Užsienis

JAV prezidento Donaldo Trumpo viltys greitu metu susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali būti sustabdytos. Numatytas pasaulio lyderių pagrindinių užsienio reikalų patarėjų susitikimas šią savaitę buvo atidėtas – bent jau kol kas, skelbia CNN.

Bulgarija leis Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino lėktuvui skristi per savo oro erdvę, kad palengvintų planuojamą Rusijos lyderio ir Donaldo Trumpo susitikimą Budapešte, rašo „Euractiv“. Apie tai pranešė šalies užsienio reikalų ministras. Bulgarijos pasiūlymas Putinui „Kai dedamos pastangos siekiant taikos, jei tam reikalingas toks susitikimas, logiškiausia, kad toks susitikimas būtų organizuojamas [visais] įmanomais būdais“, – cituojamas Georgas Georgievas.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pirmadienį pareiškė, kad Lenkija civilinei saugai per ateinančius dvejus metus skirs 8 mlrd. eurų.  „Per ateinančius dvejus metus iš viso bus išleista beveik 34 mlrd. zlotų, siekiant sustiprinti visos Lenkijos gyventojų atsparumą sunkiausiems įvykiams“, – spaudos konferencijoje sakė M. Kierwinskis.

JAV priešinasi Europos Sąjungos vadovaujamam planui, pagal kurį Didžiojo septyneto šalys ketina išplėsti įšaldyto Rusijos turto naudojimą Ukrainai remti, rašo „Bloomberg“. JAV pareigūnai, anot leidinio šaltinių, informavo savo Europos kolegas, kad kol kas jie neprisijungs prie šios iniciatyvos. JAV pareigūnai atsisako prisijungti prie Europos plano dėl įšaldyto Rusijos turto Amerikiečių pareigūnai apie tai pranešė per pokalbius, vykusiuosius praėjusią savaitę Vašingtone.

Naktį iš pirmadienio į antradienį buvo dronais masiškai atakuota Rusijos Rostovo sritis, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie sprogimus praneša įvairių srities rajonų gyventojai. Pasak Rostovo srities gubernatoriaus Jurijaus Slyjusario, dronai buvo numušti virš kelių rajonų, kaimų ir miestų. Gubernatorius pranešė, kad regione dirbo oro gynyba, aukų esą nebuvo. Vietiniai gyventojai socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, liudijančius apie smūgius ir gaisrus.

Europos šalys kartu su Ukraina rengia 12 punktų pasiūlymą dėl karo su Rusija nutraukimo dabartinėse karo veiksmų linijose, skelbia „Bloomberg“....

Pirmadienio vakarą Lenkijoje, Poznanėje, greitkelyje, keleivinis autobusas susidūrė su amerikiečių kariniu transportu, praneša vietos tarnybos Skelbiama, kad keturi amerikiečių kariai ir autobuso vairuotojas buvo sužeisti. Kariai skubiai išgabenti į ligoninę. Į įvykio vietą atvyko septynios ugniagesių komandos. Kol kas nežinoma, kiek transporto priemonių buvo amerikiečių karinėje kolonoje.

Kol Ukrainoje kasdien tęsiasi kovos, Rusija jau seniai galėjo pradėti ruoštis kitam karui, įspėja Vokietijos kariuomenės generolas Alexanderis Sollfrankas interviu „The New York Times“. Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, demokratija likusioje Europoje bus rimtame pavojuje, pabrėžė jis. „Putinas sustos tada, kai bus sustabdytas“, – leidiniui sakė A. Sollfrankas.  O tam reikia spaudimo.

Vokietijos federalinė civilinės saugos ir nelaimių valdymo tarnyba (BBK) savo naujausioje ataskaitoje įspėja, kad karas Europoje nebėra toks mažai tikėtinas kaip prieš kelerius metus, ir rekomenduoja gyventojams sukaupti iki dešimties dienų maisto atsargas, rašo „Euronews“. Apie galimą karo grėsmę ši tarnyba įspėja pirmą kartą per 35 metus. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietija yra viena iš saugiausių ES šalių, tačiau pataria, kaip elgtis krizės atveju.

Per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu JAV vadovas Donaldas Trumpas vėl prabilo apie jam nepaskirtą Nobelio taikos premiją. Kaip rašo „The Washington Post“, pokalbis Baltuosiuose rūmuose buvo chaotiškas – D. Trumpas ne tik skundėsi dėl Nobelio komiteto sprendimo, bet ir išdėstė savo matymą, kaip greitai būtų galima užbaigti karą Ukrainoje.

Kambodžoje dėl įtariamo dalyvavimo kibernetinio sukčiavimo operacijose buvo sulaikyta 10 Pietų Korėjos piliečių, o dar du buvo išgelbėti, pirmadienį pranešė korėjiečių vyriausiasis diplomatas. Pastaraisiais metais Kambodžoje išsiplėtė daugiamilijardinė sukčiavimo pramonė, į kurią, anot ekspertų, įsitraukia tūkstančiai žmonių, kai kurie savo noru, o kiti – priversti organizuotų nusikalstamų grupuočių.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad Raudonajam Kryžiui buvo perduoti dar vieno Gazos Ruože laikomo įkaito palaikai pagal paliaubų susitarimą. „Remiantis Raudonojo Kryžiaus pateikta informacija, jiems buvo perduotas mirusio įkaito karstas, kuris yra pakeliui pas IDF (kariuomenės) pajėgas Gazos Ruože“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Ispanija sieks, kad Europos Sąjungoje (ES) būtų atsisakyta laikrodžių sukiojimo.  „Atvirai šnekant, nebematau tame prasmės“, – sakė vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas vaizdo įraše, kuris paskelbtas tinkle „X“. Jis pažymėjo, kad dauguma europiečių apklausose pasisakė prieš laiko skirstymą į vasaros ir žiemos. Taip esą ne taupoma energija, o du kartus per metus sutrikdomas biologinis žmonių ritmas. Todėl Ispanija, anot P. Sanchezo, sieks, kad nuo 2026 m. būtų atsisakyta laiko sukiojimo.

 Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad Raudonasis Kryžius vyksta į pietinę Gazos Ruožo dalį atsiimti įkaito kūno.  Tai bus jau 13-asis „Hamas“ grąžintas miręs įkaitas nuo paliaubų susitarimo įsigaliojimo spalio 10 dieną.  „Remiantis gauta informacija, Raudonasis Kryžius vyksta į susitikimo vietą pietinėje Gazos Ruožo dalyje, kur jam bus perduotas mirusio įkaito karstas“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Pasaulio žvilgsnis, ypač Ukrainos, šiuo metu nukreiptas į galimą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Apie tai, ar šis susitikimas iš tiesų įvyks, kokie jo tikslai ir kodėl pasirinkta Budapešto vieta kelia abejonių, „Unian“ pasakojo Ukrainos parlamento narys, Oleksandras Merežka. Anot O. Merežkos, tikimybė, kad D. Trumpo ir V. Putino susitikimas Budapešte įvyks, šiuo metu siekia tik apie 50 procentų.

Privati ​​Izraelio žvalgybos įmonė pirmadienį pranešė, kad Prancūzijos Luvro muziejus paprašė jos pagalbos ieškant brangenybių, pavogtų sekmadienį per įžūlų apiplėšimą muziejaus darbo metu. Visgi Luvro muziejus suskubo tai neigti. „Luvro muziejus išimties tvarka paprašė mūsų atskleisti vagystėje dalyvavusių asmenų tapatybes ir susigrąžinti pavogtus artefaktus“, – naujienų agentūrai AFP sakė „CGI Group“ generalinis direktorius Zvika Naveh.

Europos Sąjungos (ES) narė Bulgarija signalizuoja, kad leis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui skristi per savo oro erdvę, jei jis vyks į Budapeštą susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.  „Jei dedamos pastangos taikai pasiekti, jei yra sąlygos susitikimui, tai logiškiausia tokį susitikimą įmanomu būdu įgalinti“, – Liuksemburge vykusio ES užsienio reikalų  ministrų susitikimo kuluaruose sakė Bulgarijos diplomatijos vadovas Georgas Georgiewas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pažadėjo kovoti su kylančia kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) prieš kitais metais vyksiančius penkių žemių rinkimus, sparčiai augant šios partijos populiarumui.  AfD vasarį įvykusiuose visuotiniuose rinkimuose surinko rekordinius 20,8 proc. balsų ir jos reitingai kyla toliau – daugelio apklausų duomenimis, šiuo metu ji yra populiariausia partija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad suteiks „Hamas“ „mažą šansą“ laikytis Gazos Ruožo paliaubų susitarimo su Izraeliu, tačiau perspėjo, kad jei jie to nepadarys, islamistų kovotojų grupuotė bus sunaikinta. „Sudarėme susitarimą su „Hamas“, kad jie bus labai geri ir gerai elgsis“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. „O jei jie to nedarys, mes eisime ir juos išnaikinsime. Jei reikės, jie bus išnaikinti“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išreiškė abejonių, ar Kinija įsiverš į Taivaną. Taip JAV lyderis žurnalistams pakomentavo ankstesnius Pentagono vertinimus, kad Kinija gali iki 2027 metų įsiveržti į šią savivaldžią salą.  „Manau, kad su Kinija viskas bus gerai. Kinija to nenori“, – žurnalistams sakė D. Trumpas per susitikimą su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese'iu.

 Popiežius Leonas XIV pirmadienį surengė pirmąjį susitikimą su aukų, patyrusių kunigų lytinę prievartą, grupe. Vienas iš dalyvių apibūdino susitikimą kaip „laisvą“ diskusiją apie tai, ką Bažnyčia turėtų daryti.  Susitikimas, kuriame dalyvavo dvasininkų prievartos aukoms iš daugiau nei 30 šalių atstovaujantys gynėjai, buvo suplanuotas 20 minučių trukmės, bet truko valandą, sakė Timas Law, JAV įsikūrusios organizacijos „Ending Clergy Abuse“ (ECA) vienas iš įkūrėjų.

Europos Sąjunga (ES) ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą prieš planuojamą susitikimą Budapešte išlaikyti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Mes visi remiame prezidento D. Trumpo pastangas nutraukti karą – tačiau V. Putinas rimtai derėsis tik tada, jei manys, kad pralaimi“, – po konsultacijų su ES užsienio reikalų ministrais Liuksemburge sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Buvęs Jugoslavijos armijos vadas Neboiša Pavkovičius, kurį Jungtinės Tautos (JT) nuteisė už karo nusikaltimus, pirmadienį mirė, pranešė Serbijos prezidentūra.  N. Pavkovičius praėjusį mėnesį buvo anksčiau laiko paleistas iš kalėjimo. Hagos teismas 2009 metais M. Pavkovičiui skyrė 22 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus prieš etninius albanus per Kosovo karą, kilusį 10-e praėjusio amžiaus dešimtmetyje.  Nuosprendis buvo patvirtintas 2014 metais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „tikrai nekenčia vienas kito“, tačiau pabrėžė tikintis, jog jam pavyks pasiekti taiką tarp šalių.

Buvęs Prancūzijos lyderis Nicolas Sarkozy praėjusią savaitę aplankė prezidentą Emmanuelį Macroną Eliziejaus rūmuose, likus vos kelioms dienoms iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, pirmadienį pranešė šaltinis vyriausybėje.  „Jis buvo priimtas penktadienį“, – sakė šaltinis, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Japonijos valdančioji partija LDP su mažesniąja partnere pirmadienį pasirašė koalicijos sutartį, ja atverdamos kelią Sanae Takaichi tapti pirmąja moterimi premjere šalies istorijoje. Susitarimas su Japonijos inovacijų partija (JIP) buvo pasiektas paskutinę akimirką, vos dieną prieš tai, kai žemutiniai rūmai turėjo balsuoti dėl S. Takaichi paskyrimo penktąja premjere per tiek pat metų. Laimėjusi balsavimą, S. Takaichi pradėtų eiti pareigas tą pačią dieną.

Islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluotasis sparnas paskelbė, kad pagal paliaubų susitarimą su Izraeliu pirmadienį sugrąžins ankstesnę dieną surastus įkaito palaikus. Ezzedine'o al Qassamo brigados pranešė, kad „20 val. (vietos ir Lietuvos laiku) perduos Izraelio kalinio kūną, kuris vakar buvo ekshumuotas Gazos Ruože“. Jei perdavimas įvyks, tai bus 13-asis „Hamas“ grąžintas miręs įkaitas nuo paliaubų susitarimo įsigaliojimo spalio 10 dieną.

Rusija pakeitė taktiką, bombarduodama Ukrainos energetikos sistemą, ir dabar Ukrainai sunkiau greitai atstatyti pažeistą infrastruktūrą, per tiesioginę televizijos transliaciją pareiškė Ukrainos energetikos viceministras Mykola Kolisnykas. „Lyginant su praėjusia žiema priešo apšaudymo taktika pasikeitė. Anksčiau per didelio masto smūgius į energetikos objektus priešai taikėsi į viską ir visur, o dabar sutelkia dėmesį į konkrečius regionus ir atskirus objektus“, – aiškino M. Kolisnykas.

Savaitgalį iš viso 105 asmenys mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Šiais metais Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 10 931 asmens mėginimams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleisti 26 asmenys.  Vyriausybė pratęsė sustiprintą Latvijos ir Baltarusijos sienos stebėjimo režimą iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Iš Latvijos deportuota 75 metų rusė, poetė Liudmila Mežinš. Pranešama, kad moteris sėkmingai išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, tačiau neišlaikė saugumo patikrinimo. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta“, per apklausą ji pareiškė nepritariančiai vertinanti sprendimą nugriauti sovietų karių paminklą Rygoje. Į klausimą, ar sutinka, kad šis žingsnis buvo pateisinamas, L. Mežinš atsakė neigiamai.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noëlis Barrot pirmadienį paragino gerokai išplėsti Europos Sąjungos sienų apsaugos misijai Gazos Ruože suteiktus įgaliojimus. „Siūlau sustiprinti šią misiją, kad ji galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį“, – atvykęs į susitikimą su ES kolegomis Liuksemburge sakė J. Barrot.

Rumunijos politikė ir Europos Parlamento narė Diana Iovanovici-Șoșoacă pareiškė laikanti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „savo tautos priešu“ ir grasino „sulaužyti jam kojas“, jei jis mėgintų kalbėti jos šalies parlamente, pranešė portalas „Euromaidan Press“. Kraštutinių dešiniųjų Rumunijos partijos „S.O.S. Romania“ lyderė apie tai parašė feisbuke po vizito Maskvoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot rusų naujienų agentūros RIA, netrukus kalbėsis telefonu, informuoja „Reuters“. Abiejų pusių vyriausybių atstovai kalbėsis ateinančiomis dienomis, kad parengtų dar vieną prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą, teigė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Jis nenurodė, kada susitikimas galėtų įvykti.

Frontas Ukrainoje išlieka sustingęs – artimiausius 6 mėnesius nei viena pusė, nei Ukraina, nei Rusija, nesugebės pasiekti lemiamos pergalės. Karo analitikas teigia, kad Rusijai trūksta pajėgumų didelio masto puolimui, o Ukrainai – žmonių ir resursų, todėl mūšiai artimiausiu metu greičiausiai liks poziciniai, skelbia „The New York Times“. Pasak karo analitiko Franzo-Stephano Gady, Rusijai trūksta operatyvinių pajėgumų puolimui, o Ukrainai – žmogiškųjų išteklių.

Čekijos sostinėje Prahoje nuo kitų metų neliks nuomojamų elektrinių paspirtukų. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė miesto taryba, pranešė naujienų agentūra ČTK. Sprendimas argumentuotas daugybe gyventojų nusiskundimų dėl netinkamai statomų ir vaikščioti trukdančių elektrinių paspirtukų. Be to, padaugėjo nelaimių su šiomis transporto priemonėmis, neišvengta ir žūčių.  Tokių tiekėjų, kaip „Bolt“ ar „Lime“ paspirtukus galima išsinuomoti mobiliąja programėle. Paspirtukai ypač mėgstami turistų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad niekas neturėtų daryti spaudimo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atsisakyti dalies Rusijos užgrobtos Ukrainos teritorijos. „Niekas iš mūsų neturėtų daryti spaudimo Zelenskiui, kai kalbama apie teritorines nuolaidas“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas. Rusija siekia pasilikti dalį užgrobtos Ukrainos teritorijos „Visi turėtume daryti spaudimą Rusijai, kad ji nutrauktų savo agresiją.

Italijos opozicijos politikai reikalauja, kad premjerė Giorgia Meloni paaiškintų savo vyriausybės ketinimus, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pakartojus žinutę socialiniame tinkle, kad Italija atsiskirs nuo likusios Europos Sąjungos (ES) ir derėsis dėl prekybos sandorio su JAV bei sumažins paramą Kyjivui.

Nepaisant galiojančių paliaubų, Gazos Ruože vėl būta incidentų. Palestiniečių naujienų agentūra WAFA, remdamasi klinika, pranešė apie du žuvusiuosius per Izraelio apšaudymą Tufaho kvartale Gazos miesto rytuose. Izraelio kariuomenė paskelbė, kad kaimyniniame Šedžaijos kvartale pirmadienio rytą fiksuoti du atvejai, kai palestiniečiai įžengė į kariuomenės kontroliuojamą teritoriją ir ten priartėjo prie kareivių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, po ES ministrų tarybos posėdžio Liuksemburge, paragino Europą ir toliau daryti spaudimą Rusijai. Jis pristatė Ukrainos ir JAV prezidentų Volodymyro Zelenskio bei Donaldo Trumpo susitikimo rezultatus ir pabrėžė, kad tik nuoseklus ir vieningas spaudimas gali priversti Maskvą siekti taikos. „Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą pasiekti įmanoma. Tačiau tam reikia spaudimo, spaudimo ir dar kartą spaudimo.

Europos Sąjunga (ES) siekia, kad jos valstybės narės turėtų daugiau galimybių tikrinti senstančių Rusijos naftos tanklaivių „šešėlinį laivyną“, pirmadienį pranešė bloko pareigūnai. Prancūzija, kuri neseniai trumpam sulaikė vieną šių laivų, paragino imtis griežtesnių veiksmų, kad būtų apribotas šis pagrindinis Maskvos pajamų šaltinis karui Ukrainoje finansuoti.

Reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius apie Irano branduolinių objektų sunaikinimą, ajatola Ali Khamenei jam pirmadienį pasiūlė „svajoti toliau“. Irano aukščiausiasis lyderis šiais žodžiais atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, esą birželio mėnesį įvykdyti JAV smūgiai sunaikino Islamo respublikos branduolines bazes.

Lenkijoje sunkvežimis rėžėsi į vairavimo mokyklos automobilį, skelbia „Onet“. Žuvo bent vienas žmogus. Avarija įvyko Lenkijos Vakarų Pamario vaivadijoje. „TVP3“ praneša, kad avarija įvyko prieš 9 val. ryto. „RMF FM“ neoficialiai praneša, kad vairavimo mokyklos automobiliu važiavo trys žmonės. Anot pareigūnų, sunkvežimis rėžėsi į automobilį. Automobilis nulėkė į griovį.

Jungtinės Karalystės vyriausybė yra „giliai susirūpinusi“ dėl susirėmimų ir smurto protrūkių Gazos Ruože, kurie vyksta nepaisant nuo praėjusios savaitės įsigaliojusio Donaldo Trumpo taikos susitarimo, pranešė „Politico“. Sekmadienį šalies užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper platformoje „X“ rašė eskalacija Gazos Ruože jai kelia didelį nerimą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino lėktuvas, kad atvyktų į Vengriją susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, turės aplenkti daugumą Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to skrydžio maršrutas gali pailgėti net trimis valandomis, praneša UNN. „Dėl tebegaliojančių ES sankcijų ir oro erdvės apribojimų Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, Rusijos vyriausybės orlaiviams, įskaitant prezidentinį Il-96, draudžiama skristi virš didžiosios dalies Europos.

Izraelis turėtų padėti palestiniečiams „klestėti“, jei jis siekia regioninės integracijos pasibaigus Gazos karui, pareiškė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris, kuris dalyvavo tarpininkavimo procese siekiant sudaryti paliaubas.

ES šalys pirmadienį susitarė iki 2027 m. pabaigos palaipsniui nutraukti dar likusį dujų importą iš Rusijos ir taip nusimesti priklausomybę, kurios blokui iki šiol nesisekė panaikinti, nepaisant Maskvos vykdomo karo Ukrainoje. Liuksemburge susirinkę energetikos ministrai patvirtino Europos Komisijos planą palaipsniui nutraukti tiek vamzdynais tiekiamų, tiek suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Rusijos, jei tam pritars Europos Parlamentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymų projektus, kuriais siūloma šalyje dar 90 dienų pratęsti karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, atitinkami įstatymų projektai – Nr. 14128 „Dėl prezidento dekreto „Dėl karo padėties Ukrainoje pratęsimo“ patvirtinimo“ ir Nr. 14129 „Dėl prezidento dekreto „Dėl visuotinės mobilizacijos pratęsimo“ patvirtinimo“ – buvo užregistruoti parlamente.

Japonijos valdančioji Liberalų demokratų partija (LDP) ir jos jaunesnioji partnerė pirmadienį pasirašė koalicijos susitarimą, kuris atveria kelią Sanae Takaichi tapti pirmąja moterimi šalies ministre pirmininke. S. Takaichi ir Japonijos inovacijų partijos (JIP) vienas lyderių Hirofumi Yoshimura (Hirofumis Jošimura) pasirašė susitarimą žiniasklaidos atstovų akivaizdoje. Dokumentas pasirašytas likus dienai iki žemųjų parlamento rūmų balsavimo dėl naujojo premjero.

Gynybos sekretorius Johnas Healey ketina paskelbti, kad kariuomenei bus suteikti nauji įgaliojimai numušinėti netoli Jungtinės Karalystės karinių bazių skraidančius nepilotuojamuosius orlaivius. Pastaruoju metu dronų buvo pastebėta tiek Jungtinėje Karalystėje netoli karinių bazių, įskaitant tas, kuriomis naudojasi JAV pajėgos, tiek kitose Europos šalyse, kur jie sukėlė įvairių trikdžių, o jiems pasirodžius imta spėlioti, kad už kai kuriuos iš tokių incidentų gali būti atsakinga Rusija.