVP. Tačiau Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas tuo metu pareiškė, kad nesutiks su keliamu tikslu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį turėtų paskirti naują ministrą pirmininką, pranešė jo biuras. Paryžiuje aktyviai spėliojama, kas užims šį postą. Prancūzijos žiniasklaidoje kaip galimi kandidatai minimi Socialistų partijos lyderis Olivier Faure ir buvęs socialistų premjeras Bernard‘as Cazeneuve, taip pat centristų politikas Jeanas Louisas Borloo, dirbęs ankstesnėse prezidentų Jacques‘o Chiraco ir Nicolas Sarkozy vyriausybėse.

Prancūzijos apeliacinis teismas ketvirtadienį skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę vyrui, kuris buvo vienintelis iš 50 kaltinamųjų, teigęs esąs nekaltas dėl Gisele Pelicot seksualinio išnaudojimo. Praėjusiais metais žemesnės instancijos teismas 44 metų Husamettinui Doganuiskyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kai prokurorai taip pat prašė skirti 12 metų. Tačiau jis buvo vienintelis iš kaltinamųjų, nusprendęs apskųsti nuosprendį.

Rusijos atakoms prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą intensyvėjant, Europos Sąjungos ambasadorė Kyjive Katarina Mathernova perspėja, kad ši žiema gali būti itin sunki, o prognozės blogėja po kiekvieno naujo smūgio. Aptardama masinius Rusijos išpuolius, ambasadorė pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė „mobilizuojasi“ ir yra pasirengusi suteikti visą būtiną pagalbą, rašo „Kyiv Independent“. „Kaip jūs pažymėjote, atakos prieš energetikos infrastruktūrą nėra naujiena.

 Estijos teismas trečiadienį pradėjo svarstyti, ar išduoti Lietuvai šalies gyventojus, kurie, kaip įtariama, prisidėjo prie Rusijos karinės žvalgybos (GRU) operacijos, kurios metu krovininiai lėktuvai buvo užminuoti sprogmenimis, ketvirtadienį pranešė Estijos viešasis transliuotojas ERR. Trečiadienio rytą Harju apygardos teismas svarstė, ar išduoti Lietuvai Eldarą Salmanovą, šiaurės rytų Estijos verslininką, turintį Rusijos pasą, ir jo partnerę estę Geleną Gussevą.

Saugesne investicija laikomo aukso kainai pakilus į rekordines aukštumas, sidabro kaina ketvirtadienį pirmą kartą per kelis dešimtmečius perkopė 50 JAV dolerių už unciją kartelę.  Praėjus dienai po to, kai aukso kaina pirmą kartą įveikė 4 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą, sidabro kaina pakilo iki 50,0341 JAV dolerio už unciją. Auksas, kuris laikomas saugesne investicija, šiemet jau pabrango apie 50 proc.

Ketvirtadienį paskelbtoje tarptautinio žiniasklaidos tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Vengrija daugelį metų bandė daryti spaudimą savo piliečiams, dirbantiems ES institucijose Briuselyje, kad šie šnipinėtų jos naudai ir darytų įtaką šalių bloko priimamiems sprendimams. Ataskaitoje priduriama, kad ši schema, kurią vykdė Vengrijos žvalgybos tarnyba, buvo skirta daugiausia šios šalies ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kuris dažnai konfliktuoja su Europos Sąjunga ir kitų ES šalių lyderiais.

Suomijos prokurorai ketvirtadienį pranešė apskundę Helsinkio teismo sprendimą nutraukti bylą prieš tris Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivo, įtariamo nukirtus kabelius Baltijos jūros dugne, įgulos narius. Rugpjūtį ir rugsėjį vykusiame teismo procese Kuko salose registruoto tanklaivio „Eagle S“ įgulos nariai buvo kaltinami tuo, kad 2024 m. gruodžio 25 d. Suomijos įlankoje vilko laivo inkarą jūros dugnu apie 90 km ir pažeidė penkis povandeninius kabelius.

Popiežius Leonas XIV ketvirtadienį pasveikino naujienų agentūrų darbą, pavadindamas jas tvirta atrama pasaulyje, kuriame vis dažniau „nebebūna tiesos“, ir perspėjo dėl pavojų, kurie tyko, informacijos ieškant su dirbtinio intelekto pagalba. „Pasauliui reikia laisvos, tikslios ir objektyvios informacijos“, – Vatikane susirinkusiems naujienų agentūrų tinklo „MINDS International“ atstovams sakė jis.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ sumažins savo žiemos skrydžių iš Rygos oro uosto ir į jį tvarkaraštį 20 proc., arba 160 tūkst. keleivių vietų, ir atšauks skrydžius septyniomis kryptimis, ketvirtadienį spaudos konferencijoje pranešė „Ryanair“ komercijos direktorius Jasonas McGuinnessas.

NATO sąjungininkai svarsto galimybes imtis ryžtingesnių atsakomųjų veiksmų į vis dažniau pasireiškiančias Rusijos provokacijas, įskaitant karines priemones, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis nenurodytais šaltiniais. Diskusijos skamba vis garsiau, kadangi Europos šalyse padaugėjo neatpažintų dronų pastebėjimų, keliančių baimę dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo. Šios provokacijos taip pat privertė kai kurias šalis rimti sunerimti dėl Aljanso saugumo.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen  ketvirtadienį Europos Parlamente (EP) atlaikė dvigubą balsavimą dėl pasitikėjimo – tai nesukėlė rimtos grėsmės jos vadovavimui, tačiau akcentavo įtampą asamblėjoje. Nė vienas iš dviejų nepasitikėjimo EK pirmininke pareiškimų nesurinko priėmimui būtino minimalaus palaikymo – 361 iš 720 balsų.

Ketvirtadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir jos komanda Europos Parlamente Strasbūre atlaikė du balsavimus dėl nepasitikėjimo.  Pasiūlymus balsuoti dėl nepasitikėjimo pateikė kraštutinių dešiniųjų grupė „Europos patriotai“ ir kairieji, per abu balsavimus nepavyko užsitikrinti mažiausiai 360 balsų, kad nepasitikėjimas būtų pareikštas.  Kraštutinių dešiniųjų pasiūlymą palaikė 179 įstatymų leidėjai, 378 balsavo prieš, 37 susilaikė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad įvykus didelio masto mobilizacijai Rusijoje, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prarastų rusų pasitikėjimą. Nnorėdamas ištaisyti padėtį, jis pradėtų didelį karą Europoje, kad galėtų parodyti kokius nors laimėjimus. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Unian“. Žurnalistas Ukrainos vadovo paklausė, ar įmanoma didelio masto mobilizacija Rusijoje. „Pamenate, kodėl jie ją sustabdė? Putinas pradėjo prarasti reitingus.

Varšuvos miesto savivaldybės viešojo administravimo pareigūnas buvo apkaltintas šnipinėjimu Rusijai, praneša „TVP World“. Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) ketvirtadienį paskelbė, kad asmeniui pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo ir įgaliojimų viršijimo. Vadovaujantis asmens duomenų apsaugos įstatymais, įtariamasis įvardijamas kaip Tomaszas L. ABW jį sulaikė dar 2022 m. kovą, o nuo tada jis buvo suimtas.

Europos lyderiai skelbia „taikos pabaigą“, tačiau jų pareiškimai kontrastuoja su JAV abejingumu, rašo CNN. Tuo tarpu Rusija dronais, sabotažais bei kibernetinėmis atakomis tikrina NATO pasirengimą realiai grėsmei. „Mes nesame karo būsenoje, bet taikos jau nebėra“, – šiais žodžiais Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas apibūdino naują realybę, kurioje atsidūrė Europa.

  Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį sveikino naują susitarimą dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože, pavadino „tai didelio palengvėjimo akimirka“ ir sakė, kad ji bus jaučiama visame pasaulyje. „Esu dėkingas už nenuilstamas Egipto, Kataro, Turkijos ir Jungtinių Valstijų diplomatines pastangas užtikrinant šį esminį pirmą žingsnį, kurias rėmė mūsų partneriai regione“, – sakoma jo pareiškime.

Kalbant apie šių metų Nobelio taikos premiją, anot ekspertų, vienas dalykas beveik neabejotinas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nelaimės, kad ir kaip to norėtų. Tačiau kas gali laimėti? Norvegijos Nobelio komitetas Osle užbaigs šią nežinią, kai penktadienį 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku paskelbs nugalėtoją.

NATO oro erdvės patruliavimo misijos, kurios dar neseniai buvo laikomos įprastomis, dabar vis dažniau virsta pavojingu balansavimu tarp ribos ir nuolat kyla eskalavimo pavojus. F-35, F-16, „Gripen“ ir „Eurofighter Typhoon“ pilotai nuolatos dirba kovinės parengties režimu, reaguodami į provokuojančius Rusijos lėktuvų įsibrovimus į Aljanso šalių oro erdvę, rašo „Business Insider“. Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Rusijos pažeidimai NATO oro erdvėje tapo dažnesni.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per ateinančias 48 valandas paskirs naują šalies ministrą pirmininką, trečiadienį paskelbė prezidentūra. Pirmadienį, praėjus vos 14 valandų po to, kai buvo pristatyta naujo ministrų kabineto sudėtis ir buvo suplanuotas pirmasis vyriausybės posėdis, atsistatydino premjeras Sebastienas Lecornu. Atsistatydinimas dar labiau pagilino šalies politinę krizę.