Europa

Moldovos valdančiosios proeuropietiškos partijos pergalė svarbiuose parlamento rinkimuose buvo garsi ir aiški rinkėjų žinia nepaisant Rusijos kišimosi, pirmadienį sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa. „Moldovos žmonės tarė žodį, jų žinia yra garsi ir aiški. Jie Rusijos spaudimo ir kišimosi akivaizdoje pasirinko demokratiją, reformas ir europietišką ateitį. ES (Europos Sąjunga) palaiko Moldovą. Kiekvieną šio kelio žingsnį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Costa.

Vėlų sekmadienio vakarą Norvegijos žiniasklaida pranešė, kad šalyje buvo nukreipti keli lėktuvų skrydžiai dėl, kaip įtariama, pastebėtų dronų. Lėktuvas, skridęs iš Oslo į Bardufoso oro uostą šiaurinėje Trumsės provincijoje, vėlai vakare buvo priverstas grįžti atgal, pranešė transliuotojas NRK, remdamasis aviakompanija „Norwegian“. Oro uostas buvo laikinai uždarytas.

NATO yra pasirengusi svarstyti griežtesnes įsitraukimo taisykles rytiniame flange, kad būtų lengviau numušti įsiveržusius Rusijos orlaivius, sakė vienas aukštas NATO pareigūnas.

Nors Europa yra pasaulinė lyderė kovoje su klimato kaita, ji privalo dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų savo aplinką ir padidintų atsparumą visuotiniam atšilimui, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) aplinkos agentūra. „Padaryta didelė pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir oro taršą, tačiau bendra Europos aplinkos būklė nėra gera“, – teigė Europos aplinkos agentūra (EAA), pristatydama naujausią ataskaitą šiuo klausimu.

Moldovos valdančioji proeuropietiška partija laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo beveik galutiniai rezultatai. Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus. Kandidatė į Europos Sąjungos (ES) nares, besiribojanti su Ukraina ir turinti prorusišką separatistinį regioną, jau seniai yra atsidūrusi kryžkelėje, ar glaudžiau bendradarbiauti su Briuseliu, ar palaikyti sovietmetį menančius santykius su Maskva.

Apie 38 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių teigia, kad perėjimas prie internetinių paslaugų juos diskriminuoja, o trečdalis sako, kad gyvenimas tapo sunkesnis nei prieš penkerius metus, nes vis daugiau paslaugų galima pasiekti tik internetu, rašo „The Irish News“. Sunkumai norint gauti būtinas paslaugas Tyrimą atlikusios labdaros organizacijos „Age UK“ surinkti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė respondentų jautėsi nusivylę, kai jiems buvo rekomenduojama naudotis paslaugomi...

Sekmadienį per didelio masto Rusijos oro ataką vienas raketos fragmentas apgadino Lenkijos ambasados Kyjive konsulinį skyrių, pranešė naujienų portalas „TVP World“. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wrońskis patvirtino, kad buvo apgadintas Lenkijos diplomatinis pastatas Kyjive, tačiau pabrėžė, kad žmonės nenukentėjo. „Raketos fragmentas apgadino stogą – tą patį, kuris buvo suremontuotas po ankstesnio tokio išpuolio.

Balsą parlamento rinkimuose atiduodantys moldavai sprendžią, kuria kryptimi – į Rytus ar Vakarus – toliau turėtų judėti šalis. Nuo 2021-ųjų valdanti proeuropietiška prezidentės Majos Sandu partija užtikrino šaliai kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Planuota, kad Moldova prie bendrijos prisijungs 2030-aisiais.

NATO buvimas Baltijos šalyse yra aiškus NATO vienybės, solidarumo su rytiniu flangu ir įsipareigojimo ginti kiekvieną sąjungininką ženklas, šeštadienį spaudos konferencijoje Rygoje pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone. Jis pabrėžė, kad į bet kokią grėsmę NATO oro, sausumos ar jūrų erdvei bus reaguojama ryžtingai ir proporcingai. G. Cavo-Dragone teigė, kad NATO pasirengimas turi nekelti abejonių.

Danija šią savaitę uždraus visus civilinių dronų skrydžius šalyje, kad užtikrintų saugumą per Kopenhagoje vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, sekmadienį pranešė Transporto ministerija. „Ateinančią savaitę Danija rengia ES lyderių susitikimą, kuriame ypatingą dėmesį skirsime saugumui. Todėl nuo pirmadienio iki penktadienio uždarysime Danijos oro erdvę visiems civilinių dronų skrydžiams“, – transporto ministras Thomasas Danielsenas teigė pareiškime.

Naktį į sekmadienį prie Danijos karinių bazių vėl pastebėti dronai. Tai vidudienį pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos. Daugiau informacijos kol kas nebuvo pateikta.  Danų policija, nepriklausomai nuo to, anksčiau naujienų agentūrai „Ritzau“ teigė, kad naktį gauti keli pranešimai apie dronus. Tačiau nė dėl vieno jų esą nebuvo uždaryta oro erdvė virš šalies pro uostų. Danijos sostinėje Kopenhagoje spalio 1 ir 2 dienomis vyks neformalus ES šalių lyderių susitikimas.

Vokietijos Saksonijos žemės Bauceno mieste per cirko pasirodymą žuvo artistė. Moteris nukrito nuo trapecijos iš maždaug penkių metrų aukščio ir mirė dar incidento vietoje, pranešė policijos atstovas. Nelaimė įvyko šeštadienio popietę. Pasirodymą stebėjo beveik 100 žmonių, tarp jų – daug šeimų su vaikais. Policijos atstovas negalėjo nurodyti nei cirko artistės amžiaus, nei tautybės. Po mirtino  incidento daug žmonių paliko cirko palapinę ir išvyko namo.

Estija skiria 10 mln. eurų iniciatyvai, pagal kurią NATO sąjungininkės ir partnerės iš Jungtinių Valstijų perka svarbiausias ginklų sistemas ir šaudmenis Ukrainai paremti.

Moldovos prezidentė Maja Sandu paragino gyventojus sekmadienį vykstančiuose parlamento rinkimuose balsuoti už proeuropietišką šalies kursą.  „Moldova, mūsų miela tėvynė, yra pavojuje ir jai reikia kiekvieno jūsų paramos, – sakė M. Sandu sostinėje Kišiniove. – Jūs galite ją šiandien išgelbėti, atiduodami savo balsą“. Prezidentė paragino rinkėjus neparduoti savo balsų. Ji ne kartą įspėjo dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

Moldovoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai,  be kita ko, nulemsiantys, ar šalis tęs suartėjimą su ES, ar atsigręš į Rusiją. Dauguma apklausų pastaruoju metu prognozavo pergalę proeuropietiškai prezidentės Majos Sandu „Veiksmo ir solidarumo“ partijai (PAS), tačiau rinkimų baigtis lieka neaiški. M. Sandu šiuos parlamento rinkimus pavadino „svarbiausiais Moldovos istorijoje“. Ji  kaltina Maskvą smarkiai kišantis į rinkimus ir tam skiriant šimtus milijonų eurų.

NATO, reaguodama į dronų incidentus Danijoje, paskelbė stiprinsianti savo buvimą Baltijos jūroje. Budrumas bus didinamas įvairiomis priemonėmis, pranešė Aljansas naujienų agentūrai „Reuters“. Tai anot duomenų, apims fregatą, skirtą oro gynybai, bei detaliau nenurodytas žvalgybos priemones. Taip bus sustiprinta misija „Baltic Sentry“, kuri buvo inicijuota sausį, siekiant apsaugoti  kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandeninius kabelius ir dujotiekius.

Nuo rugsėjo 25 d. Lenkija atnaujino eismą pasienio punktuose su Baltarusija, kurie buvo uždaryti prieš bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad-2025“. Premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad prireikus vyriausybė „nedvejodama“ vėl imsis šios priemonės. Situaciją komentavo lenkų analitikas, Sobieskio instituto ekspertas ir Asian Forum darbdavių asociacijos programos tarybos pirmininkas Radoslawas Pyffelis, kalbėjęs „RMF 24“ eteryje.

Jungtinėje Karalystėje įvykęs pavydaus vyro išpuolis šokiravo visuomenę – 59-erių Wayne‘as Halliwellas ne tik sukarpė buvusios žmonos velionio partnerio nuotraukas, bet ir išmetė jo pelenus į tualetą. Moteris sako nebesijaučianti saugi savo namuose. W. Halliwellas supyko, įtaręs, kad jo buvusi žmona susitikinėja su kitu vyru.

Vladyslavas Grochowskis ir jo žmona Lena užsibrėžė tikslą kovoti su „vienu didžiausių šių laikų iššūkių“ – mažėjančiais gimstamumo skaičiais Lenkijoje. Kovodami su šia problema, jie siūlo pinigines premijas poroms, kurios pastos viename iš jų viešbučių, skelbia „The Times“. Lenkijos gimstamumo skaičiai jau ilgą laiką vertė politikus sukti galvas, kaip užkirsti kelią demografinei krizei. Pasirodo, versli lenkų pora turi išeitį.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą dėl Ukrainos galimybių susigrąžinti okupuotas teritorijas.

Netoli Švedijos karinio jūrų laivyno bazės Karlskronoje penktadienio naktį pastebėti nežinomi dronai. Į įvykio vietą iškviesta policija, kurios pareigūnai patys matė skraidantį objektą. Manoma, kad šie dronai gali būti susiję su pastarosiomis dienomis Danijoje ir Norvegijoje fiksuotais incidentais.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad pasaulis nebegyvena taikos laikais – nors karas oficialiai nepaskelbtas, ramybės Europoje nebėra. Pasak jo, Vokietija ir toliau rems Ukrainą, nes tai kova ne tik už šios šalies laisvę, bet ir už visos Europos demokratinę tvarką, rašo „Ukrinform“. „Pirmą kartą per dešimtmečius matome didelio masto bandymą peržengti sienas karine jėga – ir ne bet kur pasaulyje, o Europoje. Prašau, nesakykite, kad tai tik karas Ukrainoje.

Estijos vartotojų pasitikėjimas rugsėjį kiek sustiprėjo – atitinkamas indeksas, kurį skaičiuoja Estijos konjunktūros institutas, šį mėnesį pakilo nuo minus 38 punktų rugpjūtį iki minus 34 punktų. Pernai rugsėjį šis rodiklis siekė taip pat minus 34 punktus. Subindeksas, rodantis vartotojų lūkesčius dėl šalies ekonominės padėties per artimiausius 12 mėnesių, per mėnesį pakilo 7 punktais iki minus 47 punktų. Pernai rugsėjį jis siekė minus 52 punktus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, ketvirtadienį susitikęs su rytinių žemių premjerais, pripažino, kad didžiąją Rytų Vokietijos dalį vis dar persekioja „nuosmukio baimė“. Šiame regione prieš 35-ąsias Vokietijos susivienijimo metines sparčiai auga parama kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). F. Merzo centro dešinieji krikščionys demokratai (CDU) pažadėjo regionui „klestinčius kraštovaizdžius“ po to, kai 1989-aisiais griuvus Berlyno sienai kitais metais įvyko ...

 Berlyno civilinis teismas penktadienį nusprendė, kad po ginčo su pastato savininku kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kitais metais turės palikti savo nacionalinę būstinę šalies sostinėje. Pastato savininkas iš Austrijos skundėsi, kad AfD pažeidė nuomos sutarties sąlygas vasario mėnesį surengdama vakarėlį savo biure po nacionalinių rinkimų, kuriuose partija pasiekė rekordinį rezultatą.

Nyderlandų policija sulaikė du paauglius, įtariamus šnipinėjimu užsienio valstybei, penktadienį pranešė pareigūnai, vietos žiniasklaidai šį atvejį susiejus su prorusiškais programišiais. Teisėjas nurodė suimti du 17-mečius. Vienam iš jų skirtas kardomasis kalinimas, kitam – namų areštas, naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovė Brechtje van de Moosdijk.

 Švedija pasiūlė Danijai kovos su dronais technologiją kitos savaitės ES aukščiausiojo lygio susitikimui Kopenhagoje po to, kai šią savaitę Danijos oro uostuose buvo pastebėti keli paslaptingi dronai, penktadienį pranešė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. „Pastarosiomis dienomis įvairiose šalyse stebėjome didelį dronų aktyvumą.

Po pakartotinių incidentų, kai prie kelių oro uostų buvo pastebėti dronai, Danija šiuo metu neketina prašyti konsultacijų pagal NATO sutarties 4 straipsnį. Vyriausybė neketina aktyvuoti šio straipsnio, po parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdžio pareiškė užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ritzau“. Esą ir taip palaikomi geri ryšiai su NATO sąjungininkėmis.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto aštriai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris pareiškė, kad šalies oro erdvėje galėjo pasirodyti vengrų žvalgybiniai dronai. Ministras tvirtina, jog Ukrainos lyderis esą regi „tai, ko iš tikrųjų nėra“, rašo „Unian“. Savo įraše socialiniame tinkle „X“ Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „Zelenskis praranda sveiką protą dėl savo antivengriškos manijos.

Penktadienį virš Šlėzvigo-Holšteino – žemės šiaurės Vokietijoje, kuri ribojasi su Danija – buvo pastebėti keli dronai, dėl to vietos valdžios institucijos pradėjo tyrimą, rašo Apie tai praneša „Evropeiskaja pravda““, remdamasi NDR. Įtaria šnipinėjimą Pasak Šlėzvigo-Holšteino vidaus reikalų ministrės Sabinos Sütterlin-Wack, dėl pastebėtų nežinomų dronų pradėtas tyrimas dėl įtariamo šnipinėjimo.

Praėjus savaitei po to, kai trys Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, NATO šalys nesutaria – vieni tai vadina tyčine Maskvos provokacija, kiti neatmeta, kad incidentas galėjo būti atsitiktinis. Pasak „Bild“, Rytų ir Šiaurės Europos šalys mano, kad incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais buvo tyčinė provokacija. Tuo pat metu Vokietija bei kitos Pietų ir Vakarų Europos valstybės, anot leidinio, neatmeta galimybės, kad pažeidimas įvyko atsitiktinai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį telefonu kalbėjosi su Danijos premjere Mette Frederiksen – lyderiai aptarė nežinomų dronų incidentus Danijos oro erdvėje bei sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Oro linijų bendrovė „Turkish Airlines“ penktadienį paskelbė apie susitarimą įsigyti iki 225 „Boeing“ lėktuvų – tai įvyko kitą dieną po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pirmojo vizito Baltuosiuose rūmuose nuo 2019 metų.

Rugsėjo 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vengrijos žvalgybiniai dronai galėjo įskrido į Ukrainos oro erdvę. Preliminariais duomenimis Vengrijos dronai galėjo rinkti žvalgybinę informaciją apie pramoninį potencialą Ukrainos pasienio regionuose, rašo „Kanal 24“. „Pavesta patikrinti visus turimus duomenis ir nedelsiant pranešti apie kiekvieną užfiksuotą faktą“, – pranešė Ukrainos prezidentas.

Rusija ketina sudaryti tokias sąlygas, kad po rugsėjo 28 d. Moldovos parlamento rinkimų galėtų kilti riaušės, siekiant nuversti Moldovos prezidentę Maia Sandu, įspėja Karo studijų institutas (ISW). Naujausios žmonių nuomonės apklausos Moldovoje rodo, kad šiuo metu parlamente daugumą turinti provakarietiška „Veiksmo ir solidarumo partija“ (PAS) artėjančiuose rinkimuose gali prarasti daugumą, o kitos partijos ar blokai neturės aiškios daugumos.

Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį pradėjo pirmąsias derybas dėl pasiūlymų statyti apsaugos nuo dronų „sieną“, rytinėms šalims narėms baiminantis galimų naujų rusų dronų įsiveržimų. Grėsmė Europos oro erdvei išaugo po pastarosiomis dienomis užfiksuotų neatpažintų dronų skrydžių, dėl kurių laikinai buvo uždaryti Danijos oro uostai.

 Trečiadienį Olštyno apygardos prokuratūra pranešė, kad kelių daugiabučių gyventojai buvo evakuoti, o valdžios institucijos neutralizavo pavojingas medžiagas. Specialiai apmokytas šuo aptiko pavojų keliančias, pirotechnines ir sprogstamąsias medžiagas. Išanalizavus surinktus įrodymus, prokuroras pateikė kaltinimus 20-mečiui Jakubui N. (pavardė neskelbiama pagal Lenkijos įstatymus) iš Olštyno dėl sprogstamųjų medžiagų laikymo ir gamybos neturint tam leidimo.

Vengrijai ir Slovakijai sunku atsisakyti rusiškos naftos, nes jos neturi alternatyvių naftos tiekimo kanalų, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „The Moscow Times“. „Jos yra apsuptos sausumos, neturi nuostabaus vandenyno, kuriuo galėtų atplaukti laivai iš viso pasaulio. Į jas veda tik vienas naftotiekis. <…> Aš tiesiog nenoriu, kad žmonės juos kaltintų“, – sakė D. Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Po incidento, kai CNN interviu su Sviatlana Cichanouskaja buvo atšauktas dėl Siarhejaus Cichanouskio spaudimo, jos patarėjas Frančišakas Vjačorka pareiškė, kad jokių politinių nesutarimų tarp jo ir Siarhejaus nėra. Vjačorka: „Problema ne politinė, o emocinė“ F. Vjačorka „Radio Svaboda“ aiškino, jog Niujorke kilusi įtampa dėl interviu yra susijusi su emocijomis, o ne su strateginiais nesutarimais: „Dėkime pastangas su supratimu vertinti jo veiksmus, jis penkerius metus praleido vienutėje.

Slovakijos parlamentas penktadienį pritarė konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama apriboti tos pačios lyties porų teises ir sugriežtinti lyties keitimo taisykles. Šis pakeitimas taip pat numato, kad nacionalinė teisė yra viršesnė už Europos Sąjungos (ES) įstatymus.  Nuo tada, kai 2023 metais į valdžią grįžo Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas), jis dažnai nesutaria su Bendrija.

Jau ne pirmą kartą šią savaitę, pastebėjus dronus, trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas. Tuo tarpu Danijos valdžios institucijos pranešė, kad Baltijos jūroje, netoli Danijos teritorinių vandenų pastebėtas Rusijos karinis laivas. Pastebėjus dronus, vėl trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas, penktadienį pranešė policija ir nacionalinė žiniasklaida. Šiuos incidentus šią savaitę šalies premjerė pavadino „hibridinėmis atakomis“.  Ketvirtadienį apie 23.40 val.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie didelius importo muitus farmacijos sektoriui, Europos farmacijos pramonės grupė penktadienį įspėjo, kad muitai vaistams „sukurtų blogiausią iš visų galimų scenarijų“. D. Trumpas ketvirtadienį paskelbė apie naujų muitų įvedimą įvairioms pramonės šakoms, įskaitant 100 proc. muitą „bet kokiam firminiam ar patentuotam“ farmacijos produktui, išskyrus atvejus, kai bendrovė stato savo gamyklą Jungtinėse Valstijose.

Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis apsaugo šalių narių vaistų eksportą nuo didesnių nei 15 proc. muitų, penktadienį pranešė Briuselis, JAV prezidentui Donaldui Trumpui kiek anksčiau paskelbus apie naujus muito mokesčius vaistams. Pasak ES prekybos reikalų atstovo spaudai Olofo Gillo, liepos mėn. susitarimu muitai farmacijos produktams ir kitoms prekėms buvo apriboti iki 15 proc. „Šis aiškus 15 proc.

Vengrijos naikintuvai „Gripen“ ketvirtadienį pakilo iš Šiaulių bazės perimti penkių Rusijos karinių orlaivių junginio, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė NATO sąjungininkų vadavietė. Rusų naikintuvai skrido šalia NATO oro erdvės, nesilaikydami tarptautinių skrydžių saugos taisyklių. Lėktuvai – vienas Su-30, vienas Su-35 ir trys MiG-31 – buvo identifikuoti į vakarus nuo Latvijos pakrantės ir po to buvo palydėti. Po misijos „Gripen“ saugiai grįžo į bazę.

Danijos karinė žvalgyba ketvirtadienį pranešė, kad jai nepavyksta nustatyti, kas atsakingas už dronų skraidinimą virš šalies oro uostų šią savaitę. „Neturime informacijos, leidžiančios įvardyti asmenis, atsakingus už pastarųjų dienų įvykius“, – spaudos konferencijoje teigė tarnybos vadovas Thomasas Ahrenkielis.

Dronams zujant danguje, daugelis oro uostų sustiprino saugumo priemones, kad apsaugotų oro eismą, tačiau sparti technologijų plėtra apsunkina darbą, o pastaruoju metu Rusijos įvykdyti įsibrovimai į oro erdvę kelia didelį nerimą.  Šią savaitę dronai skraidė virš kelių Danijos oro uostų, tai privertė juos uždaryti ir pakurstė baimę dėl saugumo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas ketvirtadienį perspėjo Rusiją dėl griežto ir lankstaus NATO atsako į tokius incidentus, kaip pastaruoju metu Europos oro erdvėje pasirodę nepilotuojamieji orlaiviai. Kalbėdamas JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke, jis sakė, kad pastarojo meto sienų pažeidimai rodo, jog Rusija supranta tik griežtas priemones, kurių imamasi Europos interesams ir laisvei ginti, ir pabrėžė, kad NATO yra pajėgi bet kada reaguoti.

Pastebėjus dronus, vėl trumpam buvo uždarytas vienas Danijos oro uostas, penktadienį pranešė policija ir nacionalinė žiniasklaida. Šiuos incidentus šią savaitę šalies premjerė pavadino „hibridinėmis atakomis“.  Ketvirtadienį apie 23.40 val. buvo uždaryta oro erdvė virš Olborgo oro uosto Danijos šiaurėje, nes rajone buvo pastebėti dronai, pranešė visuomeninis transliuotojas DR, remdamasis oro uosto pareigūnu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtono sankcijos Turkijos gynybos sektoriui dėl rusiškų raketų pirkimo gali būti panaikintos labai greitai, jei derybos su turkų lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu praeis sklandžiai. „Gali būti labai greitai. Jei susitikimas bus geras, beveik nedelsiant“, – prieš derybas žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas, paklaustas, ar kada panaikins sankcijas NATO narei Turkijai.