mokslininkai

Mokslininkai laboratorijoje sukūrė žmogaus embrioną, kuriam nereikėjo nei kiaušinėlių, nei spermatozoidų, nei motinos gimdos. Ir užaugino jį iki 14 dienų amžiaus, kuomet jau kuriasi būsimo žmogaus organizmo struktūra.  „Žmogaus embrione visi organai susiformuoja maždaug penktą nėštumo savaitę ir apie tai žinome labai mažai.

Šią savaitę dalį Libijos nuniokojo ir tūkstančius žmonių pražudė staigus potvynis, kuris kilo po medikano Danielis. Medikanas – tai retas, bet pražūtingas klimato reiškinys, kuris, mokslininkų nuomone, šylant klimatui, tik dar labiau stiprės. Apokaliptinė audra Potvynių padaryta žala Libijos rytuose yra tiesiog apokaliptinė, rašo „The Guardian“. Libijos mieste Dernoje po liūčių pratrūkus dviem užtvankoms vanduo užtvindė didelę dalį miesto.

Iš ekspedicijos Arktyje sugrįžo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda. Ten esančią lagūną jie lanko bei tyrinėja jau seniai ir šį kartą mokslininkus šokiravo tai, ką jie išvydo. Pasirodo, per metus šalia stovyklos esantis ledynas sumažėjo 50 metrų, jam pasitraukus ėmė veržtis Šiltnamio efektą skatinančios gamtinės dujos. O sutikę vieną vietinę gyventoją, mokslininkai net į tualetą pradėjo vaikščioti su šautuvais.

LSMU Farmacinių technologijų instituto mokslininkų komanda – prof. Jurga Bernatonienė ir dr. Modestas Žilius – pristato MTEP produktą, galintį sumažinti kojų raumenų skausmą po fizinio krūvio bei suteikti kitas CO2 vonių poveikiui priskiriamas naudas. Inovacija aktyvina kraujo cirkuliaciją, leidžia organizmui įsisavinti daugiau deguonies ir taip mažina diskomfortą keliančius fizinius pojūčius bei padeda palaikyti mikroelementų balansą organizme.

Per pietinę Europą alinančią karščio bangą Viduržemio jūra pirmadienį pasiekė aukščiausią per visą istoriją užfiksuotą temperatūrą, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Ispanijos mokslininkai. „Pasiekėme naują rekordą... Viduržemio jūros paviršiaus paros temperatūros vidurkio: 28,71 laipsnio Celsijaus“, – teigė Ispanijos jūrų mokslų institutas.

Nuo 2009 metų viena geologų grupė kartu su kitais mokslininkais darbuojasi prie itin reikšmingo uždavinio, susijusio su Žemės geologine laiko juosta. Antradienį grupė pristatys naujausiąjį savo atradimą – antropoceno, siūlomos naujosios geologinės epochos, vadinamos „žmogaus amžiumi“, pradžios vietos nustatymą. Iš esmės ši darbo grupė siekė atsakyti į tris klausimus.

Dėl rekordiškai didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir oro taršos mažinimo priemonių pasaulinis atšilimas neregėtai paspartėjo, ketvirtadienį perspėjo 50 aukščiausio lygio mokslininkų, pateikdami išsamią klimato mokslo ataskaitą. 2013–2022 metais „žmogaus sukeltas atšilimas didėjo beprecedenčiu greičiu – daugiau nei 0,2 Celsijaus laipsnio per dešimtmetį“, rašoma politikos formuotojams skirtame tyrime.

Ukrainos mokslininkų įdarbinimui šiemet planuojama skirti 1,2 mln. eurų, o nuo karo pradžios Lietuvos mokslo taryba (LMT) suteikė 2,9 mln. eurų šios šalies mokslininkams ir bendriems mokslo tyrimams. Kaip pirmadienį pranešė LMT, su 1,2 mln. eurų lėšomis šiemet taryba pasirengusi Lietuvoje įdarbinti visus to pageidaujančius Ukrainos mokslininkus. Paraiškos tam priimamos nuolat ir šiais metais jau skirta 0,9 mln. eurų įdarbinant 44 Ukrainos mokslininkus.

Neįtikėtini „Titaniko“ vaizdai iš vandenyno dugno. Įvykdę vieną sudėtingiausių misijų, mokslininkai pristatė prieš daugiau nei 100 metų katastrofą patyrusio laivo 3D vizualizaciją. Jie viliasi, kad tai padės atskleisti visas „Titaniko“ tragiškos baigties paslaptis. Neįtikėtinas vaizdas iš Atlanto vandenyno gelmių – prieš 111 metų į beveik keturių kilometrų gylį po susidūrimo su ledkalniu nugrimzdęs legendinis laivas „Titanikas“. Tai – pirmas kartas, kai matome tokį detalų „Titaniko“ vaizdą.

Gydytojai pasidalino faktu, kas įvyksta artėjant mirčiai. Pasak jų, likus kelioms valandoms iki mirties žmogus ima prarasti vienas po kito tam tikrus pojūčius. Stenfordo universiteto paliatyvios slaugos specialistas Jamesas Hallenbeckas teigia, kad žmonės yra linkę prarasti savo pojūčius tam tikra tvarka. „Pirmiausiai pacientai praranda alkio ir troškulio jausmą. Vėliau ima dingti kalba. Klausa ir lytėjimas dažnu atveju būna paskutiniai pojūčiai, kurie ima slopti“, – sako jis.

Vos už kelių metrų nuo judrios traukinių stoties, pačioje Paryžiaus širdyje esančiame senoviniame nekropolyje mokslininkai atkasė 50 kapų, kurie suteikia retą galimybę pažvelgti į Liutecijos, kuri egzistavo šiuolaikinės Prancūzijos sostinės vietoje, gyvenimą prieš beveik 2000 metų. Per daugelį metų vykdant kelių tiesimo darbus ir net XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje statant „Port-Royal“ stotį istoriniame kairiajame Senos krante, kažkokiu būdu nepavyko aptikti senovinio nekropolio.

Mokslininkai netoli Ekvadoro Galapagų salų rado iki šiol niekam nežinomą koralinį rifą. Koraliniai rifai nyksta visame pasaulyje, tad mokslininkai džiaugiasi ne tik atradimu, bet ir tuo, kad rife – pilna gyvybės. Išskirtinė galimybė išvysti tik dabar atrastą gyvą koralinį rifą, gausų jūros flora ir fauna. Ją mokslinės ekspedicijos metu narai atrado šalia Ekvadoro Galapagų salų. Tai – itin džiugi naujiena, mat pasaulyje koraliniai rifai sparčiai nyksta. O rife net pusė koralų yra gyvi.

Septyniems sostinės istoriją tirsiantiems mokslininkams Vilniaus savivaldybė penktadienį skyrė 35 tūkst. eurų. Šeštą kartą organizuojamam konkursui pateikta 13 paraiškų. Šiais metais mokslininkams ir tyrėjams siūlyta rinktis iš dešimties temų. „Vilnių kūrė istorinės asmenybės, tačiau dar nedidelė dalis neišsenkančių sostinės praeities klodų jau atskleista miestiečiams ir visos šalies gyventojams.

Pakitęs, užkimęs balsas, kankinantis ilgą laiką gali išduoti ne tik peršalimą, bet ir grėsmingą ligą – gerklų vėžį. Tačiau ar kada galėjote pagalvoti, kad jį atpažinti padės programėlė telefone? Greitai tokia priemone galės pasinaudoti visi – Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir Kauno klinikų medikai surėmė pečius ir sukūrė programėlę, fiksuojančią balso pokyčius ir galinčią įspėti apie klastingą diagnozę.

Magnetinės audros – tai galingi Saulės spinduliuotės pliūpsniai, kurie turi poveikį ne tik Žemei, tačiau ir jūsų savijautai. Teigiama, kad artimiausia magnetinė audra užklups kovo 10 dieną. Sužinokite, ką reikėtų daryti norint sumažinti magnetinės audros poveikį sveikatai. Anot „Meteoagent“ portalo, stipriausios magnetinės audros kovo mėnesį bus 19, 26 ir 27 dieną. Kovo 19 dieną magnetinės audros indeksas įvertinamas penkiais balais, kovo 27 d. – šešiais, o kovo 26 d. net septyniais.

Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) antradienį paskelbė pirmuosius naujus kandidatus į astronautus per daugiau nei 13 metų: iš daugiau nei 4 000 paraiškas pateikusių asmenų buvo atrinkti chirurgė ir klimato mokslininkas. 28 metų Ayu Yoneda, Japonijos Raudonojo Kryžiaus medicinos centro Tokijuje chirurgė, taps tik trečiąja moterimi, kuri dalyvaus kosminių mokymų programoje. Visi šeši dabartiniai Japonijos astronautai yra vyrai.

Keturių dienų darbo savaitė daugeliui darbuotojų ir įmonių būtų produktyvesnė nei tradicinė penkių dienų savaitė, rodo antradienį paskelbti vieno didžiausių tokio pobūdžio tyrimų Jungtinėje Karalystėje (JK) rezultatai. Daugiau nei 60 įmonių  JK dalyvavo šešis mėnesius trukusiame eksperimente, leisdamos beveik 3 tūkst. darbuotojų dirbti viena diena mažiau per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą.

Šešios 2022-ųjų mokslo premijos skirtos septyniems tyrėjams. Kaip antradienį pranešė Lietuvos mokslų akademija, humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Rita Šerpytytė už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“. „Buvo kreipiamas dėmesys ne tik kiek pats mokslininkas yra individualiai nuveikęs, bet ar yra savo darbais sukūręs mokyklą, ar turi pasekėjų savo tyrimuose“, – BNS sakė premijas skyrusios komisijos humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkė Dalia Klajum...

Daugiau nei dešimtmetį mokslininkai įtarė, kad darant gelinį manikiūrą naudojamos UV lempos nagams gali būti susijusios su didesne odos vėžio rizika, jei jos naudojamos reguliariai. Šios lempos paveikia ultravioletine A (UVA) spinduliuote, kuri, kaip žinoma, sukelia odos vėžį. Praėjusią savaitę paskelbtame tyrime pateikiama naujų įrodymų.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkai Gytis Dudas ir Patrickas Pauschas atsidūrė tarp vienuolikos Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) laboratorijų kūrimo dotacijų laimėtojų, antradienį pranešė universitetas. Anot VU, ši EMBO finansavimo schema programoje dalyvaujančių šalių mokslininkams teikia kelerių metų finansavimą steigiant ir plėtojant tyrimo grupes.

JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm antradienį paskelbė amerikiečių mokslininkų padarytą „svarbų mokslinį proveržį“ panaudojant branduolių sintezės reakcijas, panašias į vykstančias Saulės gelmėse. Lawrence'o Livermore'o nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje mokslininkai pirmą kartą branduolių sintezės reakcijoje pagamino daugiau energijos, nei buvo sunaudota jai įžiebti, pranešė Energetikos departamentas.

Grenlandijos mokslininkai trečiadienį paskelbė, kad ledynmečio nuosėdose rado dviejų milijonų metų senumo, t. y. seniausią kada nors išgautą DNR ir taip atvėrė naują skyrių paleogenetikoje.  „Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas.

Mokslininkai penktadienį Egipte vykstančiame COP27 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad 2022 metais iškastinio kuro išmetamo anglies dioksido (CO2) –pagrindinio klimato kaitos veiksnio – kiekis padidės vienu procentu ir pasieks rekordinį lygį.

Archeologai po senovės Egipto miestu aptiko beveik 1500 metrų ilgio tunelį, kuris gali nuvesti į seniai dingusį paskutiniosios faraonės Kleopatros kapą. Daugiau nei 2000 metų senumo graikų-romėnų tunelis buvo aptiktas po Senovės Egipto miestu Taposiris Magna. Egipto dominikonų archeologijos misija aptiko 1305 metrų ilgio uoloje iškirstą tunelį, esantį šiaurinėje Egipto pakrantėje.

Mokslininkų kuriamos inovacijos gali tapti įrankiais, darančiais teigiamus pokyčius visuomenėje ir auginančiais ekonomiką, tačiau tam reikalingas efektyvus dalinimasis žiniomis bei technologijomis ir jų komercializavimas. Apie tai, kaip mokslininkams efektyviau dalyvauti technologijų perdavime ir tyrimų metu sukurtų rezultatų komercializavime, buvo diskutuojama praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje Baltijos šalių technologijų perdavimo centrų (TTO) tinklo konferencijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi, danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. „2022 metų Nobelio chemijos premija skiriama už sudėtingų procesų palengvinimą“, – sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie užfiksavo klimato atšilimą įrodančius tirpstančius ledynus bei patyrė išskirtinių nuotykių. Nuo baltųjų lokių saugojosi budėdami pamainomis ir iš rankų nepaleisdami šautuvų bei ištyrė niekur kitur pasaulyje neegzistuojantį gamtos reiškinį. Arktyje užfiksuotas tirpstantis ledynas ir tyrinėtojai sako, kad pirmas įspūdis išvydus ledyną tiesiog užgniaužia kvapą. „Prie ledyno visiškai kitas grožis.

Greitu metu žmones, iš po žemės drebėjimo sugriautų namų griuvėsių, gelbės tarakonai. Ar bent jau to siekia japonų mokslininkai. Specialiomis mikroschemomis valdydami vabzdžių judesius jie gali greitai ir efektyviai surasti tuos, kuriems reikia pagalbos. Mat tarakonai esą gali įlįsti ten, kur negali niekas. Ateities gelbėtojas, kurį mokslininkai pakrikštijo tarakonu kiborgu.

„Mokslininkai ir dėstytojai mūsų valstybei nereikalingi?“ – su tokiais šūkiais prie Švietimo mokslo ir sporto ministerijos piketavo aukštųjų mokyklų darbuotojai. Akademikai piktinasi – viskas taip brangsta, kad už menkus atlyginimus išgyventi tampa nebeįmanoma. Tenka griebtis papildomo darbo. Dėstytojai ir mokslininkai reikalauja nedelsiant jų atlyginimus kelti mažiausiai trečdaliu. Ministrė sutinka: algas reikia didinti, tačiau naujų sprendimų teks palaukti.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė 52,7 mlrd. dolerių vertės lustų gamybos ir mokslinių tyrimų subsidijavimo įstatymą, skelbia agentūra „Reuters“. „Subsidijuojant lustų gamybą JAV ir didinant mokslinių tyrimų finansavimą, įstatymu siekiama įveikti nuolatinį jų stygių, kuris paveikė viską – nuo automobilių ir ginklų iki skalbimo mašinų ir vaizdo žaidimų [kūrimo ar gamybos]", – rašo agentūra.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį nurodė, kad mokslininkai aiškinasi, ar pastarąjį spartų beždžionių raupų spartų plitimą nulėmė kokia nors šią ligą sukeliančio viruso mutacija. Žinomos dvi aiškiai išsiskiriančios šio viruso atmainos (klados), kurioms pavadinimai suteikti pagal regionus, kur beždžionių raupai yra endeminė liga: Kongo baseino (Centrinės Afrikos) klada ir Vakarų Afrikos klada.

Lietaus vanduo niekur mūsų planetoje nebėra saugus gerti, nes toksiškų cheminių medžiagų PFAS kiekis jame viršija nustatytą naujausią saugią normą, sakoma naujoje studijoje, paskelbtoje Stokholmo universiteto mokslininkų.

Jau seniai yra žinoma, kad vaisių ir daržovių vartojimas yra mažiau kenksmingas planetai nei mėsos ar sūrio vartojimas, tačiau pirmadienį paskelbti naujo tyrimo rezultatai parodė, jog traškučių ir saldžių gėrimų poveikis aplinkai taip pat nėra reikšmingas. Didelės apimties tyrimą atlikę mokslininkai išanalizavo apie 57 tūkst. Didžiosios Britanijos ir Airijos prekybos centruose parduodamų produktų, o tyrimo išvados paskelbtos moksliniame žurnale PNAS.

Šiuolaikinis veido pūslelinės viruso tipas atsirado prieš maždaug 5 tūkst. metų, o jam paplisti turbūt padėjo bučinių atsiradimas, paskelbė mokslininkai. Maždaug 3,7 mlrd. žmonių – dauguma pasaulio populiacijos – yra visam gyvenimui užsikrėtę veido pūslelinės virusu HSV-1, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors virusas labai paplitęs, palyginti mažai žinoma apie jo istoriją, kaip jis išplito visame pasaulyje.

Mokslininkai, atlikdami tyrimą, stengėsi atsakyti į vieną pikantiškiausių gyvenimo klausimų – koks yra idealus varpos dydis? Kalifornijoje atliktas tyrimas atskleidė tokius rezultatus, kurių nesitikėjo niekas. Dabar Naujosios Meksikos ir Kalifornijos universiteto mokslininkai teigia radę atsakymą, kuris atsako būtent tai, ko iš tiesų trokšta moterys.

Mokslininkai teigia, kad pirmieji mirštančio žmogaus smegenų tyrimai rodo, jog mirštant jis galėjo „paskutinį kartą prisiminti savo gyvenimą“. Neurologai, tarp jų Tartu universiteto (Estija) neurologas Raulis Vicente, iš pradžių elektroencefalografijos (EEG) prietaisu tyrė 87 metų paciento, sergančio epilepsija, smegenų bangas, tačiau tyrimo viduryje pacientą ištiko širdies smūgis ir jis mirė.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.

Mokslininkai atrado naują krokodilų rūšį, kuri gyveno prieš 7 milijonus metų. Krokodilo fosiliją atkasė Peru mokslininkai ir dabar pristato ją pasauliui. Peru paleontologas demonstruoja naujausią mokslininkų atradimą – 7 milijonus metų po žeme buvusią krokodilo fosiliją. Galima matyti, kad jo galvos forma visiškai kitokia nei dabartinių krokodilų – žandikaulis daug siauresnis ir ilgesnis. „Tai – nauja krokodilų rūšis, kurią pristatome pasauliui.

Mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl roplių – daugiau nei penktadalis jų rūšių nyksta. Tarp nykstančių, ne tik Dzūkijos baliniai vėžliai bet ir didžiausias pasaulio driežas komodo varanas ir didieji Galapagų vėžliai. Vis tik, anot mokslininkų, vis dar turime vilties juos išgelbėti, tereikia kuo greičiau gelbėti jų būveines. Iš pirmo žvilgsnio lėtas ir tingus didžiausias pasaulio driežas – komodo varanas, dar vadinamas komodo drakonu – tiesiog slampinėja.

Prieš trisdešimt penkerius metus mokslininkai atrado, kad aplink mūsų galaktikos centrą yra paslaptingų ilgų magnetinių gijų. Jų kilmė glumino mokslininkus dešimtmečius, tačiau nauji stebėjimai gali pakeisti tai, ką šiuo metu apie juos žinome.

Antarktidoje gyvena tūkstančiai pingvinų. Anot mokslininkų, būtent šie gyvūnai labiausiai jaučia šiltėjančio klimato padarinius. Tačiau toli gražu ne visoms pingvinų rūšims kyla pavojus išnykti. Ketvirtadienį pasaulyje minima Pingvinų diena, tad žvalgytis į juos geriausia ten, kur pingvinų įvairovė didžiausia – Antarktidoje. Besidarbuojantys mokslininkai sako, kad pingvinai vieni pirmųjų savo kailiu pajaučia klimato kaitos padarinius.

Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tokią išvadą padarė ne gydytojai, o nuotekų vandenį ištyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie aiškinosi, kiek ir kokių vaistų likučiai net įveikę valyklas nukeliauja į Lietuvos upes ir Baltijos jūrą. Pasirodo, tokios farmacinės liekanos gali taip užteršti vandens telkinius, kad net žuvys ima keisti lytį. Klaipėdos universiteto mokslininkai Kretingos vandens valymo stotyje ėmė vandens mėginius.

Be magnetinio lauko gyvybė Žemėje būtų neįmanoma arba bent jau šešėlis to, ką mes žinome. Marso magnetinio lauko išnykimas yra didelė priežastis, dėl kurios jis prarado atmosferą, todėl planetų magnetinių laukų medžioklė tapo didele dalimi ieškant gyvybės už Saulės sistemos ribų. Dabar astronomai įsitikinę, kad tokį rado. Hablo kosminiu teleskopu stebint planetą HAT-P-11b, atpažintas įkrautų anglies dalelių srautas, supantis ją ir formuojantis į kometą panašią uodegą, nukreiptą nuo žvaigždės.

Individualizuota mRNR vėžio vakcina iš „BioNTech“ buvo perkelta į 2 fazės tyrimus, o pacientas iš JAV gavo dozę, tikėdamasis, kad ji padės išvengti trečios stadijos gaubtinės žarnos vėžio, kurią jis neseniai išgyveno, pasikartojimo. 47 metų Omaras Rodriguezas iš Teksaso bus vienas iš pirmųjų, kuriems bus taikoma „BioNTech“ pacientams skirta vėžio antigenų terapija, nusitaikanti į iki 20 gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio mutacijų – antrojo mirtingiausio vėžio pasaulyje.

Net 134-erius metus – tiek laiko vienoje amerikiečių generolo statuloje paslėpta išbuvo dėžė su palikimu ateities kartoms. Dabar ją ne tik pavyko surasti, bet ir atverti. Pilietinio Amerikos karo laikus menantys reliktai įvertinti apvalia suma. Mokslininkai atsargiai atveria metalinę dėžę, kurioje ateities kartoms amerikiečių palikti reliktai – iš viso net 60 istorinių objektų.

Plintant omikron atmainai, mokslininkai prognozuoja, kad sausį bus pasiektas naujas užsikrėtimų pikas. Švedija gali atsisveikinti su dideliais kalėdiniais vakarėliais. Šiaurės šalis ėmėsi aibės priemonių, siekdama sustabdyti COVID-19 plitimą. Mokslininkai apskaičiavo, kad naujus metus šalis sutiks su dideliu susirgimų skaičiumi, net kai dauguma gyventojų buvo revakcinuoti, paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija, rašo politico.eu.

Savipagalbos paslaugas teikianti pramonė šiuo metu klesti, o jos kuru yra tapę pozityviosios psichologijos tyrimai, skatinantys žmones klestėti. Tačiau nerimo, depresijos ir savęs žalojimo lygis ir toliau auga visame pasaulyje. Taigi, ar esame pasmerkti būti nelaimingi, nepaisant šios psichologijos pažangos? Remiantis įtakingu straipsniu, paskelbtu 2005 metais akademiniame žurnale „Review of General Psychology“, 50 proc. žmonių laimės priklauso nuo jų genų, 10 proc.