„Padaryta didelė pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir oro taršą, tačiau bendra Europos aplinkos būklė nėra gera“, – teigė Europos aplinkos agentūra (EAA), pristatydama naujausią ataskaitą šiuo klausimu.
Klimato vertinimas atliktas po to, kai praėjusią savaitę vykusiame Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos ES negalėjo pateikti oficialaus plano 2035 metams, kaip toliau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, dėl nesutarimų tarp 27 valstybių narių.
Blokas taip pat negali susitarti dėl ambicingo Europos Komisijos (EK) pasiūlymo iki 2040 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.
ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nuo 1990-ųjų sumažėjo 37 proc., tad blokas gerokai lenkia kitus didelius teršėjus, tokius kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos. Tai siejama su sumažėjusiu iškastinio kuro naudojimu ir dvigubai nuo 2005 metų padidėjusiu atsinaujinančiosios energijos naudojimu.
Tačiau ES šalys privalo „paspartinti politikos ir ilgalaikio tvarumo skatinimo veiksmų, dėl kurių jau susitarta pagal Europos žaliąjį kursą“, kuris buvo priimtas per ankstesnę Europos Komisijos kadenciją, įgyvendinimą, teigė EEA.
EAA, kuri savo ataskaitai surinko duomenis iš 38 žemyno šalių, pažymėjo, kad žemyno gamta „toliau susiduria su degradacija, pereikvojimu ir biologinės įvairovės nykimu“.
Vis labiau mažėjantis išteklius yra vanduo, o žemė yra pereikvojama.
Ataskaitoje teigiama, kad apie 81 proc. saugomų buveinių yra prastos arba blogos būklės, 60–70 proc. dirvožemio yra degradavęs, o 62 proc. vandens telkinių nėra geros ekologinės būklės.
Klimato kaita didina vandens trūkumą, tačiau EAA teigė, kad geresniu valdymu, technologinėmis inovacijomis, pakartotiniu vandens naudojimu ir visuomenės informuotumu galima sutaupyti iki 40 proc. vandens žemės ūkyje, vandens tiekime ir energetikoje.
Agentūra pabrėžė, kad klimato kaitos poveikis yra nuolat augantis iššūkis.
Daugelis padarinių yra netiesioginiai, be kita ko, darantys žalą infrastruktūrai ir ekosistemoms arba lemiantys kainų kilimą.
EAA teigė, kad dauguma pastatų Europoje nėra suprojektuoti taip, kad atlaikytų karštį, ir pažymėjo, kad 19 proc. europiečių negali palaikyti komfortiškos temperatūros savo namuose.
Ekstremalių karščio bangų dažnis didėja, tačiau tik 21 iš 38 EAA valstybių narių turi sveikatos veiksmų planus, skirtus karščio bangoms, pažymėjo agentūra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
