Daugiau nei 60 įmonių JK dalyvavo šešis mėnesius trukusiame eksperimente, leisdamos beveik 3 tūkst. darbuotojų dirbti viena diena mažiau per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą.
2022 metų birželio–gruodžio mėnesiais atliktą tyrimą organizavo pelno nesiekianti grupė „4 Day Week Global“ kartu su ekspertų centru „Autonomy“, Kembridžo universitetu ir Bostono koledžu Jungtinėse Valstijose.
Pasak organizatorių, tai buvo didžiausias pasaulyje tyrimas, skirtas įvertinti keturių dienų darbo savaitės efektyvumą.
Organizatorių pranešime sakoma, kad po tyrimo kad daugiau nei devynios iš dešimties įmonių ketina taikyti sutrumpintą darbo savaitę arba planuoja tai daryti.
To neketina daryti vos 4 proc. įmonių–dalyvių.
„Rezultatai iš esmės nuoseklūs įvairaus dydžio įmonėse, o tai rodo, kad ši naujovė gali tikti daugelio tipų organizacijoms“, – pažymėjo vadovaujanti mokslininkė ir Bostono koledžo profesorė Juliet Schor.
Mažesnis darbo dienų per savaitė skaičius neturėjo neigiamos įtakos produktyvumui – įmonių pajamos per bandomąjį laikotarpį vidutiniškai išaugo 1,4 procento.
Palyginti su panašiais ankstesnių metų laikotarpiais, pajamos vidutiniškai šoktelėjo 35 procentais.
Tyrimas taip pat parodė, kad daugėjo samdomų darbuotojų ir sumažėjo pravaikštų skaičius, o išeinančių darbuotojų skaičius tyrimo metu smarkiai sumažėjo.
Be to, mokslininkai padarė išvadą, kad pagerėjo bendra darbuotojų sveikata ir savijauta.
Pastebėtas „reikšmingas“ fizinės ir psichinės sveikatos, mankštai skirto laiko ir bendro pasitenkinimo gyvenimu bei darbu padidėjimas.
Pasak tyrimo organizatorių, sumažėjo streso, perdegimo ir nuovargio lygis, sumenko miego problemos.
„Kalbant apie darbuotojus, pagerėjo jų psichinė sveikata, jie geriau išsimiegojo, mažiau perdegė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kembridžo universiteto profesorius Brendanas Burchellas.
„Tuo pat metu bendrovės pranešė, kad jei ir bus pelno ar veiklos rezultatų pokyčių, tai greičiausiai jie padidės, o ne sumažės.“
„Matėme daugybę labai laimingų žmonių – žmonėms tai labai patiko; jie labai džiaugėsi galimybe turėti trijų, o ne dviejų dienų savaitgalius“, – pažymėjo mokslininkas.
Pastaraisiais metais keturių dienų darbo savaitės tyrimai išplito visame pasaulyje, nes darbdaviai tiria įvairių darbo modelių efektyvumą po pandemijos, įskaitant darbo režimų, leidžiančių daugiau dirbti iš namų, koncepciją.
Eksperimentai, susiję su sutrumpinta darbo savaite, vyko visoje Europoje, JAV ir Kanadoje, taip pat Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Visgi paklaustas, ar JK vyriausybė gali patvirtinti oficialią sutrumpintą darbo savaitę, ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai išliko atsargus, sakydamas kad „tokių planų nėra“.
Eksperimentas patiko darbdaviams
Dauguma iš dešimčių Jungtinės Karalystės darbdavių, išbandžiusių keturių dienų darbo savaitę, nusprendė ir toliau laikytis šio bandomojo projekto, kurį kampanijos už geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą dalyviai pavadino proveržiu, skelbia agentūra „Reuters“.
Plačiausiu pasaulyje laikomu tokiu eksperimentu, kuris vyko nuo pradėjusių metų birželio iki gruodžio, 61-oje JK įmonėje darbuotojai po keturias dienas per savaitę dirbo vidutiniškai 34 valandas, nemažėjant atlyginimas su sąlyga, kad jų darbo našumas dėl trumpesnės darbo savaitės nesumažės. Į eksperimentą įsitraukė įvairių veiklos sričių įmonės, jo organizatoriai pritraukė mokslininkus, kurie vertino poveikį darbo našumui bei darbuotojų gerovei.
56-ios iš šių įmonų (tai yra 92 proc. visų) nusprendė tokį darbo grafiką tęsti, o 18 – jį taikyti kaip nuolatinį.
Eksperimento išvadose nurodoma, kad darbuotojai konstavimo jų savijautos ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros pagerėjimą. Be to, pažymima, jog dėl keturių darbo dienų savaitės politikos darbuotojai daug rečiau susimastydavo apie darbovietės pakeitimą.
Daliai darbuotojų papildoma laisva diena buvo svarbesnė už atlyginimo dydį – 15 proc. respondentų teigė, kad jokie pinigai jų neskatintų grįžti prie penkių darbo dienų savaitės.
Eksperimente daugiausiai įmonių dalyvavo iš rinkodaros ir reklamos, profesinių paslaugų ir labdaros sektorių. Maždaug 66 proc. šių įmonių turėjo 25 ar mažiau darbuotojų, o 22 proc. – 50 ar daugiau darbuotojų. 11 proc. įmonių buvo ne pelno siekiančios organizacijos.
