mokslininkai

Vis daugiau tyrimų rodo, kad kalbėjimas su savimi nebūtinai yra vienišumo ar nerimą keliančio elgesio ženklas. Psichologai pabrėžia, kad vidinis arba garsus pokalbis su savimi yra natūralus mechanizmas, padedantis reguliuoti emocijas ir priimti sprendimus. Mokslininkai pastebi, kad šis paprastas įprotis gali padėti susidėlioti mintis, sumažinti stresą ir geriau susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.

Geriamieji kontraceptikai dėl savo poveikio hormonams padidina kai kurių moterų polinkį į persivalgymą, žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime teigia JAV mokslininkų komanda, septynias savaites stebėjusi daugiau nei 400 moterų.

Visi mėgstame ramybę ir laiką sau, tačiau viena moteris tuo mėgavosi taip stipriai, kad daugiau nei metus praleido tamsiame urve. 2023 metais ispanė Beatriz Flamini sumušė pasaulio rekordą, ilgiausiai išgyvenusi viena po žeme – įspūdingas 500 dienų urve, esančiame 70 metrų gylyje. Beatriz, kurios istorija vėl plinta internete, buvo 48-erių, kai 2021 m. lapkritį žengė į Granados urvą.

Mėnulis ilgą laiką buvo laikomas visiškai sausu dangaus kūnu, tačiau naujausi tyrimai vis labiau keičia šį požiūrį. Mokslininkai jau kurį laiką žino, kad Mėnulio pietinio ašigalio krateriuose slypi vandens ledo sankaupos, tačiau jo kilmė iki šiol išliko paslaptimi. Nauji duomenys rodo, kad vanduo galėjo kauptis palaipsniui milijardus metų, o ne atsirasti po vieno didelio įvykio. Šis atradimas laikomas itin svarbiu, ypač planuojant būsimas žmonių misijas į Mėnulį.

Europiečiai per metus suvalgo 90 tūkst. tonų krevečių. Didžioji dalis šių jūros gėrybių atkeliauja iš pietų Amerikos bei Azijos. Tad Klaipėdos universiteto mokslininkai sukūrė ir patentavo krevečių auginimo bokštą, kuris neužima daug vietos, tačiau gali užauginti šimtus tonų krevečių. Lietuvių išradimu jau susidomėjo ne tik Europos, o ir Kataro verslininkai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Įeinam į krevečių auginimo patalpą.

Mirtis – neišvengiamybė, tačiau ją vis dar supa nežinomybė, nors daugelis ir norėtų turėti atsakymus į klausimus, kas laukia po to ar apie ką galvojama mirties akimirką. Mokslininkai teigia, kad pagaliau pavyko išsiaiškinti, apie ką galvojama prieš mirtį – ir atsakymas ne vieną nustebins.

Žmonėms, kurie jaunystėje dažnai linksminosi ir gerdavo su draugais, labiau sekasi karjeroje – tokią tyrimo išvadą paskelbė vienas Norvegijos mokslininkas. Tyrimas skelbia, kad tie, kurie pradėjo stipriai gerti vėlyvoje paauglystėje ar sulaukę 20 metų, vėliau turėjo aukštesnį išsilavinimą ir uždirbo daugiau nei tie, kurie gėrė mažiau. Tačiau sociologai ir toksikologai tyrimą vertina kritiškai – primena, kad alkoholis yra sveikatai kenksminga ir priklausomybę sukelianti medžiaga.

Tsukubos universiteto mokslininkai atrado kraujyje molekulę, kuri, kaip manoma, vaidina lemiamą vaidmenį lėtinant senėjimą ir palaikant gerą sveikatą visą gyvenimą, praneša „Zerkalo“. Ši molekulė – „CtBP2“, specialus baltymas, kuris reaguoja į metabolinius pokyčius organizme ir, kaip parodė eksperimentai, yra susijęs su senėjimo bei ilgaamžiškumo procesais.

Ką Adolfo Hitlerio DNR atskleidžia apie jo genetinį polinkį į šizofreniją ir ADHD – ir kodėl gandai apie jo lytinius organus gali būti tiesa? Dviejų dalių „Channel 4“ dokumentinis filmas „Hitlerio DNR: diktatoriaus planas“ atskleidė netikėtų detalių.  Išanalizavę Hitlerio DNR, laidos kūrėjai nustatė, kad diktatorius sirgo Kalmano sindromu, kuris paveikia lytinių organų vystymąsi.

Ar tikrai pasaulyje yra tik keturi vandenynai? Pasirodo, mokykloje išmokta tiesa jau paseno – mokslininkai oficialiai pripažino penktąjį vandenyną. Pietų vandenynas, supantis Antarktidą, pagaliau įtrauktas į pasaulio žemėlapius, o jo unikali ekosistema kelia ir susižavėjimą, ir nerimą dėl klimato kaitos. 2021 m. „National Geographic“ oficialiai pripažino Pietų vandenyną penktuoju pasaulio vandenynu.

Artimas Vladimiro Putino draugas, rusų mokslininkas Michailas Kovalčiukas Maskvoje vykusiame mokytojų forume pareiškė, kad Vakarai esą planuoja išnaikinti dalį Žemės gyventojų ir palikti tik elitą, kurių poreikius tenkins robotai, skelbia „The Times“. Mokslininkas teigė, kad Vakarų šalys neva planuoja išleisti mirtiną virusą, siekdamos sumažinti žmonių skaičių Žemėje.

Mokslininkai padarė stulbinantį atradimą – už 433 šviesmečių nuo Žemės pirmą kartą aptiko milžinišką jauną planetą, kuri vis dar aktyviai auga ir maitinasi. Kosminė naujagimė „WISPIT 2b“, penkis kartus masyvesnė už Jupiterį, švyti raudonai ir slepiasi tarp dulkių žiedų aplink itin jauną žvaigždę, atverdama naują langą į planetų formavimosi paslaptis. Jau daugelį metų mokslininkai stebėjo tamsias ertmes tarp šviesių žiedų aplink jaunas žvaigždes.

Serbijos mokslininkai rado netikėtų sąjungininkų kovoje su plastiku. Miltinės kirmėlės, kurios dažniausiai naudojamos kaip pašaras paukščiams ir ropliams, pasirodė galinčios suvirškinti ne tik organines atliekas, bet ir putplastį.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Miltinės kirmėlės įprastai tarnauja kaip užkandis paukščiams, ropliams ir žuvims.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode penktadienį prasideda Tarptautinis jurginų festivalis. Dvi dienas trunkančio festivalio metu susitiks jurginų augintojai, selekcininkai bei mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Sakartvelo. Festivalyje lankytojai galės pamatyti skintų jurginų parodą, tarptautinį jurginų konkursą bei klausytis paskaitų. Savo naujausias veisles pristatys Baltijos šalių selekcininkai.

Mokslininkai teigia, kad mėgintuvėlyje apvaisintų embrionų genetiniai tyrimai gali padėti vyresnėms nei 35 metų moterims greičiau pastoti. Naujausio tyrimo išvadose teigiama, kad atlikus genetinius tyrimus sumažėtų pakartotinių pagalbinio apvaisinimo (in vitro fertilizacija – IVF) ciklų daroma „emocinė žala“ ir taip būtų užtikrinama mažesnė nesėkmingos implantacijos ir persileidimo rizika.

Kadaise mokslininkai apklausas vykdė gyvai ar telefonu, tačiau šiandien tyrimų duomenis vis dažniau klastoja ne žmonės, o išmanūs botai. Internetas, atvėręs duris platesnei dalyvių įvairovei, kartu įsileido ir apgaulę – nuo suklastotų atsakymų iki neegzistuojančių „dalyvių“, sukurtų dirbtinio intelekto (DI). Ekspertai įspėja – jei nieko nesiimsime, galime grįžti į laikus, kai vienintelė išeitis – interviu tik gyvai, akis į akį.

Iki 2100-ųjų, nepaisant didesnių pajamų, daugelis mūsų gali gyventi prasčiau nei šiandien. Dėl šios priežasties mokslininkai siunčia griežtą įspėjimą, kuris keičia nusistovėjusį požiūrį į pažangą ir gerovę. Jų išvados išties kelia nerimą – jei dabartinė ekonominė sistema nebus keičiama, net augant ekonomikai, greičiausiai didės socialinė įtampa, blogės aplinkos būklė ir mažės gyvenimo kokybė.

Mokslininkai priėjo prie nerimą keliančios išvados – palmių aliejus gali stipriai paskatinti vėžio išplitimą. Manoma, kad aliejuje gausu palmitino rūgšties, kuri siejama su agresyviomis vėžių formomis. Šis tyrimas, publikuotas prestižiniame žurnale „Nature“, atskleidžia pavojingą ryšį tarp tam tikrų riebalų, gaunamų su maistu, ir vėžinių ląstelių gebėjimo plisti po visą organizmą.

Po kelių šimtų tūkstančių metų žmonijos evoliucijos gali pasirodyti, kad esame jau matė viską. Tačiau mokslininkų komanda, tvirtinanti ištyrusi iki šiol nematytą spalvą, mano kitaip. Ginčytinas atradimas buvo padarytas eksperimento metu, kai lazerio impulsais buvo stimuliuotos žmogaus tinklainės ląstelės.

Ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų protėvių perduoti genai atsispindi dabartinio lietuvio DNR sekoje ir kokias paslaptis apie lietuvių kilmę gali atskleisti genetikos mokslas? Būtent šiais klausimais domisi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, pirmieji nuskaitę visą lietuvio genomą. Jie ieško atsakymų į klausimus apie mūsų ištakas, genetinius ryšius su kitomis tautomis ir analizuoja, kaip genai lemia prisitaikymą prie aplinkos.

Keisti radijo signalai, užfiksuoti virš Antarktidos, sukėlė įvairių teorijų apie daleles, pažeidžiančias fizikos dėsnius. Tačiau dabar didžiausias pasaulyje kosminių spindulių detektorius pateikė faktus, kurie leidžia atmesti šiuos nepagrįstus paaiškinimus, rašoma „Study Finds“. Nuo 2016 iki 2018 m. NASA Antarktidos impulsinė pereinamųjų reiškinių antena (ANITA) užfiksavo du paslaptingus radijo impulsus, kurie, atrodė, prieštaravo žinomiems fizikos dėsniams.

Mokslininkai Didžiojoje Britanijoje įspėja dėl naujos, labai užkrečiamos koronaviruso atmainos. Nimbus vadinamas štamas, kurio mokslinis pavadinimas yra NB1.8.1, šią vasarą gali sukelti infekcijų bangą, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Su šiuo iš omikron atmainos kilusiu variantu siejami infekcijų protrūkiai jau fiksuoti Kinijoje, Singapūre bei Honkonge.

Naujienos apie galimą nežemiškos gyvybės egzistavimą ir mūsų galimybes ją aptikti dažniausiai būna teigiamos. „Study Finds“ atliko keturias apklausas dėl ateivių egzistavimo ir išsiuntė jas astrobiologams, biologams bei fizikams. Rezultatai nustebino – neįtraukiant 60 specialistų, kurie pasirinko neutralų variantą, tikinčių ateiviais mokslininkų yra net 97,8 proc.

Amerikiečių laboratorijoje užaugo pirmosios pasaulyje gauruotos pelės. Mokslininkai įsitikinę – šis eksperimentas padės ne tik padaryti proveržį genetikoje, bet ir kada nors atgaivinti mamutus.  Laboratorijos darbuotojo rankose kuičiasi pirmosios pasaulyje gauruotos pelės.  „Mes išvedėme 38 peles. Jos visos buvo genetiškai modifikuotos, bet laimingos ir sveikos.

Pirmojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) vardu pavadintas asteroidas Skarga. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai dr. Kazimieras Černis ir dr. Justas Zdanavičius VU Molėtų astronomijos observatorijoje. „Sugalvoti asteroidui vardą buvo nesunku – tokios asmenybės kaip Vilniaus universiteto rektoriai Skarga, Poczobutas, Dziewulskis ir kiti man visuomet imponavo.

Mokslininkai prognozuoja, kad po 200 mln. metų išnyks Ramusis vandenynas, o vietoj jo susiformuos naujas superkontinentas, pavadintas Amasija. Mokslininkai nustatė, kad po 200-300 mln.

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje fiksuojama statistika – negailestinga. Skelbiama, kad onkologiniai susirgimai yra vieni pirmaujančių daugelyje šalių. Pagrindinės priežastys, kurias įvardija mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas – ne tik genetika. Tinklalaidės „Gyvensenos paraštėse“ autoriai – mokslininkai dr. Tomas Vaičiūnas ir dr.

Nuo kitų metų rugsėjo 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientai padidės 8 proc. Tai nustatė Seimas, ketvirtadienį priėmęs Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus. Už šį dokumentą balsavo 110 parlamentarų, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3. Kaip praneša Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose pareiginė alga bruto instituto direktoriaus kils 250–446 eur.

Ekspertai Raudonojoje jūroje aptiko „mirties baseinus“ – zonas be deguonies, kuriose žūsta jūros gyvybė, bet klesti unikalūs mikrobai. Pranešama, kad šie organizmai gali padėti mokslininkams ieškoti gyvybės net ir atokiose planetose, rašoma CNN. Raudonosios jūros gelmes tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad jūros dugne esančiuose baseinuose taip trūksta deguonies, kad bet kuris jūros gyvūnas, priartėjęs per arti, iš karto apsvaigsta dėl deguonies trūkumo ir dažniausiai žūsta.

Dirbtinio intelekto (DI) srityje dirbančių mokslininkų apklausa parodė, kad visa pramonė mano, jog DI pažangos tempas spartėja ir gali būti naudingas žmonijai įvairiais būdais. Visgi, daug kas nerimauja ir dėl galimų neigiamų dirbtinio intelekto aspektų, skelbia portalas „IFL Science“. Apklausoje, kuri dar nebuvo recenzuota, 2 778 dirbtinio intelekto tyrėjams buvo užduoti įvairūs klausimai dirbtinio intelekto temomis.

Vokietijoje mokslininkai atrado grybus, kurie maitinasi plastiku. Jie tikisi, kad šis išradimas išgelbės mūsų planetą nuo milijardų tonų plastikinių šiukšlių. Retai apie tai susimąstome, bet plastikinis butelis gamtoje skaidosi 13 kartų ilgiau, nei vidutiniškai gyvena žmogus. Bet vokiečių mokslininkai sumanė, kaip pagreitinti šį procesą. Rado grybus, kurie su malonumu „valgo“ plastiko atliekas.

Specialistai primena, kad odos vėžį gali išprovokuoti per ilgas buvimas saulėje be apsaugos. Deja, kasmet daugėja ne tik sergančių odos vėžiu – melanoma, bet ir mirštančių nuo šios ligos, mat dažnai ji nustatoma jau pavėluotai. Kauno medikai ir mokslininkai žada perversmą ankstyvojoje odos vėžio diagnostikoje. Jie sukūrė programą, kuri iš apgamo nuotraukos nustato ar jis piktybinis, ar ne.

Oksfordo universiteto mokslo žurnale išspausdintame straipsnyje – liūdnos prognozės žmonijos ateičiai. Paaiškėjo, kad vyrų sėklidėse dabar aptinkama tiek mikroplastiko, kiek jau gali daryti įtaką vaisingumui. Mokslininkai mikroplastiko vengti siūlo kelis dešimtmečius, tačiau, regis, problemų tik daugėja. Vaisingumo specialistai taip pat nerimauja, mat priežasčių, kodėl vyrai tampa nevaisingi, irgi pastebi vis daugiau.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, siūlančias aiškiau sureguliuoti karjeros siekiančių mokslininkų algas. Įstatyme ji siūlo numatyti, kad darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame moksliniame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą algos koeficientą.

Oklahomoje gyvenanti šeima nė nenumanė, kad devynmečio sūnaus gimtadienio dovana suteiks 50 aštuonkojų kūdikių, daugybę vandens rezervuarų, užėmusių pusę vonios kambario, ir tūkstančius dolerių, skirtų maisto atsargoms ir vandens padarytai žalai atitaisyti. 36 metų odontologas Kameronas Klifordas (Cameron Clifford) sakė, kad jo sūnus Kalas nuo trejų metų buvo apsėstas aštuonkojų.

Gilios ir ilgai gyjančios žaizdos bėda ir pacientams, ir medikams. Dažnai problemų sukelia ir joms dengti naudojami antibiotikų prisotinti tvarsčiai. Tad Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkai sugalvojo kaip palengvinti ir pagreitinti žaizdų gijimą. Jie sumanė gaminti tvarsčius iš avies vilnos, tiksliau iš jos išgauto keratino, o antibiotikus pakeitė augaliniais ekstraktais.

Pirmą kartą mokslininkams pavyko sukurti organoidus iš gimdoje išsiskyrusių vaisiaus ląstelių. Vadinamieji „mini organai“ buvo išauginti iš plaučių, inkstų ir plonosios žarnos ląstelių, rastų amniono skystyje (vaisių gimdoje gaubiančiuose vandenyse), ir gali padėti geriau diagnozuoti ir gydyti įvairias įgimtas ligas, skelbia portalas „IFL Science“. Organoidai – tai 3D ląstelių ryšuliai, imituojantys organų struktūrą, funkcijas ir biologinį sudėtingumą, tačiau daug mažesni ir paprastesni.

Šalies mokslo bendruomenė ragina desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl rašytojos Salomėjos Nėries biografijos, kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams. Mokslininkai ragina užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę.

Mokslininkai sukūrė algoritmą, kuris, remdamasis žmogaus gyvenimo istorija, prognozuoja, kaip jis gyvens ir kada mirs. Naujo tyrimo duomenimis, modelis, pavadintas „life2vec“, yra tikslus maždaug 78 proc. atvejų, todėl jis prilygsta kitiems algoritmams, sukurtiems panašiems gyvenimo rezultatams prognozuoti. Tačiau, kitaip nei kiti modeliai, jis veikia kaip pokalbių robotas, naudodamasis turima informacija, kad nuspėtų, kas bus toliau.

Vokietijos mokslininkai tikina atradę akmeninę sieną Baltijos jūros dugne, kurią žmonės galėjo sustumti prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Nors tyrėjai sako, kad teks atidengti jūros dugno sluoksnius ir dar gerokai ištyrinėti vietą, gali būti, jog sustumti akmenys buvo kaip spąstai medžiojamiems šiauriniams elniams. Vos keli kilometrai nuo Baltijos jūros pakrantės Vokietijoje, jūros dugne, maždaug 21 metro gylyje, slypi tūkstančių metų senumo istorinis paminklas – akmeninė siena.

Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą bus įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą.

Pirmadieniai gali būti sunkūs, tačiau „mėlynasis pirmadienis“  juos visus pralenkia. Yra manoma, kad trečiasis sausio pirmadienis yra labiausiai slegianti metų diena, dažnai vadinama mėlynuoju pirmadieniu. Šiais metais šis pirmadienis yra šiandien – sausio 15 dieną.

Kauno mokslininkai ieško būdų, kaip pažaboti trečdalį žmonių kamuojančią lūpų pūslelinę. Jie sukūrė vaistus perpus sutrumpinančius herpeso viruso sukeltos infekcijos gijimą, tai pirmasis iš natūralių medžiagų sukurtas vaistinis preparatas – gelis. Jame naudojama natūralias medžiagas – bičių pikio – propolio ekstraktą. „Visos geros idėjos gimsta iš didelės laimės arba nelaimės. Herpesas šiuo atveju yra nelaimė. Ir su Herpesu susiduria 70 proc.

Mokslininkai Britanijoje ieško būdo, kaip paprasčiau ir greičiau nustatyti krūties vėžį. Ir metodą jie mano suradę. Gali būti, kad netolimoje ateityje mamogramas ir biopsiją pakeis pirštų atspaudai. Ar gali prakaito pėdsakai ant moters piršto galiuko padėti nustatyti, serga ji krūties vėžiu, ar ne? Mokslininkai britų Šefildo Hallamo universitete būtent dirba su tokia neskausminga ir neinvazine technologija, kuri ateityje esą galėtų pakeisti mamogramas ar biopsiją.

Visi esame konvejerio, kurį vadiname gyvenimu, dalis, ir vis labiau artėjame prie savo „galiojimo pabaigos“. Kas nutiks, kai pagaliau pasieksime linijos galą, galima tik spėlioti. Tačiau per pastaruosius kelerius metus mokslininkai pateikė įdomių įžvalgų apie žmogaus smegenų signalus po mirties. Mokslininkai tyrė ir aiškinosi, kas vyksta smegenyse, kai paskutinį kartą įkvepiame, ir taip sužinojo, kaip išgyvename mirtį.

Nuo rugsėjo Lietuvos sporto universitetas (LSU) pradėjo įgyvendinti 24 mėnesių trukmės projektą „Mokslinių tyrimų vykdymo kompetencijų ugdymas doktorantams ir jauniesiems mokslininkams Uzbekistano kūno kultūros ir sporto universitete“ (projekto vadovė dr. Diana Rėklaitienė, projekto Nr. 2023-K-032). Projekto partneris – Uzbekistano kūno kultūros ir sporto universitetas, turintis 9 fakultetus, 25 katedras ir vykdantis visų trijų pakopų studijas.

Seimas šią savaitę apsvarstęs pritarė pataisoms, kuriomis numatoma didinti mokslo darbuotojų atlyginimus. Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato nuo 2024 metų sausio 1 dienos mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius padidinti 10 proc., nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos – dar 18,7 procento. Kaip nurodoma pataisų aiškinamajame rašte, bendras mokslo darbuotojų darbo užmokesčio augimas kitąmet vidutiniškai siektų 30,6 procento.

Prasideda peršalimo sezonas, tad daugėja žmonių, kuriuos kamuoja sloga ir kosulys. Suaugusieji gydydamiesi griebiasi vaistų ar žolinių preparatų, bet vaikams sugirdyti juos sudėtinga. Tad Sveikatos mokslų universiteto mokslininkės kuria guminukus nuo peršalimo. Žinoma, juos galės vartoti ir suaugusieji. Šie guminukai, paskaninti čiobrelių, spanguolių ar svarainių sirupu, palengvina peršalimo simptomus.

Naujiena medicinoje – dešimtis skirtingų tablečių per dieną geriantys pacientai galės vartoti tik vieną, sukurtą specialiai jiems, o vaikai gers vaistus, panašius į miniatiūrinius žaisliukus. Tai skelbia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, pirmieji Europoje įsigiję tabletėms spausdinti skirtą 3D spausdintuvą. Daugeliui vaikų gerti įprastus vaistus tampa iššūkiu, tad 3D spausdintuvu imtos spausdinti neįprastų formų vaistų tabletės vaikams.