REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai sukūrė algoritmą, kuris, remdamasis žmogaus gyvenimo istorija, prognozuoja, kaip jis gyvens ir kada mirs. Naujo tyrimo duomenimis, modelis, pavadintas „life2vec“, yra tikslus maždaug 78 proc. atvejų, todėl jis prilygsta kitiems algoritmams, sukurtiems panašiems gyvenimo rezultatams prognozuoti. Tačiau, kitaip nei kiti modeliai, jis veikia kaip pokalbių robotas, naudodamasis turima informacija, kad nuspėtų, kas bus toliau.

Mokslininkai sukūrė algoritmą, kuris, remdamasis žmogaus gyvenimo istorija, prognozuoja, kaip jis gyvens ir kada mirs. Naujo tyrimo duomenimis, modelis, pavadintas „life2vec“, yra tikslus maždaug 78 proc. atvejų, todėl jis prilygsta kitiems algoritmams, sukurtiems panašiems gyvenimo rezultatams prognozuoti. Tačiau, kitaip nei kiti modeliai, jis veikia kaip pokalbių robotas, naudodamasis turima informacija, kad nuspėtų, kas bus toliau.

REKLAMA

Jį sukūrė Danijos ir JAV mokslininkai, kurie algoritmą mokė pasitelkdami didžiulį Danijos duomenų masyvą, pateikdami jam įvairią informaciją apie daugiau nei šešis milijonus realių žmonių, įskaitant pajamas, profesiją, gyvenamąją vietą, traumas ir nėštumo istorijas.

Galutinis rezultatas – modelis, galintis apdoroti paprastą kalbą ir generuoti prognozes apie tikimybę, kada žmogus mirs, arba apie jo numatomas pajamas, skelbia portalas „Daily Mail“.

REKLAMA
REKLAMA

Numato, kada mirsite

Kai kurie iš veiksnių, kuriais vadovaujasi sukurtas algoritmas, galinčių lemti ankstyvesnę mirtį, yra šie: vyriškos lyties asmuo, psichikos sveikatos diagnozė arba kvalifikuota profesija.

REKLAMA

Su ilgesniu gyvenimu siejami tokie dalykai kaip didesnės pajamos arba vadovavimas.

Atsižvelgdamas į kiekvieną jūsų gyvenimo dalį kaip į sakinio žodžius, „life2vec“ algoritmas, remdamasi tuo, kas iki šiol buvo parašyta, numato, kaip jūsų gyvenimo istorija klostysis toliau.

Panašiai kaip „ChatGPT“, kurio naudotojai prašo parašyti dainą, eilėraštį ar esė, mokslininkai gali užduoti „life2vec“ paprastus klausimus, pavyzdžiui, „mirtis per ketverius metus?“ apie tam tikrą asmenį.

Modelis buvo apmokytas naudojant 20082016 m. duomenis

Remdamasis gyventojų duomenimis, jis teisingai numatė daugiau nei tris ketvirtadalius mirties atvejų (mirusių iki 2020 m.).

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Computational Science“.

Tačiau siekiant apsaugoti žmonių, kurių duomenys buvo naudojami sistemai apmokyti, asmeninę informaciją, ja negali naudotis plačioji visuomenė bei įmonės, „DailyMail“ sakė pagrindinė tyrėja Sune Lehmann.

„Aktyviai ieškome būdų, kaip kai kuriais rezultatais dalytis atviriau, tačiau tam reikia atlikti tolesnius tyrimus, kurie užtikrintų tyrime dalyvavusių žmonių privatumą“, – sakė Danijos technikos universiteto tinklų ir sudėtingų sistemų profesorė S. Lehmann.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Net ir tada, kai modelis pagaliau bus viešai prieinamas, Danijos privatumo įstatymai neleistų naudoti „life2vec“ priimant sprendimus apie asmenis, pavyzdžiui, draudimo ar įdarbinimo klausimais.

Numatomų veiksnių žemėlapis

Žmonių gyvenimo istorijose esančios kategorijos apima visą žmogiškųjų patirčių spektrą:

  • Dilbio lūžis žymimas kaip S52;
  • Darbas tabako parduotuvėje koduojamas kaip IND4726;
  • Pajamos žymimos 100 skirtingų skaitmeninių žetonų;
  • Kraujavimas po gimdymo – O72.

Daugelis algoritme tiriamų žymenų yra kintantys, pavyzdžiui, profesija ir pajamos – už tam tikrus darbus gaunama daugiau pinigų.

Tačiau „life2vec“ sudaro didžiulį asmens gyvenimą sudarančių veiksnių žemėlapį, todėl galima paprašyti, kad jis pateiktų prognozę, pagrįstą milijonais kitų žmonių ir daugybe kitų veiksnių.

Gali prognozuoti žmonių asmenybę

Kad tai padarytų, S. Lehmann ir jos komanda išmokė modelį prognozuoti žmonių atsakymus į asmenybės testo klausimus.

Teste respondentų prašoma įvertinti 10 punktų pagal tai, kiek jie sutinka su tokiais teiginiais: „Pirmas dalykas, kurį visada darau naujoje vietoje, yra susirasti draugų“ arba „Grupės susirinkimuose retai reiškiu savo nuomonę“.

Pasak S. Lehmann, svarbu pažymėti, kad visi duomenys buvo gauti Danijoje, todėl šios prognozės gali netikti kitose šalyse gyvenantiems žmonėms, be to, dauguma žmonių tikriausiai nenori žinoti, kada jie mirs.

REKLAMA

„Šis modelis atveria svarbias teigiamas ir neigiamas perspektyvas, kurias reikia aptarti ir spręsti politiniu požiūriu“, – sakė S. Lehmann.

Panašios gyvenimo įvykių ir žmonių elgesio prognozavimo technologijos jau šiandien naudojamos technologijų bendrovėse, kurios, pavyzdžiui, seka mūsų elgesį socialiniuose tinkluose, itin tiksliai sudaro mūsų profilius ir naudoja šiuos profilius, kad nuspėtų mūsų elgesį ir darytų mums įtaką.

Šiaip apie tuos algoritmus, labai gerai atspindi daina (romansas), kas gyvenime tik laiką uzmusineja(nieko gero neveikia), tas ir bus laiko užmuštas. Rusų kalba geriau skamba. Kto v žizni vremia ubivajet, tot budet vremeni ubit.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų