Mokslininkai tyrė ir aiškinosi, kas vyksta smegenyse, kai paskutinį kartą įkvepiame, ir taip sužinojo, kaip išgyvename mirtį.
Pro akis prabėga visas gyvenimas
Pavyzdžiui, 2022 m. vasarį mokslininkai atsitiktinai užfiksavo 87 metų vyro smegenų veiklą, kai jis mirė po širdies smūgio. Prieš šį lemtingą momentą pacientui buvo įtaisytas prietaisas, kuris nuolat stebėjo jo smegenų bangas, nes tai buvo epilepsijos gydymo dalis, tačiau elektroencefalografijos (EEG) įrašai mirties akimirką leido mokslininkams gauti netikėtų įžvalgų apie tai, kas vyksta, kai peržengiame mirties slenkstį, skelbia portalas „IFLScience“.
Nuostabu, kad EEG parodė, jog smegenų aktyvumo modeliai, susiję su sapnavimu ir atminties atgaminimu, atgijo vos tik nustojus plakti širdžiai ir tęsėsi dar kurį laiką po to. Nors iš šios informacijos neįmanoma daryti jokių tvirtų išvadų, su atminties atgavimu susijęs smegenų aktyvumas gali rodyti, kad mirus iš tiesų prieš akis prabėga mūsų gyvenimas.
Pastebėtas aktyvumas smegenyse
Šią galimybę dar labiau sustiprina vėlesnio tyrimo, kuriame dalyvavo keturi širdies smūgio ištikti pacientai, mirę Mičigano medicinos universiteto neurointensyviosios terapijos skyriuje, rezultatai. Stebėdami pacientų nervinius virpesius jiems mirštant, tyrėjai pastebėjo galingą suaktyvėjimą vadinamojoje karštojoje smegenų zonoje, kuri yra smilkininės, momentinės ir pakaušinės skilčių sankirtoje ir yra susijusi su sapnavimu ir sąmoningu mąstymu.
Tačiau norėdami suprasti, kaip šie smegenų veiklos modeliai virsta realia patirtimi, mokslininkai turėjo pasikalbėti su mirusiais ir grįžusiais į gyvenimą žmonėmis. Vykdydami projektą, kurio metu nagrinėjami pacientų, kurių pulsas prieš atgaivinimą buvo sustojęs, išgyvenimai, mokslininkai neseniai paskelbė daugelio JAV ir Jungtinės Karalystės ligoninių pokalbių įžvalgas.
Matė ryškią šviesą
Dar 2019 m. paskelbę dalį savo duomenų, autoriai atskleidė, kad 86 proc. tyrimo dalyvių pasakojo matę ryškią šviesą, o 54 proc. iš naujo išgyveno ir apžvelgė svarbiausius savo gyvenimo įvykius, taip patvirtindami dvi labiausiai paplitusias klišes, siejamas su mirtimi. Apskritai, mirties patirtis buvo apibūdinama kaip maloni ir pakylėjanti. 95 proc. respondentų teigė, kad palikdami savo kūną jautė džiaugsmą ir ramybę, o tokia pati dalis teigė, kad šis įvykis juos pakeitė teigiama linkme.
Teigiami pokyčiai
Šiais metais pateikę išsamesnius rezultatus, mokslininkai atskleidė, kad daugelis pacientų iš tikrųjų suvokė, kad jiems buvo atliekamos dirbtinio kvėpavimo procedūros, nors jie, regis, buvo ištikti komos. Be to, daugiau nei penktadalis pacientų patyrė tai, ką autoriai vadina „transcendentine prisiminta mirties patirtimi“, t. y. jų išvykimas ir grįžimas leido jiems iš naujo įvertinti ir permąstyti savo gyvenimo istoriją, tapatybę ir tikslą.
Nepaisant šių įžvalgų, mirtis tebėra miglota tema, kuriai vis dar nepavyksta rasti mokslinio paaiškinimo. Pavyzdžiui, neaišku, kaip ir kodėl smegenys reaguoja į savo pačių sunaikinimą, generuodamos tokius neišsakomus išgyvenimus.
Viena iš teorijų, nors ir labai spekuliatyvi ir neįrodyta, teigia, kad mirštant smegenys išskiria stiprų psichodelinį junginį DMT, taip bandydamos išlaikyti neuronus gyvus, kai trūksta deguonies. Jei tai tiesa, tai gali paaiškinti kai kurias dvasines įžvalgas, patiriamas mirties akimirką, nors reikia daugiau tyrimų, kad tokius teiginius būtų galima pagrįsti.
Kol kas negalima tiksliai pasakyti, kas nutinka, kai mirštame. Tačiau, kada nors tai tikrai sužinosite.
Geresnės temos tiesiog nerasi.. kad per daug nesidžiaugtumėt
