mokslininkai

Mokslininkai ryžosi atverti dešimtmetį saugotą dinozauro kiaušinį, kuriame rado iki šiol geriausiai išsilaikiusį priešistorinio gyvūno embrioną. Kiaušinyje įtaisiusį 30-ies centimetrų dydžio dinozauro embrioną mokslininkai švelniai praminė mažyliu Yingliang. Pasak jų, tai geriausiai išsilaikęs, kada nors rastas dinozauro embrionas. Kiaušinis buvo rastas dar 2000 metais, tačiau detalūs jo tyrimai prasidėjo tik prieš keletą metų, kol galiausiai nuspręsta jį atverti.

Du nauji Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimai leidžia manyti, kad koronaviruso omikron atmainos sukeliamas susirgimas paprastai būna lengvesnis nei užsikrėtus delta varianto patogenu. Mokslininkai pabrėžia, kad net jeigu šios pirminės tyrimų išvados pasitvirtintų ir ligos sukeliami simptomai gali būti švelnesni, ši atmaina plinta greičiau ir yra atsparesnė vakcinoms nei delta atmaina. Esant dideliam užsikrėtimų skaičiui ligonės vis tiek gali persipildyti.

Nekontroliuojama klimato kaita ilgainiui sukeltų Žemės nuniokojimą. Kylančios jūros užtvindytų pakrantės miestus, tokius kaip Majamis, siaučiantis karštis padidintų žmonių mirtingumą, o rūgštūs vandenynai taptų nesvetingi žuvims ir koralams, po savęs palikdami nedideles, bet gumines medūzų mases. Šios žmogaus veiklos pasekmės gali būti tas dalykas, kuris trukdo mūsų civilizacijai toliau tobulėti. Esant ypač ekstremaliam scenarijui, tai netgi gali nušluoti mus nuo Žemės paviršiaus.

Beveik neabejotina, kad per savo gyvenimą pamatysime žmones, įžengiančius į Marsą. Jei šiuolaikinės erdvės lenktynės tarp privačių kompanijų ir tautų tęsis, neatmestina, kad per tą laiką taip pat pamatysime ilgalaikį žmogaus buvimą Mėnulyje ar Marse.  Tačiau tyrėjai tiesiog neįsivaizduoja, kaip astronautų komanda, izoliuota beveik 380 milijonų kilometrų atstumu nuo namų, elgtųsi tokiu atveju.

Mokslininkai mano, kad atrado, kas turi įtakos kraujo krešulių susidarymui po „AstraZeneca“ vakcinos nuo Covid. Tyrėjų grupė Cardife ir JAV pristatė, kaip baltymas kraujyje pritraukiamas prie pagrindinio vakcinos komponento. Jie mano, kad tai sukelia grandininę reakciją, apimančią imuninę sistemą, kuri gali baigtis pavojingų krešulių susidarymu. Manoma, kad vakcina nuo Covid išgelbėjo apie milijoną gyvybių.

Siekiant mokslinio jaunystės šaltinio, milijardinės sumos buvo paskirtos naujų vaistų atradimui, kurie vieną dieną galėtų leisti žmonėms peržengti savo biologines amžiaus ribas. Nesvarbu, ar tai būtų plačiai vartojamų vaistų, galinčių turėti senėjimą stabdančių savybių, išradimas, ar dirbtinis intelektas, tikrinantis milijonus naujų vaistų kandidatų, ieškant auksinio bilieto į amžinąjį gyvenimą. Mokslininkai iš Lesterio universiteto mano, kad jų atsakymas gali būti tas laimingasis bilietas.

Visai šalia Šilko kelio, Kinijos Sindziango uigūrų autonominio regiono dykumose, yra šimtai žmonių palaikų, natūraliai užkonservuotų sauso dykumos oro. Žinomos kaip Tarimo baseino mumijos, dabar jos buvo genetiškai ištirtos, o mokslininkai atrado stebinančią kilmę, padedančią paaiškinti, kaip ši populiacija įgavo savo neįprastas tradicijas ir išvaizdą, kuri ilgą laiką glumino tyrinėtojus. Nuo 2000 m. pr. Kr.

Medikai ir mokslininkai skaičiuoja, kad alergiškų žmonių sparčiai daugėja ir greitu metu tokių bus kas antras. Tiesa, kam esate alergiškas nustatyti ne taip paprasta. Vieną pažangiausių alerginių susirgimų diagnostiką siūlo bendrovė „Imunodiagnostika“. Patyrę bendrovės specialistai bendradarbiavo su Vilniaus Universiteto mokslininkais ir pritaikė savo sukurtas inovatyvias technologijas vartotojams.

Pagalvokite apie savo pirmąjį išsiskyrimą, kuris tikrai jus įskaudino. Ar pamenate, kaip galvojote, kad niekada nepamiršite to žmogaus? Skausmas buvo nepakeliamas? Jūs nevalgėte ir beveik nemiegojote. Tai, ką patyrė kai kurie žmonės, galėjo būti sunkiau įveikti, ypač jei jie buvo palikti dėl kito žmogaus. Taip yra todėl, kad mokslas dabar įsigilino į tai, kokio tipo išsiskyrimas labiausiai skaudina.

Lietuvoje viešėjo žinoma antropologė ir orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas. Lietuvių kilmės mokslininkė šiais primatais pradėjo rūpintis prieš 50 metų, gelbėdama juos nuo išnykimo. O koronaviruso pandemijos metu siunčia žinutę – jei žmonės ir toliau brausis į gamtą, tokios pandemijos vis kartosis.

Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.   Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Internautai kėlė teorijas internete, kad kraterius Sibire galėjo išmušti apokaliptiniai asteroidai ar ateiviai, tačiau greitai paaiškėjo, kad skylės atsirado amžino įšalo viršūnėse, esančiose virš gamtinių dujų telkinių. Tačiau staiga atsirandantys krateriai buvo pribloškiantys. Kai kurie įtarė klimato kaitą, o kiti pirštu rodė į gausią regiono iškastinio kuro gavybą.

Šimtams milijonų žmonių, gyvenančių šalia pakrančių, jūros lygio kilimas yra ganėtinai pavojingas, ypač, kai ledo sluoksniai Antarktidoje sparčiai nyksta ir galiausiai gali sugriūti. Jūros jau ir taip sparčiai kyla, grasindamos užlieti tokius miestus kaip Majamis.

Senėjimas gali atrodyti kaip nemaloni perspektyva, tačiau daugybė mokslinių tyrimų atskleidė, kad jaunystė taip pat nėra lengvas gyvenimo tarpsnis. Yra nemažai atvejų, kai žmonės puikiai pradeda jaustis įpusėjus gyvenimui arba net senatvėje.  Pavyzdžiui, paaugliai yra ganėtinai gyvybingi, tačiau vyresnio amžiaus žmonės paprastai yra labiau psichologiškai stabilūs.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai suskaitmenino dalį Lietuvos metrikos ir paskelbė virtualioje platformoje. Naujai sukurtoje elektroninėje skaityklėje galima rasti 34 Lietuvoje publikuotas Metrikos knygas. Joje integruotos interaktyvios asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, rusėnų–lietuvių kalbų žodynas, veikia paieškos funkcija, pranešė VU. „Kiekviena Lietuvos metrikos knyga, kiekviena publikacija apie ją yra laukiama visų pirma mūsų kaimyniniuose regionuose, taip pat ir pasaulyje.

Rusų fizikos profesorius, areštuotas dėl kaltinimų valstybės išdavimu, įspėjo, kad vis didesnis mokslininkų persekiojimas kursto protų nutekėjimą iš Rusijos ir kelia pavojų tarptautiniam bendradarbiavimui. Laiške iš kalėjimo Valerijus Golubkinas rašė, kad jo ir kito fiziko Anatolijaus Gubanovo areštas pakenkė Rusijos nacionaliniam saugumui. V. Golubkino laiškas, kurio kopiją antradienį matė naujienų agentūra AFP, pasirodė padaugėjus mokslininkams iškeltų šnipinėjimo bylų.

Siekdama išvengti šalutinio hormonų pagrindu pagamintų kontraceptikų poveikio, mokslininkų komanda pradėjo ieškoti potencialaus vaisto, kuris panaudotų spermą naikinančius antikūnus. Ankstyvas tyrimas neseniai buvo paskelbtas žurnale „Science Translational Medicine“. Biomedicinos mokslininkų komanda iš įvairių JAV institucijų sukūrė spermą surišančius antikūnus, kurių pagrindą sudaro natūralus antikūnas, kovojantis su žmogaus sperma.

Klimato kaita iki devynių kartų padidino pražūtingų didelių potvynių, panašių į praeitą mėnesį nuniokojusius dalį Vokietijos ir Belgijos, tikimybę, rodo antradienį paskelbta tarptautinė studija. Liepos viduryje Vokietijos vakarų regioną apėmę potvyniai pareikalavo mažiausiai 190 žmonių gyvybių, dar 38 žmonės žuvo po ekstremalių liūčių Belgijos pietiniame Valonijos regione. Pasitelkdami sparčiai vystomo prieskyros mokslo (angl.

Pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją – mokslininkai aukščiausiame Grenlandijos taške fiksavo lietų. Iškrito milijardai tonų lietaus. Mokslininkai sunerimę – klimatas Grenlandijoje nenumaldomai šyla – o prieš kelias savaites ten ištirpo tiek ledo, kad užtektų paskandinti visą Lietuvą. Keturi penktadaliai didžiausios pasaulyje salos – Grenlandijos – padengti ledu.

Dviejuose ledo mėginiuose, paimtuose iš Tibeto plokščiakalnio Kinijoje, mokslininkai aptiko senovės virusus, kurių dauguma dar niekada nebuvo matyti. Žurnale „Microbiome“ paskelbti rezultatai buvo gauti ištyrus du 2015 m. išgręžtus ledo kernus. Mokslininkų teigimu, šis ledas pradėjo formuotis prieš 14 400 metų.

Į uostamiestį iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie ne tik parsivežė įrodymų, kad ledynai ten sparčiai tirpsta, bet ir atrado unikalių gyvų organizmų, kurie užšalę lede išbuvo 20 000 metų, o šiam ištirpus, atsigavo ir gyvena toliau.  Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus.

Mūsų Mėnulyje yra vienas didžiausių Saulės sistemoje išlikusių kraterių – Pietų ašigalio-Eitkeno baseinas, esantis tolimoje palydovo pusėje. Ši sritis yra daugelio tyrimų dėmesio centre, regioną tyrinėja įvairūs simuliatoriai ir net kinų nusileidimo aparatas „Chang’e-4“. Dabar mokslininkai po jo paviršiumi atrado kažką nenormalaus. Planetų mokslininkai atrado sandarą, kuri sveria 2,18 milijardo kilogramų ir tęsiasi daugiau nei 300 kilometrų į gylį.

Pažvelgus į istorinių ir milžiniškų geologinių įvykių chronometražą per šimtus milijonų metų, galima pamatyti ciklinius veiklos pliūpsnius, kurie kartojasi gana tolygiai. Aprašydami šį modelį naujame tyrime, Niujorko universiteto ir Karnegio mokslo instituto mokslininkai apibūdina šį reiškinį kaip „Žemės pulsą“. Tačiau pagrindinė priežastis, lemianti šį pulsą, tebėra paslaptis.

JAV mokslininkai pirmieji pasaulyje sukūrė neuroprotezą, sėkmingai verčiantį paralyžiuoto vyro smegenų bangas sklandžiais sakiniais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame mokslo straipsnyje. „Tai svarbi technologijų gairė žmogui, negalinčiam bendrauti natūraliu būdu“, – sakė sakė Kalifornijos universiteto San Fransiske (UCSF) podaktarinių inžinerijos studijų dalyvis Davidas Mosesas, vienas iš žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbto straipsnio pagrindinių autorių.

Čagaso liga, kartais vadinama „besibučiuojančių vabalų liga“, galimai yra viena mažiausiai suprantamų, rečiausiai pranešamų ir labiausiai nepaisomų ligų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Naujame tyrime mokslininkai įsigilino į šią parazitinę ligą, paplitusią tarp Hiustone, Teksase, gyvenančių lotynų amerikiečių ir nustatė, kad ši infekcija labai dažnai lieka nediagnozuota. Čagaso ligą sukelia mikroskopinis parazitas, vadinamas Trypanosoma cruzi.

Mokslininkai rado įrodymų, kurie pagrindžia seną „išdavė vieną kartą, išduos visada“ taisyklę, kai kalbame apie ištikimybę santykiuose. Mokslininkai iš Denverio universiteto norėjo išsiaiškinti, ar neištikimybė ankstesniuose santykiuose yra neištikimybės rizikos veiksnys kituose santykiuose.

Naujas tyrimas parodė, kad didžiosios vasaros vakarų gadintojos, žiedadulkės, taip pat gali padėti plisti virusams, pavyzdžiui, SARS-CoV-2. Kaip pranešama moksliniame žurnale „Physics of Fluids“, skysčių dinamikos ekspertų duetas iš Nikosijos universiteto Kipre išnagrinėjo įvairius modelius, kad suprastų, kaip medžių žiedadulkės gali paveikti RNR virusų, tokių kaip koronavirusą sukeliančio SARS-CoV-2, plitimą.

Neseniai atliktas tyrimas teigia, kad jautrūs glitimui žmonės iš tikrųjų gali būti ne tokie jautrūs, kaip mano. Dėl to gali būti kaltas kažkas kitas, ir tai nėra glitimas. Tyrimas, kuriam vadovavo mokslininkai iš Oslo universiteto Norvegijoje ir Monasho universiteto Australijoje, buvo paskelbtas žurnale „Gastroenterology“. Apie 13 procentų žmonių teigia, kad yra jautrūs glitimui, o jų patiriami simptomai yra išsipūtimo jausmas suvalgius maisto produktų, tokių kaip duona ir makaronai.

Tikriausiai sunku patikėti, kad „McDonald‘s Happy Meal“ gali būti laikomas vaistu, nebent jeigu jūsų svoris yra nepakankamas. Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad vienas pagrindinių ingredientų, naudojamų greitojo maisto restorano patiekalų gamyboje, gali būti naudojamas nuplikimui gydyti. Jokohamos nacionalinio universiteto tyrėjai pastebėjo, kad paprastai neplinkančių gyvūnų – pelių – plaukus galima atauginti su chemine medžiaga, naudojama gaminant „McDonald‘s“ bulvytes.

Neseniai atliktos mokslininkų analizės nustatė, kad evoliucija tęsiasi, o naujas tyrimas, aprašytas moksliniame žurnale „Nature Ecology and Evolution“, parodė, kad mums galimai vystosi genas, dėl kurio nebetoleruosime alkoholio. Pensilvanijos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 2 500 žmonių iš 26 valstybių genomus, kurių pavyzdžiai buvo surinkti vykdant „1 000 genomų projektą“ (angl.

Mokslininkų grupė ištyrė neseniai mirusių lavonų nosis ir lytinius organus, norėdama nustatyti, ar teisinga „jei didelė nosis, tai didelė ir varpa“ hipotezė. Tai geros žinios, broliai su didelėmis nosimis, nes teismo medicinos ekspertai nustatė, kad kuo didesnė yra vyro nosis, tuo didesnę jis turi „nosį“ kelnėse. Mokslininkai ištyrė šimtą dvidešimt šešis vyrų lavonus, visus kriminalinių autopsijų atvejus Kioto prefektūros medicinos universitete nuo 2015 m. balandžio iki 2019 m. kovo mėn.

Australijos mokslininkai atrado beveik prieš šimtą milijonų metų Kvinslando valstijoje gyvenusį žolėdį dinozaurą – Australotitaną kuperensį. Tai – naujausia šiame žemyne atrastų dinozaurų rūšis ir mokslininkai jau patvirtino, kad Australotitanai buvo didžiausi dinozaurai, gyvenę Australijoje.  Paleontologas Scottas Hocknullas teigia: „Australotitanas buvo krepšinio aikštės ilgio ir maždaug 6,5 metrų aukščio.

Mokslininkai sukūrė patį intensyviausią lazerį. Šviesos spindulys yra 1023 W/cm2 intensyvumo, kuris yra lygus viso Saulės šviesingumo sutelkimui į mažo biuro stalo plotą. Taip, tokiomis sąlygomis rašomasis stalas būtų visiškai sunaikintas. Šis pasiekimas, apie kurį pranešta žurnale „Optica“, yra daugiau nei 10 kartų geresnis už ankstesnį didžiausią intensyvumą, pasiektą 2004 m. Mičigano universitete.

Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro mokslininkai panaudojo nervų stimuliaciją, kad sukeltų sąmonės požymius vyrui, kuris vegetacijos būsenoje buvo beveik pusę savo gyvenimo. Asmuo vis dar toli gražu nėra visiškai budrus, tačiau jo atvejis rodo, kad sąmonę galima atkurti po daug ilgesnio laiko, nei manyta anksčiau. Nervas klajoklis (vagus nerve) sujungia smegenis su žarnynu ir kitomis kūno dalimis.

Išorinis Saulės atmosferos sluoksnis – Saulės vainikas – yra beveik 1 000 kartų karštesnis už Saulės paviršių. Nors vis dar nėra aišku, kas lemia šį neįprastą skirtumą, gali būti, kad mokslininkai jau greit šią mįslę įmins. Pernai Europos kosmoso agentūros dirbtinis palydovas „Solar Orbiter“ padarė pirmąsias Saulės nuotraukas, užfiksuotas kaip niekad arti žvaigždės paviršiaus.

Nauji tyrimai parodė, kad per pastaruosius du dešimtmečius visuotinis ledynų atsitraukimas paspartėjo. Nors jų mažėjimas jau kurį laiką buvo akivaizdus, naujas darbas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjimas smarkiai paspartėjo. Komanda, remdamasi išsamiais palydoviniais stebėjimais, ištyrė 217 175 ledynus iš viso pasaulio, išskyrus ledynines dangas. Šie įvertinimai buvo patvirtinti atliekant nepriklausomus didelio tikslumo atskirų ledynų matavimus.

Meksikos archeologai patys to nežinodami prieš beveik dešimtmetį aptiko naują dinozaurų rūšį. Prieš 72 mln. metų gyvenęs įspūdingas gyvūnas turėjo beveik pusantro metro ilgio skiauterę ir buvo panašus į dinozaurų mėgėjams jau žinomus anties snapus turinčius gigantus.  Kone 10-ies metrų ilgio naujos rūšies dinozauro griaučius Meksikos paleontologai aptiko dar 2013 m. Tik tuomet dar tiksliai nežinojo, ką surado Koahuilos valstijos platumose.

Gyvenime yra dalykų, kurių geriau nežinoti. Į šį sąrašą galima pridėti ir priežastį, kodėl stipriai suspaudus lūpas mūsų smakruose atsiranda daug mažų duobučių. Vienas socialinio tinklo „TikTok“ vartotojas paklausė „kas tai?“, prieš priartindamas telefono kamerą prie savo smakro ir parodydamas ant jo esančias mažas duobutes. Pasirodo, toks klausimas yra kilęs ne jam vienam. Nors mes turime smakrą visą savo gyvenimą, mes niekada nesusimąstome, kas dedasi mūsų veido apačioje.

Nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. Sališo jūros pakrantėse JAV ir Kanadoje išplaunamas nerimą keliantis žmonių pėdų skaičius. Gerai, bet koks žmonių pėdų išplovimas į krantą yra nerimą keliantis dalykas. Tačiau 2007–2019 m. į krantą buvo išplauta daugiau nei 21 pėda (paprastai vis dar su batais, tačiau be kitų žmogaus kūno dalių), kurias rasdavo paplūdimio lankytojai. Pirmąsias dvi pėdas savaitės bėgyje rado pasivaikščiojimu besimėgaujanti jauna mergina ir pora.

Tyrėjai pateikė naujų įžvalgų apie vieną seniausių archeologinių paslapčių – puodynių lygumą, esančią kalnuotoje šiaurinėje Laoso dalyje. Ten yra daugiau nei 2 100 didelių, tačiau skirtingo dydžio megalitinių akmeninių puodynių. Kai kurių jų ilgis siekia beveik 3 m. Ši vieta jau seniai pavergė archeologų vaizduotę. Dabar vyrauja nuomonė, kad anksčiau čia buvo laidojami žmonės, nes vykdant kasinėjimus buvo rasta žmonių ir net vaikų griaučių liekanų.

Japonų atliktos studijos analizė parodė, kad didesnes nosis turinčių vyrų varpos dydis yra vidutiniškai 13,5 cm, o mažesnes nosis turinčių – vidutiniškai 10,4 cm. Naujas tyrimas parodė, kad didesnes nosis turintys vyrai taip pat turi ir didesnes varpas. Todėl visi tie, kurie iki šiol jaudinosi dėl per didelės savo nosies, dabar gali šauti šampaną. Mokslininkai išsiaiškino, kad didesnės nosies savininkų taip pat ir varpos yra didesnės – vidutiniškai 13,5 cm.

Žmogaus kūnas (tinkamai funkcionuodamas) turi neįtikėtiną apsaugos sistemą, kuri aptinka pažįstamus ar naujus įsibrovėlius ir pradeda ataką imuninio atsako forma. Giliai jūroje aptiktas atradimas privertė suabejoti viską aptinkančia žmogaus imunine sistema, nes buvo nustatyta, kad naujai atrasti „nematomi“ mikrobai prasibrauna pro mūsų gynybą net neaptikti.

Žmonių nuomonės išsiskiria kai yra kalbama apie liemenėlių dėvėjimą. Vieni jas laiko absurdišku išradimu, kiti – emancipacijos įrankiu. Moksliškai kalbant, garsiausias liemenėlių ir krūtų tyrimas pasirodė prieš porą metų. Sporto mokslo tyrinėtojas Jeanas  Denisas Rouillonas, profesorius, dirbantis Franche-Comte universitete Bezansono mieste, vadovavo komandai, kuri atliko 15 metų trukusį tyrimą apie liemenėlių poveikį 330 moterų nuo 18 iki 35 metų.

Žygeiviai Kalifornijos Sent Lusijos kalnuose jau šimtmetį kalba apie „Tamsiųjų stebėtojų“ buvimą. Nuo 1700-ųjų vis pranešama, kad žygeiviai horizonte mato aukštus, bebruožius siluetus, stebinčius juos kelionėje. Didžiajame Sure žyguojantieji pasakoja, kad jie jaučiasi taip, lyg būtų stebimi. Atsigrežę jie pamatydavo nežinomą figūrą, kuri netrukus išnykdavo.

Pasirodo, po mirties mūsų smegenys miršta ne iš karto. Naujas tyrimas atskleidė, kad mirus suaktyvėja tam tikri genai, dėl kurių tam tikros mūsų smegenų ląstelės pradeda sparčiau augti. Kaip teigia tyrimo autoriai, šis anksčiau nepastebėtas smegenų aktyvumas po mirties gali turėti didelę reikšmę neurologinių sutrikimų tyrimams ateityje.

Antarktidoje matomi žali ledkalniai daugelį dešimtmečių žavėjo poliarinius keliautojus ir mokslininkus. Keletas straipsnių bandė paaiškinti šį įdomų reiškinį, tačiau jų egzistavimo priežastis liko nesuprantama. Mokslininkai pasiūlė naują idėją, kodėl atsiranda šie žalsvi ledkalniai. Jei šią idėją patvirtins, mįslė bus pagaliau įminta.

Puikus vokiečių gydytojas ir Nobelio premijos laureatas Otto Warburgas dar 1921 m. atrado, kad vėžinės ląstelės nenaudoja cukraus kaip kuro taip, kaip mes manėme. Užuot „deginęs“ cukrų naudodamas deguonį, kaip dauguma mūsų kūno ląstelių, vėžinės ląstelės taiko taktiką, kurią, kaip yra žinoma, naudoja ir mielių ląstelės – fermentaciją.

Naujas tyrimas atskleidė, kad norint apsaugoti Žemę nuo susidūrimo su asteroidu, reiktų naudoti kruopščiai parinktą atominę bombą, ir tai nėra susiję tik su ginklo galingumu. Siekiant užtikrinti, kad po susidūrimo asteroidas judės norima linkme, svarbu naudoti tinkamą bombą, o esminis šio pasirinkimo faktorius yra neutronų energija.

Dažnai sakoma, kad esi jaunas, kol tokiu jautiesi. Kad ir kokia būtų teisybė, naujas tyrimas parodė, kad skirtingų žmonių senėjimo tempai gerokai skiriasi. Kai kurie pradeda senti dar 45-erių. Naujas ilgalaikis tyrimas, kurio metu mokslininkai ilgiau nei keturis dešimtmečius stebėjo daugiau nei 1 000 žmonių gyvenimus, atskleidė, kaip skiriasi žmonių senėjimo tempai. Kaip pastebėjo tyrėjai, kai kuriems žmonėms biologinio senėjimo požymiai atsirado sulaukus 45-erių metų.