Tai įvyko po istorinio teismo proceso, kuris suskaldė tautą ir sukėlė JAV pasipiktinimą.
Su šia bausme 70 metų kraštutinių dešiniųjų lyderis gali praleisti visas likusias savo dienas kalėjime.
Teisėjai keturiais balsais prieš vieną nubalsavo už J. Bolsonaro pripažinimą kaltu dėl sąmokslo nuversti Luizą Inacio Lulą da Silvą (Luisą Inasiju Lulą da Silvą) po to, kai šis jį nugalėjo 2022 metų spalio rinkimuose.
Prokurorai teigė, kad planas žlugo tik dėl to, kad trūko kariuomenės vadovybės paramos.
J. Bolsonaro gynybos komanda pavadino bausmę „neįtikėtinai pertekline“ ir paskelbė, kad pateiks skundą, „taip pat ir tarptautiniu lygmeniu“.
Vašingtonas netruko sureaguoti į vyro, praminto „tropikų Trumpu“, apkaltinamąjį nuosprendį.
Valstybės sekretorius Marco Rubiopareiškė, kad Jungtinės Valstijos „atitinkamai sureaguos“ į tai, ką jis pavadino politiškai motyvuota „raganų medžiokle“.
Brazilijos užsienio reikalų ministerija atkirto, teigdama, kad M. Rubio „grasinimai“ jos neišgąsdins.
„Geras žmogus“
Donaldas Trumpas, kuris už J. Bolsonaro baudžiamąjį persekiojimą Brazilijai įvedė didelius muitus, pavadino nuosprendį „labai stebinančiu“.
Jis gyrė J. Bolsonaro kaip „gerą prezidentą“ ir „gerą žmogų“ ir teigė, kad jo teisinės problemos „labai panašios į tai, ką jie bandė padaryti su manimi“.
Nors Aukščiausiasis Teismas jau ketvirtuoju balsavimu surinko paprastą trijų balsų daugumą, reikalingą eksprezidento nuteisimui, jis tapo galutinis tik po to, kai paskutinis iš penkių teisėjų paskelbė savo sprendimą.
„Kaltinamieji, kurie turi būti nuteisti remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kurias laikau įrodytomis, įkūrė ginkluotą nusikalstamą organizaciją“, – sakė penktasis teisėjas, buvęs L. I. Lulos da Silvos advokatas Cristiano Zaninas.
Taip pat buvo nuteisti septyni J. Bolsonaro bendrininkai, įskaitant buvusius ministrus ir kariuomenės vadus.
Buvęs kariuomenės kapitonas, ėjęs prezidento pareigas tik vieną kadenciją nuo 2019 iki 2022 metų, teigia tapęs politinio persekiojimo auka.
Kalbėdamas prie savo tėvo namų Brazilijoje, J. Bolsonaro sūnus, įstatymų leidėjas Flavio Bolsonaro (Flaviju Bolsonaras), sakė, kad politikas „iškiliai laikosi šio persekiojimo akivaizdoje, nes istorija parodys, kad esame teisingoje pusėje“.
Jis pridūrė, kad jo tėvo sąjungininkai veiks „visomis išgalėmis“, kad užsitikrintų Kongreso paramą amnestijos įstatymo projektui.
Įvairūs vertinimai
J. Bolsonaro buvo nuteistas po vieno didžiausių ir prieštaringiausiai vertinamų teismų Brazilijos pastarojo meto istorijoje, kuris baigėsi įtemptu balsavimu, trukusiu keturias dienas.
Be vadovavimo „nusikalstamai organizacijai“, buvęs senatorius buvo apkaltintas žinojimu apie planą nužudyti L. I. Lulą da Silvą, jo viceprezidentą ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Alexandre de Moraesą (Alešandri di Moraesą).
J. Bolsonaro taip pat buvo pripažintas kaltu dėl smurtinio 2023 metais įvykdyto Aukščiausiojo Teismo, prezidentūros ir Kongreso šturmo Brazilijoje, kurį surengė šimtai jo šalininkų, praėjus savaitei po to, kai L. I. Lula da Silva buvo inauguruotas kaip jo įpėdinis.
Jis pats nedalyvavo nuosprendžio paskelbimo posėdžiuose sostinėje Brazilijoje, o stebėjo teismo procesą iš savo gyvenamosios vietos, kur yra laikomas namų arešto sąlygomis.
Visoje šalyje brazilai stebėjo teismo procesą per televiziją ir socialinius tinklus.
Viename Brazilijos bare lankytojai, stebėję teismo procesą milžiniškame ekrane, prapliupo plojimais, kai jis buvo nuteistas.
„Po tiek daug laukimo šis niekingas asmuo siunčiamas į kalėjimą“, – sakė 46 metų vertėjas Virgilio Soaresas.
Tačiau 60 metų civilinės inžinerijos specialistas Germano Cavalcante teismą pavadino nesąžiningu.
Susiskaldžiusi šalis
Ši byla įvarė gilų pleištą į Brazilijos visuomenę – tarp kairiųjų, kurie ją laikė gyvybiškai svarbiu šalies demokratijos išbandymu, ir dešiniųjų, kurie ją vadino politiniu parodomuoju teismu.
Tai taip pat sukėlė precedento neturinčią krizę santykiuose tarp Jungtinių Valstijų ir ilgametės sąjungininkės Brazilijos.
Be muitų, Vašingtonas taip pat skyrė sankcijas A. di Moraesui ir kitiems Aukščiausiojo Teismo teisėjams.
J. Bolsonaro yra ketvirtasis buvęs Brazilijos prezidentas, nuteistas nuo 1985 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos po du dešimtmečius trukusios karinės diktatūros.
L. I. Lula da Silva 2018–2019 metais praleido 19 mėnesių kalėjime dėl jam pareikštų kaltinimų korupcija, kurie vėliau buvo panaikinti.
79 metų politikos veteranas, kurio populiarumas smarkiai krito prieš J. Bolsonaro teismą, sulaukė dar daugiau dėmesio dėl ginčo su Jungtinėmis Valstijomis.
Jis save vadina Brazilijos suvereniteto sergėtoju įtariamo JAV kišimosi į jos reikalus akivaizdoje ir užsiminė, kad kitais metais sieks perrinkimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
