Suskaičiuota, kiek pinigų prarado kiekvienas lietuvis – klimato kaita smogia ne tik gamtai

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vieniems – mažesni mokesčiai nei kitiems: „Tai liečia ne vieną žmogų, o ūkininkų yra 80 tūkstančių“

Mirtino potvynio epicentre atsidūrė vaikų stovykla: „Tai buvo tiesiog siaubinga – matyti, ką patyrė tos mažos mergaitės“

Pasvalio rajone – nauja smegduobė: „Mes matavom, 4 metrai maždaug plotis ir 3 su puse ilgis“

O lietuvių nuostoliai dėl klimato kaitos sukeltų stichijų mažesni – siekia maždaug po 700 eurų vienam žmogui.

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 

Medžiai dega tarsi degtukai. Juos apėmusi liepsna susilieja į vieną ir sudaro ugnies sieną. Prieš viską naikinančią stichiją stoja Ispanijos ugniagesiai, desperatiškai bandantys suvaldyti plintantį gaisrą.

Tačiau stiprus vėjas neša kibirkštis į gilesnius Katalonijos miškus. Tarnybos stengiasi suvaldyti 20-ies kvadratinių kilometrų ploto gaisrą – tai prilygsta Marijampolės miestui.

Liepsnoja ne tik Ispanija – daugiau nei 40 laipsnių karštis ir sausros įžiebė gaisrus nuo Prancūzijos iki Graikijos ir Turkijos.

Italijoje po kelias dienas trukusios kaitros žmonės sulaukė atokvėpio – Milane praūžė stipri audra. Tiesa, stichija buvo tokia galinga, kad vėjas išvertė net masyvius medžius su šaknimis. Neapsieita be aukų – žuvo 63 metų moteris, ant kurios užvirto medžis. Vis dažnesni ekstremalūs orų reiškiniai Europoje – tai klimato kaitos pasekmė.

„Pavyzdžiui, karščio bangos anksčiau pasitaikydavo kartą per 50 metų, o dabar jos jau pasitaiko 5-10 kartų dažniau. Ir ši tendencija tęsis, nes klimatas ir toliau šyla“, – sakė klimatologas Erichas Fischeris.

Atsiliepia ir ekonomikai

Tačiau klimato kaitą galima pajusti ne tik per 40 laipsnių karštį, kaip, pavyzdžiui, Graikijoje, bet ir bandant atsivėsinti šalta kava – jos kainos kyla visame pasaulyje dėl neįprastai aukštų temperatūrų Brazilijoje ir Kolumbijoje. Per pastaruosius 40 metų šylantis klimatas Europos Sąjungos ekonomikai padarė daugiau kaip 700 milijardų eurų nuostolių. Vidutiniškai kiekvienas europietis jau „sumokėjo“ 1700 eurų. Tiesa, Lietuvos gyventojų išlaidos buvo kiek mažesnės – „Swedbank“ duomenimis, žala vienam žmogui sudarė apie 700 eurų.

„Matome klimato kaitą per ekstremalius karščius, per stiprias liūtis. Matome tai jūros lygio kilime ir audrose. Dabar jau nebegalima sakyti, kad tai tik mokslininkų rūpestis. Tai jau veikia paprastus žmones“, – teigė NASA Goddard instituto direktorius Gavin Schmidtas.

Ir nors Lietuva kol kas dar nėra taip smarkiai paveikta dėl rekordinio anglies dvideginio išmetimo į atmosferą, vien pernai metų gamtos stichijos šaliai padarė daugiau kaip 3,4 mln. eurų žalos.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.   

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: