„Pirmą kartą per dešimtmečius matome didelio masto bandymą peržengti sienas karine jėga – ir ne bet kur pasaulyje, o Europoje. Prašau, nesakykite, kad tai tik karas Ukrainoje... Manau, galiu tai pasakyti visų vardu: mes remiame Ukrainą ir liksime šalia jos“, – pareiškė F. Merzas.
Kancleris pridūrė, kad vokiečiai tai daro ne tik dėl Ukrainos, nors ir vien to būtų pakankama – bet ir dėl savęs.
„Tai darydami mes kovojame ir už savo laisvę. Norime išsaugoti politinę tvarką mūsų žemyne – tvarką, grindžiamą politine laisve, demokratija, atviromis visuomenėmis ir, taip, nors tai senamadiškas žodis, – taisyklėmis pagrįsta tvarka. Norime laikytis taisyklių, įstatymų, sutarčių ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų“, – pabrėžė Vokietijos vyriausybės vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šios vertybės nebėra savaime suprantamos ne tik Ukrainoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio regionų – ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Pokyčiai, kuriuos dabar stebime JAV, neįvyko per vieną naktį ir neišnyks per vieną naktį. Jie nedings staiga po kitų rinkimų. Ši šalis per pastaruosius kelerius, o gal net dešimtmečius, pasikeitė taip iš esmės, kad taisyklių ten nebesilaikoma: parlamentinė demokratija patiria spaudimą, žodžio laisvė kvestionuojama, o teismų nepriklausomybė – slopinama“, – sakė F. Merzas.
„Užsienio politika šiandien yra ir vidaus politika“
Jis priminė, kad, pradėdamas eiti pareigas šių metų gegužės 6-ąją, buvo tvirtai pasiryžęs užtikrinti, jog Vokietija kartu su partneriais Europos Sąjungoje išliktų atvira, liberali, demokratiška, į rinką orientuota ir laisva visuomenė.
„Veikianti Europos Sąjunga yra būtina sąlyga šiam tikslui, nes jei Europa patirs nesėkmę, ją patirs ir Vokietija“, – pabrėžė politikas.
Todėl jis ketina kartu su Europos kaimynais pietuose, šiaurėje, rytuose ir vakaruose, taip pat su Jungtine Karalyste, vykdyti bendrą Europos užsienio ir saugumo politiką.
„Užsienio politika šiandien yra ir vidaus politika – jų nebėra galima atskirti“, – įsitikinęs F. Merzas.
„Grėsmė yra reali. Jūs apie tai skaitote laikraščiuose, girdite naujienose: dronų skrydžiai, šnipinėjimas, grasinimai viešiesiems asmenims – ne tik Vokietijoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių – kasdieniai sabotažo aktai, bandymai paralyžiuoti duomenų centrus, kibernetinės atakos... Mes nesame karo būsenoje, bet taikos taip pat nebėra. Turime tai aiškiai suvokti, jei norime tinkamai reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduriame“, – pabrėžė kancleris.
Jis pažymėjo, kad pasaulio pokyčiai yra tokie esminiai, jog tik po kelerių metų, pažvelgę atgal, galėsime tiksliai įvertinti, ką dabar išgyvename.
Politikas tai pavadino iš tiesų esminiu lūžiu pasaulio politiniuose ir ekonominiuose galios centruose – kalbama apie politinę valdžią ir apie galią, kurią iš dalies sustiprina karinė jėga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
