mokslininkai

Tarp naujausiose palydovinėse Egipto nuotraukose identifikuotų pastatų yra ir 17 iki šiol neatrastų piramidžių, pranešė BBC. Analizuojant iš 700 kilometrų aukščio darytas infraraudonojo spektro palydovines nuotraukas, kuriose matyti po žeme esantys pastatai, aptika per 1 tūkst. kapaviečių ir 3 tūkst. senovinių gyvenviečių. Palydovuose sumontuoti galinga fotoįranga, kuria galima nufotografuoti mažesnius nei 1 metro skersmens Žemės paviršiuje esančius objektus.

Tarptautinis konkursas „Šlovės laboratorija“ („FameLab“) jau ir Lietuvoje ieško talentingų mokslininkų, kurie gali tris minutes originaliai bei uždegančiai kalbėti apie savo išradimus, tyrinėjimų objektus ar atrastas teorijas. Projektas, dar 2004 metais startavęs Jungtinėje Karalystėje, šiemet apima daugiau nei dešimt šalių, sakoma Britų tarybos pranešime. Tarp jų – Austrija, Graikija, Izraelis, Vokietija, Honkongas, Marokas ir Egiptas.

Vilniaus universitetas praneša, kad degužės 10 d. , antradienį, 15 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto garbės daktaro vardai bus suteikti Berlyno Humboldtų universiteto profesoriui emeritui, Rusijos mokslų akademijos, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesoriui Jurijui Kuzmenko ir JAV Ohajo universiteto profesoriui Algiui Mickūnui.

Vienas iš ilgalaikių socialinio vystymosi tikslų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (2003) yra išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius bei sustiprinti intelektinį visuomenės potencialą. Trumpalaikiais uždaviniais siekiama, kad žinios ir mokslas taptų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką.

Žmogaus intelekto koeficiento (IQ) matavimas yra netikslus mokslas ir būtent dėl šios priežasties Gineso rekordų knyga dar 1990 metais pašalino didžiausio IQ kategoriją, rašo portalas „Business Insider“. Vis dėlto, norint išsiaiškinti protingiausius pasaulio žmones reikia remtis ne vien tik oficialiais testais, kurių rezultatai gali kaskart būti skirtingi, tačiau ir įvairiais gandais bei paskalomis. Štai sąrašas žmonių, kuriuos portalas „Business Insider“ išskyrė kaip protingiausius pasaulyje.

Kaip žmonės jaučia laiką? Kodėl vieniems jis lekia it strėlė, o kitiems virsta amžinybe? Mokslininkai, atlikę unikalų eksperimentą, rado atsakymą į šį klausimą. Jie nusprendė pažiūrėti, kas nutiks palikus žmogų be laikrodžio, televizoriaus, dienos šviesos, bendravimo su išoriniu pasauliu. Tarptautinio mokslinio tyrimo centro “Arktika" specialistai surinko savanorių grupę ir izoliavo juos 40 parų aprūpinę viskuo, kas būtina. Atsidūrę už laiko ribų žmonės ėmė gyventi pagal biologinius laikrodžius.

Dietos besilaikantys žmonės turi baimintis, kai laikrodžio rodyklės artėja prie 15.23 val. Mokslininkų teigimu, būtent tuo metu žmogaus valia ima silpnėti ir jis jau gali siekti kokio saldėsio, skelbia britų laikraštis „The Daily Express“. Iki šiol buvo manyta, kad dietos besilaikantiems ar šiaip maistą ribojantiems žmonėms pavojingiausios yra naktinės „kelionės“ iki šaldytuvo. Tačiau ekspertai mano, jog pavojingiausias laikas yra būtent pavakarys, tada žmonės tampa labiausiai pažeidžiami.

Vyrams graži moteris – pasididžiavimas. Jie pasirengę net specialiai demonstruoti savo damą draugams, kad tik sulauktų jų pagyrų. Tačiau Liverpulio universiteto ekspertai perspėja stipriosios lyties atstovus dėl santykių su gražiomis moterimis, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Kaip pavyzdį ekspertai pateikia amerikiečių aktorę Andželiną Džoli (Angelina Jolie). Pirmos dvi jos santuokos truko iš viso trejus metus.

Mokslininkai nustatė, kodėl kai kuriuose Vincento van Gogho paveiksluose ryškiai geltona spalva parudavo. Šio paveikslų dėvėjimosi priežastis – sudėtinga cheminė reakcija, praneša BBC. Šis atradimas – pirmas žingsnis stengiantis užkirsti kelią kai kurių žymiausių olandų tapytojo kūrinių blukimui. Tyrimą, kurio rezultatai skelbiami žurnale „Analytical Chemistry“, atlikę mokslininkai siūlo paveiktus paveikslus kuo labiau saugoti nuo ultravioletinių spindulių ir saulės šviesos.

Pusantrų metų eksperimente, kuriame imituojama misija į Marsą, dalyvaujantys savanoriai priartėjo prie svarbaus misijos etapo. Trys iš šešių projekto dalyvių šeštadienį „nusileido ant Marso paviršiaus“, o pirmadienį jų laukia pirmasis „pasivaikščiojimas raudonojoje planetoje“. Ir visa tai vyks Maskvoje įsikūrusiame tyrimų centre.„Imituojamas nusileidimas sėkmini gali baigtas 12 val.

Pentagono karinių mokslinių tyrimų padalinys DARPA sintetinės biologijos technologijas nori kilstelėti iki „šiurpiosios“ mokslinės fantastikos lygmens – norima sukurti organizmus, kuriuos būtų galima „užprogramuoti“ gyventi neribotą laiko tarpą. Juose būtų numatyta savaiminio susinaikinimo funkcija. Tiesiog atsargai.

Pieno gamintojai 0,1–0,2 proc. pieno tyrimų paklaidos net nepastebėtų, o tokiu atveju kita pusė, nė piršto nepajudinusi, per metus papildomai gautų net 45–90 mln. litų. Bandymų falsifikuoti pieno mėginių duomenis užfiksuojama vis rečiau, tačiau tokių atvejų vis dar pasitaiko. Gudrauja ne tik pieno gamintojai, bet ir perdirbėjai.

Švedijoje gyvenantys mokslų daktarai Jurgita ir Petras Kundrotai, „ Šiaulių krašte“ perskaitę publikaciją apie dvi sesutes įsivaikinusius tytuvėniškius Zondelius, gyvenančius nuomojamame name ir svajojančius apie skalbyklę, Kūčių dieną aplankė šeimyną su gausiomis dovanomis. Sujaudino „Šiaulių krašto“ publikacija Medicinos mokslų daktarė Jurgita Kundrotienė gyvena Stokholme.

Prieš penkiolika metų kelių mokslininkų įsteigta bendrovė „Dotnuvos projektai“, ko gero, gali būti puikus pavyzdys, kaip turint idėją, žinių ir labai mažai pinigų galima įsukti milijoninį verslą. 1996 metais du keturiasdešimt metų perkopę vyrai paliko valstybinį darbą ir įsteigė įmonę. Turėjo tik 10 tūkstančių litų ir penkis darbuotojus. Šiandien „Dotnuvos projektuose“ dirba 190 žmonių, o bendrovės apyvarta siekia 138 mln. litų.

Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją sukūrė paprasti valdininkai, net nesikonsultavę su ekspertais. Gal todėl neverta stebėtis, kad šalis kuo toliau, tuo labiau yra energetiškai izoliuota. O dar paaiškėjo, kad ir naujos elektrinės turbūt nespėsime pasistatyti iki 2020-ųjų, kaip buvo suplanuota, nes nėra kam statyti.

Mokslininkai paneigė JAV vyriausybės tvirtinimus, jog viso kūno skaitytuvai yra saugūs, rašo „news.com.au“. Pasak Kalifornijos universiteto biochemijos bei biofizikos profesoriaus Johno Sedato, JAV vyriausybė, pritardama viso kūno skaitytuvų naudojimui remiasi daugybe „klaidingų prielaidų“. Neseniai Baltųjų rūmų mokslo bei technologijos biuras pareiškė, jog potenciali viso kūno skaitytuvų žala sveikatai yra „minimali“. Tačiau J. Sedatas, drauge su bendradarbiais iš Kalifornijos universitet...

Federalinė Rusijos saugumo tarnyba ieško mįslingų žiaurių žmogžudysčių pėdsakų. Buvo nužudyti keturi aviacijos ir lėktuvų statybos srities ekspertai. Tačiau žiaurios žmogžudystės labiau panašios į „buitines“. Valstybinio saugumo tarnybų dėmesį patraukė 60-mečio istoriko iš Centrinio aerogidrodinaminio instituto (CAGI) Konstantino K. mirtis, rašo „Rossijskaja gazeta“. Kaip jau buvo pranešama, nužudytojo kūnas buvo rastas jo paties bute Žukovo rajone spalio 9 dieną apie vidurnaktį.

Švedijos karališkosios mokslų akademijos laikrodis šią savaitę kasdien skaičiuoja reikšmingas minutes. Gruodžio 10–ąją Stokholmo filharmonijoje susirinks visi šešių Nobelio premijų nugalėtojai. Jiems bus įteikti auksiniai medaliai su Alfredo Nobelio portretu, o jau kitą dieną į jų sąskaitas pervesta po 10 mln. Švedijos kronų. Aštuonių laimingųjų pavardės jau žinomos. Pirmadienį paaiškės paskutinis – 2010–ųjų ekonomikos Nobelio premijos laureatas.

Anot specialistų, aukščiausios palaimos trukmė tiek moterims, tiek ir vyrams gali priklausyti nuo įvairiausių faktorių. Tačiau, kokios bendrosios tendencijos? Atlikti tyrimai rodo, kad moterų orgazmas vidutiniškai trunka maždaug 15 sekundžių. Vyrams šiuo klausimu pasisekė labiau – jų orgazmas tęsiasi apie 20 sekundžių. Tai tėra vidutiniai paskaičiavimai, todėl ši aukščiausiosios palaimos trukmė gali būti trumpesnė arba ilgesnė. Tačiau bet kuriuo atveju laikas išlieka panašus.

Mokslo ir studijų institucijose dirbančių mokslininkų tinklo atlikta doktorantų dalyvavimo savivaldoje stebėsena ir analizė rodo, kad doktorantai nepakankamai prisideda prie aukštųjų mokyklų savivaldos. Stebėtojų, kuriuos subūrė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), teigimu, problemos kyla dėl doktorantų padėties specifiškumo – jie ir studentai, ir tyrėjai, o dažnai ir dėstytojai.

Mokslininkai paskelbė baigę kurti dirbtinę rageną, kuri, sujungta su žmogaus akimi, gali regeneruoti nervinį audinį ir atstatyti prarastą arba sutrikusią žmogaus regą. Nors metodas daug žada jau dabar, pilnam jo efektyvumui pasiekti dar būtini papildomi tyrimai. Tai yra pirmoji studija, kurioje įrodyta, jog dirbtiniu būdu pagaminta medžiaga gali padėti pažeistoje akyje atauginti natūralų audinį.

Kalifornijoje esančio kalėjimo „Pitchess Detention Center" kaliniams artimiausiu metu gali tekti patirti naujas "vidinei tvarkai valdyti" skirtas priemones. Šią įstaigą šalies Nacionalinis Teisingumo Institutas (NIJ) pasirinko kaip vietą eksperimentinio kompanijos „Raytheon" sukurto „skausmo spindulio" veikimo efektyvumui ir jo panaudojimo galimybėms ištirti.

Vakar vakare buvo nuspręsta persukti vadinamojo „Paskutiniojo teismo laikrodžio“ rodykles, rodančias, kiek laiko liko iki Žemei gresiančios branduolinio karo katastrofos, pranešė „Daily Mail“. „Pasaulio pabaigos“ laikas šiame laikrodyje simboliškai parinktas per patį vidurnaktį. Iki šiol laikrodžio rodyklės rodė, kad iki jo liko 5 minutės.

Danijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad ilgalaikis mobiliojo telefono naudojimas neturi įtakos piktybinių smegenų auglių formavimuisi ir nedidina pavojaus susirgti smegenų vėžiu. Danijos Vėžio epidemiologijos instituto daktarės Isabelle Deltour vadovaujama tyrėjų grupė analizavo susirgimo smegenų vėžiu atvejus Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Šiose valstybėse mobiliojo ryšio skverbtis yra viena didžiausių pasaulyje.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovai pranešė gruodžio 10 d. susitikę su Lietuvos mokslo tarybos nariais. Susitikime pradžioje LAMPSS atstovai pabrėžė, kad 2009 m. spalio 12 d. priimtas Lietuvos mokslo tarybos nutarimas Nr.