„Žmogaus embrione visi organai susiformuoja maždaug penktą nėštumo savaitę ir apie tai žinome labai mažai. Tai lyg juodoji dėžė, šio periodo beveik neįmanoma ištirti, nes embrionas labai mažas ir yra etiniai jų tyrimo apribojimai“, – sako Weizmann instituto profesorius Jacobas Hannas.
Todėl sukūrė dirbtinį iš žmogaus kamieninių ląstelių: jas išgavo iš suaugusio žmogaus odos ir kitų organų ląstelių. Sumaišę šias pirmines ląsteles atitinkamomis proporcijomis mokslininkai stebėjo, kaip dalis jų ėmė formuoti į embrioną panašią struktūrą.
„Pamatėme, kaip ląstelės pačios taisyklingai pasiskirsto, migruoja ir sukonstruoja teisingą struktūrą. Toliausiai, kiek galėjome užauginti – tai 14-ta žmogaus embriono diena“, – teigia J. Hannas.
Tad dabar mokslininkai gali kaip niekada atidžiai pažvelgti į pirmąsias žmogaus formavimosi dienas. O ateityje galės įsijausti į gamtos vaidmenį ir keisti savo kūrinį.
„Galime kurti su dirbtinėmis kamieninėmis ląstelėmis, galime jas pažymėti, galime išmesti geną ir taip toliau – galėsime suprasti, kokie hormonai ir genai svarbūs kokiems organams“, – pasakoja J. Hannas.
Mokslininkai nuramina – kol kas viso gyvo žmogaus laboratorijoje užauginti neįmanoma. Moters gimda tam tinkamiausia. Bet dirbtinių embrionų tyrimai ateityje padės kurti vaistus, suprasti apsigimimų priežastis ir persileidimus nėštumo metu, net leis užauginti sveikesnius organus ir transplantuoti juos žmonėms.
Dabar jų tikslas – užauginti dirbtinį embrioną iki 21-os dienos amžiaus.
„Nemanau, kad mes kada nors sukursime tikrą identišką embrioną vien todėl, kad gimda yra tam tinkamiausia ir kontroliuojama aplinka“, – sako J. Hannas.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
