Pasak jo, Lenkija parodė, kad turi stiprų spaudimo instrumentą – galimybę uždaryti sieną, ir prireikus gali vėl jį panaudoti.
„Prasmė buvo ta, kad Lenkija pademonstruotų turinti svertą: kilus destabilizacijai pasienyje ji vėl galės pasitelkti sienos uždarymą kaip argumentą. Kaip tai bus vertinama didžiųjų valstybių, pamatysime artimiausiomis savaitėmis, galbūt metais“, – cituoja ekspertą „Zerkalo“.
Geopolitiniai signalai ir ekonominės pasekmės
R. Pyffelis atkreipė dėmesį, kad kai kurie rinkos dalyviai jau pagrasino statyti naujas infrastruktūrines jungtis apeinant Lenkiją. Tačiau, jo vertinimu, valdžia rado tinkamą balansą – uždarymas buvo pademonstruotas kaip svertas, o greitas atvėrimas leido neperlenkti lazdos.
„Tai buvo klausimas, kaip parodyti, jog Lenkija turi šį argumentą, bet tuo pačiu – neperžengti ribos. Sienos atvėrimas po kelių dienų – beveik idealus momentas“, – sakė analitikas.
Ekspertas palygino sienos uždarymą su „savotiška atomine bomba“: „Atominės bombos ypatybė ta, kad jos veiksmingesnės kaip grėsmė, o ne kaip panaudotas ginklas. Jei jas naudoji per dažnai, jos praranda efektyvumą. Visi kiti pradeda ieškoti apėjimo kelių“, – pabrėžė R. Pyffelis.
Jo teigimu, šis žingsnis – signalas ne tik Minskui ar Maskvai, bet ir itin svarbus santykiuose su Pekinu. Didelė dalis Azijos–Europos prekybos vyksta per Malaševičių geležinkelio mazgą Lenkijos–Baltarusijos pasienyje, todėl stabilumas čia Lenkijai reiškia apčiuopiamą politinę ir ekonominę naudą.
„Mes gyvename iš logistikos. Per tris dešimtmečius virtome logistikos imperija. Ant to remiasi ir smulkus bei vidutinis Lenkijos verslas. Jei mus apeitų, subrangovai patirtų nuostolių. Tuomet Lenkijos geografinė padėtis atsisuktų prieš ją pačią“, – sakė R. Pyffelis.
Apibendrindamas jis perspėjo, kad pakartotinas sienos uždarymas galėtų tapti tiek stipriu svertu, tiek ir „granata, sprogstančia rankose“.
Kinija galėjo tiesiog pasakyti: mums tai nepatinka, kažkaip išspręskite
Primename, kad rugsėjo 23 d. Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kerwiński pasirašė įsaką dėl eismo per sieną su Baltarusija atnaujinimo. Nuo rugsėjo 25-osios vidurnakčio vėl pradės veikti automobilių ir geležinkelio punktai: „Terespol–Brest“, „Kukuryki–Kozloviczi“, „Kuźnica Białostocka–Grodno“, „Semenovka–Svysloč“ bei „Terespol–Brest“.
Anksčiau, rugsėjo 9 d., premjeras Tuskas buvo paskelbęs apie visišką sienos uždarymą nuo rugsėjo 12-osios, motyvuodamas tai „daugėjančiomis Rusijos ir Baltarusijos provokacijomis“ bei „Zapad-2025“ pratybomis. Uždaromi punktai apėmė tiek keleivinius, tiek krovinių srautus.
Rugsėjo 18 d. užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis teigė, kad Lenkija tikisi Kinijos pagalbos stabdant Baltarusijos provokacijas. „Newsweek Polska“ skelbė, kad Kinijos diplomatijos vadovas Wangas Yi užsiminė apie galimą pokalbį su Aliaksandru Lukašenka.
Savo ruožtu Lukašenka rugsėjo 22 d. susitikime su Kinijos Komunistų partijos atstovu Li Xi pasmerkė Lenkijos sprendimą kaip „nedraugišką žingsnį prieš Kinijos Liaudies Respubliką“ ir apkaltino Varšuvą tarnaujant kitų valstybių interesams.
Politologo Artiomo Šraibmano teigimu, kol kas nėra aišku, kas nulėmė draudimo atšaukimą. Jis taip pat pažymėjo, jog Kinija galėjo spausti tiek Lenkiją, tiek ir Baltarusiją.
„<...> O gal viskas buvo daug proziškiau ir Lenkija tiesiog neišlaikė ekonominio spaudimo iš savo pačios verslo, kuris prarado milžiniškas sumas. Arba iš visos likusios Europos, kuri taip pat tam tikru mastu priklausė nuo šių atvirų sienos perėjimo punktų (ypač geležinkelio). Na, ir Kinijos, kurios traukiniai, žinoma, jau atsitrenkė į uždarytą sieną, ir 1453 lenkų sunkvežimiai įstrigo Baltarusijoje… <...> Nes Kinijai, atsižvelgiant į jos svorį ir svarbą (ypač Minsko atžvilgiu), pakako tiesiog užsiminti. Pasakyti, kad norėtume, kad tai būtų išspręsta kuo greičiau, o toliau jūs sprendžiate, kaip. Be to, pakartosiu, Kinijai būtų buvę alternatyvų. Jie būtų radę kelius jūra, aplenkdami, bet galiausiai prarastų Baltarusiją ir Lenkiją“, – cituojamas „Zerkalo“ Artiomas Šraibmanas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
