Mokslininkai iš žymiausių Europos universitetų sukūrė sudėtingą kompiuterinį modelį, prognozuojantį žmonių gerovės pokyčius per ateinančius 75 metus.
Maža to, tyrėjai išskyrė penkis esminius politikos pokyčius, kurie gali visiškai pakeisti šią trajektoriją. Jie vadinami „neįtikėtinais lūžio taškais“ – modelis rodo, kad jų įgyvendinimas leistų sukurti pasaulį, kuriame dauguma žmonių klestėtų, o planeta būtų apsaugota.
Tyrimas yra „Earth4All“ iniciatyvos, mokslininkų grupės, siekusios išsiaiškinti, ar įmanoma pagerinti visų žmonių gyvenimą neperžengiant planetos ribų, rezultatas. Jų atsakymas: taip, bet tik jei veiksime greitai ir mąstysime plačiai, rašo „Study Finds“.
BVP neparodo visos tiesos
Dauguma ekonomistų ir politikų pagrindiniu sėkmės rodikliu laiko bendrąjį vidaus produktą (BVP). Jei BVP auga, laikoma, kad gyvenimas gerėja. Tačiau tyrimo autoriai teigia, kad tai – pavojingai pasenęs požiūris.
Vietoj to jie sukūrė vadinamąjį „gerovės indeksą“, kuris vertina penkis pagrindinius veiksnius: disponuojamas pajamas, visuotinį atšilimą, valdžios išlaidas viešosioms paslaugoms, nelygybę tarp turtingųjų ir vargšų bei žmonių suvokimą, ar jų gyvenimas gerėja.
„Scenarijai rodo, kad šiandien vyraujanti ekonominė politika greičiausiai lems didėjančią socialinę įtampą, aplinkos taršą ir mažėjančią gerovę“, – rašoma tyrime.
Kompiuterinis modelis „Earth4All-global“ imituoja, kaip šie veiksniai sąveikauja dešimtmečiais. Jis apima gyventojų augimą, energijos vartojimą, politinį stabilumą ir aplinkos taršą.
Dvi dramatiškai skirtingos ateitys
Komanda išbandė du pagrindinius scenarijus. Pirmasis, „Per mažai, per vėlu“, daro prielaidą, kad ir toliau bus priimami sprendimai, būdingi nuo 1980-ųjų: tam tikra aplinkos pažanga pasiekiama, tačiau ekonominė sistema iš esmės nesikeičia.
Pagal šį scenarijų modelis prognozuoja niūrią ateitį: pasaulio temperatūra pakils daugiau nei 2 °C, o tai mus įstums į pavojingą klimato zoną. Nelygybė didės, o socialinės įtampos trukdys vyriausybėms spręsti ilgalaikes problemas, tokias kaip klimato kaita.
Antrasis scenarijus, „Didysis šuolis“, numato, kad nuo 2022 m. vyriausybės ir verslas įgyvendina penkis esminius politikos pokyčius. Nors šios priemonės gali atrodyti ekonomiškai skausmingos, pavyzdžiui, didesni mokesčiai ar didelės viešosios išlaidos, modelis rodo, kad ekonomikos augimas tęsiasi, aplinkos žala mažėja, o socialinė įtampa silpnėja.
Svarbiausia – „Didžiojo šuolio“ scenarijuje „gerovės indeksas“ nuolat auga visą šimtmetį. Tuo tarpu įprastinio scenarijaus atveju jis mažėja, nepaisant ekonominio augimo.
5 politikos permainos, galinčios išgelbėti visuomenę nuo žlugimo
Mokslininkai pabrėžia, kad visos penkios turi būti įgyvendintos kartu ir skubiai. „Didžiojo šuolio“ scenarijuje pasaulinis atšilimas visą šimtmetį išlieka žemiau 2 °C ribos, o iki 2100 m. – mažėja.
Gyventojų augimas lėtėja dėl geresnio švietimo ir didesnių galimybių, mažinant spaudimą gamtos ištekliams.
Vienas svarbiausių šio tyrimo indėlių – „socialinės įtampos“ stebėsena. Ji rodo, kaip visuomenė tampa susiskaldžiusi ir kupina pykčio, kai žmonės jaučiasi palikti nuošalyje.
Modelis parodė, kad didėjant nelygybei ir žmonėms jaučiant, jog jų padėtis negerėja, socialinė įtampa auga. „Kai piliečiai mato vis didesnę nelygybę ir ribotas viešąsias investicijas, mažėja jų pasitikėjimas valdžios institucijomis“, – teigiama tyrime.
Praradus pasitikėjimą, valdžiai sunkiau įgyvendinti ilgalaikes reformas, o tai sukelia dar daugiau problemų.
„Integravę socialinės įtampos ir gerovės indeksus, galėjome pabrėžti socialinės dinamikos svarbą klimato scenarijuose“, – paaiškino tyrimo bendraautorė Nathalie Spittler.
Ir pridūrė: „Klimato tikslų pasiekimas nėra tik technologijų ir ekonomikos klausimas. Jei gerovė mažėja, o socialinė įtampa didėja, susidaro neigiamas grįžtamasis ryšys, tampa sunku sukurti sąlygas pokyčiams.“
Kadangi „Didžiojo šuolio“ scenarijuje žmonės jaučia gyvenimo pagerėjimą, jie išlaiko pasitikėjimą institucijomis ir palaiko ilgalaikę viziją.
Didesnis ekonominis teisingumas ir tvarumas iš tikrųjų gali pagerinti daugumos gyvenimą – net jei tai reikštų lėtesnį BVP augimą ar didesnius mokesčius turtingiesiems.
Tyrimas rodo, kad turime labai trumpą laiko tarpą, šį dešimtmetį, įgyvendinti pokyčius, kol socialinės ir aplinkos problemos netaps nebekontroliuojamos.
Pasirinkimas nėra tarp status quo ir radikalių permainų. Tai – pasirinkimas tarp kontroliuojamos transformacijos ir chaotiško žlugimo.
Anot modelio, dabartinis kelias veda į pasaulį, kuriame nė vienas iš mūsų nenorėtų gyventi, nesvarbu, kiek pinigų turėtume.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
