Pasirodo, per metus šalia stovyklos esantis ledynas sumažėjo 50 metrų, jam pasitraukus ėmė veržtis Šiltnamio efektą skatinančios gamtinės dujos. O sutikę vieną vietinę gyventoją, mokslininkai net į tualetą pradėjo vaikščioti su šautuvais.
Nors dauguma ekspedicijos dalyvių Arktyje lankėsi jau anksčiau, viena lietuvių mokslininkė Arktį išvydo pirmą kartą.
„Kažkoks kitas pasaulis, iš tikrųjų. Niekada neteko stovyklauti savaitę laiko tokiom klimato sąlygom. Tai buvo iššūkis mano kūnui, mano psichologinei sveikatai“, – pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkė Greta Kilmonaitė.
Kiti universiteto mokslininkai pernai lankėsi toje pačioje vietoje. Visus šokiravo, kad per metus ledynas, šalia kurio jie darbuojasi, sumažėjo 50 metrų, o stovyklą supanti lagūna išsiplėtė net puse kvadratinio kilometro.
„Mes atradome naują giliausią vietą prie pat ledyno toje vietoj, kur ledynas nuo praeitų metų atskilo ir pradėjo dar labiau tirpti. Tai yra 42 metrai. Praeitais metais iš duomenų buvo matyti, kad giliausia vieta buvo centrinėje dalyje – 35 metrai“, – teigia G. Kilmonaitė.
O tirpstant ledynui iš žemės ėmė veržtis gamtinės dujos.
„Klimato atšilimas ten pats save skatina. Tas procesas vis greitėja ir greitėja. <...> Tai šiaip kelia nerimą. Nes iš šitų lagūnų dabar išeina vis daugiau dujų, kurios gali skatinti Šiltnamio efektą“, – sako mokslininkas Sergejus Oleninas.
Be to, tirpstant ledynui, jame ar po juo išlikę mikroorganizmai bei vanduo patenka į lagūnoje esantį vandenį. Tad maišosi sūrus bei gėlas vanduo ir skirtinga fauna bei flora. Taip formuojasi nauja ekosistema.
„Tai yra labai įdomios sistemos, naujos ir tyrinėjant jas mes galim geriau suprasti kaip kažkada formavosi Baltijos jūra“, – teigia S. Oleninas.
Pasak mokslininkų, Arktyje sunkiausia būdavo ryte išlįsti iš šiltų miegmaišių. Didžiąją ekspedicijos dalį lijo ar purškė dulksna, buvo drėgna ir šalta. Tęsėsi poliarinė diena, tad kiaurą parą buvo šviesu. Vis tik, didžiausiu iššūkiu tapo tyrimo ekspedicijų planavimas.
„Mes turėjome tik keturis šautuvus. Ir jokia grupė negali eiti be šautuvų. Todėl mums reikėjo, žinot, kaip būna vilkas, kopūstai ir ožka. Tai va, kas kur ką veža, kad visada būtų su šautuvu“, – sako mokslininkas.
O šautuvų tikrai reikia. Arktyje gyvena pusketvirto tūkstančio baltųjų lokių. Tiesa, į juos šauti galima tik kritiniu atveju, antraip gresia ne tik milžiniška bauda, o ir kalėjimas. Lietuvių mokslininkai vieną tokią lepečkoję sutiko visai prie pat savo stovyklos.
„Šiaip labai nenorėjome mes jos matyti, bet mešką mes pamatėme pirmą naktį. Ir šiaip tai sudrausmino žmones. Nes meška yra teorinis dalykas, kada ji šiaip yra, reikia saugotis ir taip toliau, bet kada pamatai savo akimis, tai jau tikrai eisi, pardon, net į tualetą su šautuvu ir žiūrėsi palink, kad tos meškos nebūtų. Didelis žvėris“, – pasakoja S. Oleninas.
Lokio nuotrauką lietuviai nusiuntė norvegų mokslininkams, kurie iš dėmių ant kailio atpažino gyvūną. Pasirodo, tai patelė ir jos istorija labai liūdna.
„Liūdna istorija, su meškiuku. Ir tas meškiukas, kuris jau suaugęs, jis kažkur ten neatsargiai priartėjo prie žmonių ir buvo nušautas. Prieš savaitę, prieš jai ateinant pas mus“, – teigia mokslininkas.
Šią Klaipėdos universiteto mokslininkų kasmet tiriamą lagūną lokės garbei lietuviai nori oficialiai pavadinti Gerojo lokio lagūna, į kurią mokslininkai sugrįš ir kitąmet.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
ir butent ant tos salos, kur dar kazkur prieglauda rado baltosios meskos.........
TIE PATYS MOKSLININKAI SAKO, KAD BALTOSIOS ISNYKS!!!!!!!!!!!!
TIK IDOMU, DEL GAMTOS, AR MOKSLININKU RANKOM????
