Užsienis

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį „su dideliu užtikrintumu“ paskelbė, kad buvo sulaikytas vyras, įtariamas dėl dešiniųjų pažiūrų aktyvisto Charlie Kirko nužudymo. „Jį įdavė jam labai artimas žmogus“, – tiesioginiame interviu studijoje „Fox News“ sakė D. Trumpas. JAV prezidento sąjungininkas ir įtakingas konservatyvių pažiūrų politikas Ch. Kirkas buvo nušautas Jutos slėnio universitete per vieną renginį trečiadienį.

Šimtai Pietų Korėjos darbuotojų penktadienį sugrįžo namo iš JAV, kur buvo įsivėlę į ginčą su šios šalies imigracijos tarnyba, aptemdžiusį didžiules Pietų Korėjos investicijas Amerikoje. Tėvynėje juos pasitiko plojimai ir ašarojantys giminaičiai. Pietų korėjiečiai sudarė didžiąją dalį iš 475 žmonių, sulaikytų „Hyundai-LG“ baterijų gamykloje Džordžijos valstijoje, ir tai privertė imtis delikačių pastangų išspręsti šią keblią situaciją tarp artimų sąjungininkių.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad pusšimčio Baltarusijos ir Vakarų šalių, įskaitant Lietuvos, piliečių paleidimas iš Baltarusijos įkalinimo įstaigų nėra tikra laisvė, tai – ir priverstinė deportacija. „Būkime sąžiningi, tai, kas įvyko vakar, nebuvo tikra laisvė. Tai buvo priverstinis deportavimas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį kalbėjo kelerius metus Lietuvoje gyvenanti S. Cichanouskaja.

NATO penktadienį sakė nematanti tiesioginės karinės grėsmės, kurią keltų Rusijos ir Baltarusijos pradėtos bendros karinės pratybos prie Aljanso rytinių sienų. „Raginame Rusiją ir Baltarusiją veikti prognozuojamai ir skaidriai, pagal savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė vienas NATO pareigūnas. NATO grėsmės nemato „Nematome jokios tiesioginės karinės grėsmės prieš jokią NATO sąjungininkę“, – pridūrė jis.

NATO turėtų paspartinti Baltijos šalių oro gynybos misijos steigimą, pabrėžė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, penktadienį Rygos pilyje susitikęs su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi.

Nuo rugsėjo 12 iki 16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad-2025“. Oficialiai skelbiama, kad Baltarusijos teritorijoje vyksiančios pratybos bus skirtos „konfliktų lokalizavimui vienos iš valstybių narių teritorijoje“. Apie tai, kuo baigsis „Zapad-2025“ pratybos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, generolas Vytautas Jonas Žukas ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Japonija penktadienį išplėtė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir įšaldė daugiau asmenų ir grupių turto bei sumažino rusiškos naftos kainos viršutinę ribą. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Tokijas įšaldys 14 asmenų ir 51 organizacijos, įskaitant Rusijos pareigūnus, bendrovių vadovus ir prorusiškus veikėjus Ukrainoje, turtą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienio vakarą dalyvavo rezultatu 9:3 laimėtose Niujorko „Yankees“ rungtynėse prieš Detroito „Tigers“ ir, minint 24-ąsias rugsėjo 11-osios išpuolių metines, sulaukė prieštaringos įsiaudrinusios minios reakcijos.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pripažino besilaikantis dietos, ribojančios bulvių vartojimą – nors pats vadina save šių daržovių mylėtoju. Valstybinė agentūra BELTA skelbia, kad politikas nevengė juokauti apie savo „nuodėmę“ ir ragino gyventojus pirkti bulves rudens mugėse. Bendraudamas su menininke, padovanojusia jam paveikslą, A. Lukašenka nurodė merginai įteikti „didelį maišą bulvių“. „Aš labai myliu bulves. Vakar nusidėjau – suvalgiau“, – sakė A. Lukašenka.

Europos lyderių koalicija įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad Rusija neketina baigti karo Ukrainoje ir turi būti priversta sėsti prie derybų stalo. Dabar Europai tenka tartis su Baltaisiais Rūmais, kaip tai padaryti, praneša „Politico“. Per pastarąją savaitę vyko intensyvūs diplomatiniai vizitai, kurių metu aukšti pareigūnai iš abiejų Atlanto vandenyno pusių susitiko aptarti naujų finansinių apribojimų ir planų nutraukti Rusijos naftos bei dujų tiekimą.

Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį susitarė dar pusei metų pratęsti sankcijas daugiau nei 2,5 tūkst. Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, nurodė diplomatai. Šios sankcijos Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims buvo įvestos po to, kai Maskva daugiau nei prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 27 bloko valstybių narių ambasadoriai pritarė šiam žingsniui prieš pirmadienį nustatytą terminą.

JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį pritarė 2026 metų Nacionaliniam gynybos autorizacijos aktui (NDAA) pakeitimui, kuriuo būtų sustiprinta Baltijos saugumo iniciatyva (BSI). Skelbiama, kad šiai pataisai pritarė tiek respublikonų, tiek demokratų kongresmenai. Pagal BSI JAV skiria lėšų Baltijos šalims įsigyti amerikietiškų ginklų, rengti specialiąsias pajėgas ir gauti žvalgybos paramą. BNS rašė, kad JAV ketina nutraukti karinę paramą su Rusija besiribojančioms NATO šalims.

Vokietijos kariuomenės generalinis inspektorius Carstenas Breueris, penktadienį apsilankęs Lietuvoje vykstančiose svarbiose karinėse pratybose, dar kartą patvirtino Vokietijos ryžtą ginti NATO sąjungininkes rytuose. Šios gynybos vadovo remarkos pasigirdo po šią savaitę įvykusio Rusijos išpuolio prieš Ukrainą, per kurį, Lenkijos teigimu, 19 rusiškų bepiločių orlaivių tyčia įskrido į jos oro erdvę.

Rusijos karių, dalyvaujančių karinėse pratybose „Zapad-2025“, skaičius yra mažesnis nei 2023 m., kai Rusija Baltarusijoje dislokavo apie 10–12 tūkst. kareivių, per televiziją sakė Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. „Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nematome didelių Rusijos pajėgų. Teroristinė valstybė šioms pratyboms atsiuntė dalinius, kareivius ir įrangą, tačiau jų skaičius yra gerokai mažesnis net nei 2023 m., kai Baltarusijoje buvo apie 10 tūkst.–12 tūkst.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sukritikavo Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, kaltindamas ją siekiu „įtraukti į karą“, rašo „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas apie Ursulos von der Leyen žodžius dėl Europos Sąjungos padėties, V. Orbanas pareiškė, kad „jau trejus su puse metų kenčiame nuo neigiamų karo pasekmių, nors su juo neturime nieko bendra“. Pasak jo, šie „Vakarų džentelmenai ir ponios“ „nori įtraukti mus į šį karą“, todėl reikia tam priešintis.

Danija investuos apie 58 mlrd. kronų (apie 8 mlrd. eurų) į naujas oro ir raketų gynybos sistemas, penktadienį pranešė šalies gynybos ministerija, minėdama karo Ukrainoje pamokas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ginklavimasis tapo socialdemokratų premjerės Mette Frederiksen vyriausybės prioritetu. „Dabartinė saugumo politikos situacija reiškia, kad antžeminė oro gynyba yra absoliutus prioritetas ginkluotųjų pajėgų plėtojime“, – pareiškime sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pavadino Rusijos dronų skrydį virš Lenkijos nepriimtinu, tačiau, jo teigimu, toks incidentas buvo tikėtinas, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Negalima ignoruoti fakto, kad tai įvyko Lenkijoje. Lenkai yra mūsų draugai, nepriklausomai nuo dabartinės politinės situacijos. Jie – mūsų istoriniai sąjungininkai, mums artimi dvasia, todėl jie tikrai yra mūsų draugai“, – sakė jis.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis ketvirtadienį paskelbė, kad jo prisodrinta branduolinė medžiaga liko „po neseniai vykusio karo su Izraeliu metu apgriautų objektų griuvėsiais“. „Visa mūsų medžiaga yra... po susprogdintų objektų griuvėsiais“, – duodamas per televiziją parodytą interviu sakė A. Araghchis, pridurdamas, kad Irano atominės energijos organizacija vertina atsargų būklę ir galimybes jomis naudotis.

 Albanija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, turinčia dirbtinio intelekto ministrę – tiksliau, ne dirbtinio intelekto reikalų ministrę, o virtualią ministrę iš pikselių ir kodų, kuriai funkcionuoti padeda dirbtinis intelektas, pranešė naujienų portalas „Politico“. Ji vardu Diella – „saulės šviesa“ albanų kalba – ir bus atsakinga už visus viešuosius pirkimus, ketvirtadienį paskelbė ministras pirmininkas Edis Rama.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimas į lenkų oro erdvę galėjo įvykti per klaidą. „Taip pat norėtume, kad dronų ataka prieš Lenkiją būtų buvusi klaida. Bet taip nebuvo. Ir mes tai žinome“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Lenkijos premjeras.

Kalbėdamas apie dešiniųjų pažiūrų aktyvisto Charlie Kirko nužudymą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį žurnalistams pareiškė, kad „reikia velniškai mušti bepročius kairiuosius radikalus“, praneša „Politico“. Taip jis kalbėjo prie Baltųjų rūmų atsakydamas į žurnalisto klausimą apie tai, kokią žinutę prezidentas norėtų pasiųsti konservatyvių pažiūrų žmonėms, kurie jaučiasi esą radikalų taikinyje. „Gyvenime turime būti drąsus, tiesą sakant, juk esame gyvi.

Baltarusija už mažiau nei 250 kilometrų nuo Lenkijos sienos stato slaptą karinę bazę, kurioje gali būti laikomos balistinės ir net branduolinės raketos, pranešė Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „TVP World“. Išanalizavę už 60 kilometrų nuo Minsko esančios vietovės palydovines nuotraukas, transliuotojo žurnalistai, bendradarbiaudami su Estijos leidiniais „Delfi Estonia“ ir „Eesti Ekspress“, nurodė, kad praėjusių metų birželį buvo ...

Rugsėjo 12-osios naktį daugiau nei 30 Ukrainos dronų atakavo Leningrado sritį. Tai pirmasis tokio masto puolimas per pastaruosius tris su puse mėnesio. Daugiausia smūgių teko didžiausiam šalies naftos iškrovimo uostui – Primorskui, praneša „Moscow Times“. „Gaisras viename iš laivų yra gesinamas. Pavojaus, kad laivas nuskęs ar išsilies naftos produktai, nėra“, – sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Jis pridūrė, kad Primorske taip pat buvo užgesintas gaisras siurblinėje.

Kyjive pasirodė netikėti svečiai – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir princas Harry. Abu jie atvyko išreikšti paramos Ukrainai, pristatyti naujas pagalbos iniciatyvas ir dar kartą pasiųsti aiškią žinutę Maskvai, rašo „Kyiv Independent“. Sikorskio vizitas surengtas praėjus kelioms dienoms po didžiausio Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę per masinį smūgį Ukrainai. Lenkijos pareigūnai šį incidentą apibūdina kaip „tyčinį“ išpuolį ir provokaciją.

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija penktadienį pradėjo bendras karines pratybas „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“. „Bendros Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių strateginės pratybos (...) prasidėjo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Pratybos vyksta tvyrant įtampai su NATO šalimis po to, kai Lenkija, besiribojanti su Ukraina, šią savaitę apkaltino Maskvą dronų įsiveržimu į jos teritoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino mokytojai nesutrukdė jam tapti žudiku bei karo nusikaltėliu. Pasak jo, V. Putinas ne tik ignoravo europietiškas vertybes, bet ir suformavo agresyvią politiką, kuri vedė Rusiją į karus su kaimyninėmis valstybėmis. V. Zelenskis pareiškė, kad V. Putino išsilavinimas nė kiek nepaveikė Kremliaus vadovo taip, kad šis nesukeltų karų, rašo „Unian“. „Visi mes galime rasti informacijos apie Putino mokytojus.

Albanija tapo pirmąja pasaulio šalimi, paskyrusia ministrę, sukurtą dirbtinio intelekto pagalba. Jos vardas – Diella, išvertus iš albanų kalbos reiškiantis „saulės spindulius“. Naujoji ministrė bus atsakinga už viešuosius pirkimus, rašo „Politico“. Premjeras Edi Rama dar vasarą užsiminė, jog šalis galėtų turėti dirbtinio intelekto sukurtą ministrę. Tiesa, tuo metu daugelis netikėjo, kad idėja taip greitai virs realybe.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl prieštaringai vertinamų Vakarų Kranto gyvenviečių statybų planų įgyvendinimo. Sutartyje numatyta vadinamojoje E1 zonoje tarp Rytų Jeruzalės ir Maale Adumimo gyvenvietės, kuri laikoma vienu iš jautriausių Izraelio ir palestiniečių konflikto taškų, pastatyti maždaug 3 400 gyvenamųjų būstų. „Jokios Palestinos valstybės nebus.

Dešiniojo sparno aktyvistas ir artimas JAV prezidento Donaldo trumpo sąjungininkas Charlie Kirkas buvo nušautas per renginį vakarinėje Jutos valstijoje, o praėjus daugiau nei 30 valandų pareigūnai dar nebuvo susekę įtariamo šaulio. Naujienų agentūra AFP apžvelgia, kas yra žinoma ir kokie dar yra likę neatsakyti klausimai. Šaudymas Ch.

Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį ėmėsi veiksmų sustiprinti Lenkijos oro erdvės gynybą, o Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba rengiasi skubiam posėdžiui dėl Maskvos dronų jos teritorijoje. Varšuva šį incidentą, dėl kurio Lenkijos ir NATO pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį numušė kelis dronus, pavadino tyčiniu, precedento neturinčiu išpuoliu prieš šalį, Aljansą ir Europos Sąjungą (ES). Maskva neigė, kad taikėsi į šalį, ir teigė, esą nėra jokių įrodymų, jog tai buvo rusiški dronai.

 Brazilijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nuteisė buvusį prezidentą Jairą Bolsonaro 27 metams kalėjimo už sąmokslą surengti perversmą. Tai įvyko po istorinio teismo proceso, kuris suskaldė tautą ir sukėlė JAV pasipiktinimą. Su šia bausme 70 metų kraštutinių dešiniųjų lyderis gali praleisti visas likusias savo dienas kalėjime.

Kinija penktadienį pranešė, kad jos trečias ir naujausias lėktuvnešis „Fujian“ kirto pažeidžiamą Taivano sąsiaurį, kad Pietų Kinijos jūroje įvykdytų „mokslinių tyrimų ir mokomųjų misijų“. Pastaraisiais metais Pekinas skyrė milijardus dolerių savo kariuomenei modernizuoti – ši tendencija sukėlė nerimą kai kurių Rytų Azijos šalių vyriausybėms, nors Kinija tvirtina, kad jos tikslai yra taikūs. Kinija šiuo metu naudoja du lėktuvnešius – „Liaoning“ ir „Shandong“, o „Fujian“ yra išbandomas jūroje.

Pigūs Rusijos dronai atskleidė NATO silpnybes: Aljanso šalys buvo priverstos panaudoti milijardus kainuojančią ginkluotę, kad numuštų dronus. Ekspertai įspėja – tokia taktika neefektyvi, o Ukraina rodo, kad su šia grėsme galima kovoti daug paprasčiau ir pigiau. NATO narės neturi ekonomiškai efektyvių priemonių kovoti su pigiais Rusijos bepiločiais orlaiviais. Rusijos dronai įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti kelių milijonų vertės ginkluotės sistemomis.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins savo rytinio flango gynybą po šią savaitę įvykusio Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atžvilgiu senka, ir užsiminė apie griežtas sankcijas dėl karo Ukrainoje, tuo pačiu metu teigdamas, kad Kyjivas taip pat turi eiti į kompromisą.

Vėliausias dideles bendras karines pratybas Rusija ir Baltarusija surengė 2022 metais, o Maskva vos po kelių dienų pasiuntė savo karius į Ukrainą. Dabar abi artimos sąjungininkės vėl rengia karines pratybas, taip padidindamos įtampą regione. Karinių pratybų, pavadintų „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“, aktyvioji fazė Baltarusijoje prasideda penktadienį ir tęsis iki rugsėjo 16 dienos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dronų ataka prieš Lenkiją galėjo būti klaida. Ketvirtadienį jis apie tai trumpai pakomentavo žiniasklaidai. „Tai galėjo būti klaida. Bet nepaisant to, aš nesu patenkintas niekuo, kas susiję su visa ta situacija“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog tai greitai baigsis.

NATO rengia gynybines karines priemones, reaguodama į dronų ataką prieš Lenkiją, skelbia „Bloomberg“. Apie tai leidiniui kalbėjo anonimu likti pageidavęs šaltinis. Siekiama sustiprinti atgrasymą visoje aljanso rytinėje pusėje. Taip pat bus imtasi politinių priemonių. Pasak šaltinio, karinę reakciją koordinuos Europos sąjungininkų vyriausiasis vadas Alexus Grynkewich, kuris yra atsakingas už visų aljanso karinių operacijų planavimą ir vykdymą.

Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes. „Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.

Taivano vyriausybė ketvirtadienį pranešė planuojanti skirti 550 mlrd. naujųjų Taivano dolerių (15,4 mlrd. eurų) salos „atsparumui“ didinti, įskaitant pagalbą nuo JAV muitų nukentėjusiai pramonei ir gynybos nuo Kinijos grėsmių stiprinimą. Tokio specialaus biudžeto projektą dar turi priimti opozicijos kontroliuojamas parlamentas. Pinigai būtų naudojami pramonei, kurią paveikė JAV įvesti 20 proc. muitai, ir žmonėms paremti, nurodė vyriausybė. Projektas taip pat apima 150 mlrd.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šalį valdo iš specialiai sukurtų operatyvinių buveinių tinklo – būdamas viename iš šių bunkerių Kremliaus vadovas dėl sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu įsakė suimti Evaną Gershkovichių, rašoma Drew Hinshaw ir Joe Parkinsono knygoje. Apie tai pranešė „The Times“, kurio informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“. Straipsnyje teigiama, kad 2023 m. kovą Kremliaus diktatorius prisijungė prie vaizdo skambučio, kad koordinuotų dar vieno JAV piliečio suėmimą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, jog Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turi suvokti, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tyčiojasi iš jo ir taikos iniciatyvų, skirtų karui Ukrainoje nutraukti, rašo „Ukrinform“. R. Sikorskis pabrėžė, kad gerbia D. Trumpo pastangas siekti taikos. „Mes visi – Ukrainos ir Rusijos kaimynai – norime, kad taika būtų atkurta.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį kalbėdamas per didelio gyvenviečių projekto okupuotame Vakarų Krante pasirašymo ceremoniją, atmetė palestiniečių valstybės atsiradimo galimybę. „Mes įvykdysime savo pažadą, kad Palestinos valstybės nebus, ši vieta priklauso mums“, – pareiškė premjeras per renginį Izraelio nausėdijoje, esančioje į rytus nuo Jeruzalės. „Saugosime savo paveldą, žemę ir saugumą (...). Padvigubinsime miesto gyventojų skaičių“, – pridūrė premjeras.

Ketvirtadienį, po tris dienas trukusios prisiekusiųjų atrankos, prasidėjo vyro, kaltinamo pasikėsinimu nušauti Donaldą Trumpą Floridos golfo aikštyne pernai rinkimų kampanijos metu, teismas. Neįprasta tai, kad 59 metų kaltinamasis Ryanas Routhas Floridoje vykstančiame teismo procese, kuris turėtų trukti 2-4 savaites, neturi advokato.

Derybos tarp aukščiausiųjų Jungtinių Valstijų ir Kinijos diplomatų bei gynybos pareigūnų, anot analitikų, gali būti žingsnis link abiejų valstybių lyderių susitikimo, tačiau perspėjama, kad artimiausiu metu to laukti dar neverta. Vėliausią kartą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitiko 2019-aisiais, tad būtų galima tikėtis diskusijų tokiais naujausiais politiniais klausimais kaip Taivanas, Pietų Kinijos jūra bei JAV muitai.

Lenkų prezidentas Karolis Nawrockis ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija nesileis įbauginama Rusijos dronų. K. Nawrockis apsilankė 31-ojoje taktinėje oro bazėje Poznanėje–Kšesine, vidurinėje ir vakarinėje Lenkijos dalyje, praėjus dienai, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.  „Mes, lenkų tauta, esame tauta, kurios 1920-aisiais nesugebėjo įbauginti prie Varšuvos vartų stovėjęs sovietų kareivis.

FTB paskelbė asmens, galimai susijusio su Charlie Kirko nužudymu nuotraukas, rašo „Sky news“. „Prašome visuomenės pagalbos nustatant šį įtariamąjį, susijusį su Charlie Kirko nužudymu Jutos slėnio universitete“, – rašome pranešime. FTB pareigūnai nepatvirtino, kad nuotraukoje esantis asmuo yra įtariamasis šaulys.

Lenkijai paskelbus, kad jos oro erdvėje buvo numušta keliolika Rusijos bepiločių orlaivių, Vokietija nusprendė didinti savo įsipareigojimus rytiniame NATO sparne, naikintuvais vykdydama papildomas stebėjimo operacijas. Vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius sakė, kad Vokietijos kariuomenė – Bundesveras – „padidins ir išplės“ virš Lenkijos vykdomas oro policijos funkcijas.

 Lėktuvas su šimtais Pietų Korėjos darbuotojų, sulaikytų per masinį JAV imigracinės tarnybos reidą, kuris sukrėtė JAV sąjungininkę, ketvirtadienį pakilo iš Atlantos, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Oro linijų bendrovės „Korean Air“ lėktuvas „Boeing 747-8I“ iš Seulo į JAV atskrido trečiadienį.  Praėjusią savaitę pietinėje Džordžijos valstijoje statomoje „Hyundai-LG“ akumuliatorių gamykloje buvo suimta daugiau kaip 300 Pietų Korėjos darbuotojų.