Transportas

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja sezoniniai Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai – automagistralėse ir greitkeliuose didžiausias leistinas važiavimo greitis mažėja iki 110 kilometrų per valandą, o nuo lapkričio 10 d. turi būti naudojamos žieminės padangos, skelbia valstybinių kelių operatorė „Via Lietuva“. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. automagistralėse ir greitkeliuose lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, mot...

Nuo šeštadienio magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda eismas Kauno kryptimi bus nukreiptas naujai pastatytu tiltu per Krunos upę, pranešė valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“. Skelbiama, kad užbaigus antrojo naujo tilto bandymus, eismas juo vyks dviem juostomis, o saugos juostoje darbai bus tęsiami. Vilniaus kryptimi vairuotojai ir toliau važiuos pernai pastatytu tiltu. Bendrovė įspėja, kad dėl likusių darbų eismo organizavimas dar keisis.

Pasibaigus spaliui, vairuotojams teks pasirūpinti žieminėmis padangomis. Nuo lapkričio 10 dienos Lietuvoje bus draudžiama lengvaisiais automobiliais važiuoti su vasarinėmis padangomis. Tačiau autoservisų atstovai perspėja, kad artėjant šiam terminui gali tekti ilgiau laukti vizito, o už padangų keitimą šiemet kai kur prašoma daugiau nei pernai. Pagal Kelių eismo taisykles (KET), nuo lapkričio 10 dienos iki kovo 31 dienos lengvaisiais automobiliais draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis.

Užsienyje gyvenantiems lietuviams vairuotojo dokumentų tvarkymas gali tapti tikru galvos skausmu. Net ir iš pirmo žvilgsnio paprastos procedūros gali sukelti netikėtų problemų, kurių sprendimas užtrunka ne vieną savaitę. Naujienų portalui tv3.lt anksčiau paviešinus vairuotojo istoriją, į redakciją kreipėsi dar du skaitytojai.

Lietuvoje Kelių eismo taisyklės (KET) yra vienas iš dažniausiai keičiamų oficialių dokumentų, dėl kurio kaskart turi suklusti daugiau kaip 1 mln. vairuotojų, taip pat tūkstančiai pėsčiųjų ir dviratininkų. Suderinusi su įvairiomis šalies institucijomis ir suinteresuotais asmenimis, Susisiekimo ministerija trečiadienį oficialiai registravo naują siūlomų pakeitimų redakciją. Atnaujintas KET dar turės patvirtinti Vyriausybė.

Lietuvos kelių būklė – jautri tema kiekvienam, kasdien sėdančiam prie vairo. Visi tikimės, kad įprastos kelionės į darbą, artimiausią prekybos centrą ar pas artimuosius nekels rūpesčių, tačiau realybė dažnai kitokia. Kai tam tikroje atkarpoje tenka važiuoti sukandus dantis arba nardyti tarp duobių it slalomo varžybose, anksčiau ar vėliau kantrybė išsenka.

Vairuotojo pažymėjimą siekiantiems įgyti gyventojams gali tekti keisti įpročius. Vidaus reikalų ministerija siūlo naują egzaminų registravimo tvarką, pagal kurią pasirinktas laikas būtų patvirtinamas tik iš anksto sumokėjus už egzaminą. Be to, numatyta, kad neatvykus į egzaminą sumokėti pinigai tam tikrais atvejais nebūtų grąžinami. Taip siekiama sumažinti nepanaudotų egzaminavimo vietų skaičių ir sutrumpinti laukimo laiką kitiems būsimiems vairuotojams.

Susidūrimas trunka akimirką. Ginčas dėl to, kas jį sukėlė, gali tęstis gerokai ilgiau. Prie apgadintų automobilių stovintys vairuotojai prisimena skirtingas įvykio aplinkybes, o kartais vienas jų neigia net tai, kas kitam atrodo akivaizdu. Taip nutinka ir po avarijos, sutrikdžiusios eismą, ir po menko susidūrimo, kurio vienintelė matoma pasekmė – įlenktas sparnas. Natūralu, kad jeigu vairuotojai nesutaria, įvykio aplinkybes aiškinasi policija.

Finansų ministras Taurimas Valys, vengęs susitikti su opozicija, pristatęs Seimui valstybės biudžetą ryžosi susitikti su konservatoriais ir liberalais. Ir iškart sulaukė kaltinimų, kad skandina šalį į vis gilesnes skolas. Ministrui kliuvo ir dėl abejingumo kylančioms degalų kainoms. T. Valys teisinasi nedrįstantis mažinti degalų akcizų, mat ir taip sunkiai sekasi rinkti suplanuotus mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvoje ruošiami svarbūs vairuotojų egzaminavimo tvarkos pokyčiai. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė derinti Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimo projektą. Jame numatytos naujovės, be kita ko, susijusios su egzaminų registracijos tvarka ir praktinio vairavimo vertinimu.

Sostinės vairuotojai, net ir pasibaigus rugsėjui, priversti stovėti spūstyse ir gaišti savo laiką. Ir nors Vilnius mažesnis už Lenkijos sostinę Varšuvą, vilniečiai vis tiek automobilyje paaukoja kur kas daugiau savo gyvenimo valandų. 121 valanda – tiek laiko per metus Vilniaus vairuotojas gali praleisti vien spūstyse. O jeigu šeimoje dirba du tėvai, kartu sudėjus jie automobilyje praleidžia net 242 valandas.

Nebevažiuojantys, apdaužyti, nuleistomis padangomis – tokių automobilių kasmet suskaičiuojami šimtai. Seni automobiliai, virtę metalo laužu, riogso gatvėse ar kiemuose, užima parkavimo vietas, kurių mieste ir taip trūksta. Kaunas kasmet priverčia šimtus vairuotojų susitvarkyti savo nusenusį turtą arba nutempia griuvenas. Tačiau ar dėl to problema mažėja?  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Brangstant degalams, vairuotojai ieško būdų sumažinti kelionių išlaidas, o dalis ima svarstyti ir apie ekonomiškesnį automobilį. Juolab, šiandien pasirinkimas platus. Tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkoje dyzeliniams modeliams alternatyva gali tapti hibridai ar netgi elektromobiliai.

Kitų metų valstybės biudžete mažėjant finansavimui keliams, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad lėšų tam reikėtų daugiau, tačiau tikina, kad šiam tikslui galėtų būti skirta dalis Gynybos fondo pajamų. „Tas (biudžeto – ELTA) galvosūkis nėra lengvas, reikia subalansuoto požiūrio – saugumas, gynyba, kas yra nekvestionuojama dalis, senjorai, kultūros darbuotojų, atskiros sritys, taip pat kelių finansavimas.

Vilniaus rajone ankstyvą rytą dviejų vairuotojų kelionę nutraukė šiurpi avarija. Į kelią netikėtai iššoko briedis, kurį moters vairuojama „Škoda“ partrenkė, o nuo smūgio į orą išsviestas gyvūnas trenkėsi į priešpriešiais važiavusį „Volkswagen“. Jo vairuotojas prisipažįsta patyręs šoką – automobilis taip sumaitotas, kad jo remontuoti greičiausiai nebeapsimokės. Policija skaičiuoja, kad tokių skaudžių susidūrimų kasmet vis daugėja, nes šalyje kasmet daugėja įvairių žvėrių.

Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė pasiekęs susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl didelio kiekio dyzelino tiekimo mainais į laikiną JAV sankcijų sušvelninimą. Ką jis reiškia? Ar rusiškas dyzelinas dabar tekės laisvai? Apie tai tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Susitarimas tarp amerikiečių ir rusų dėl dyzelino kainų degalinėse nesumažins, skelbia ekonomistai. Esą pagal skelbtą susitarimą Kremliaus į rinką pateiktas dyzelino kiekis tiesiog per mažas, kad lemtų kainas. Ekonomistai susitarimą vadina politiniu, kuriuo Donaldas Trumpas renka taškus prieš vidurio kadencijos rinkimus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvoje brangstant degalams vis daugiau tautiečių jų pirkti važiuoja į Lenkiją. Sako, ten dyzelinas puse euro pigiau, o dar ir maisto bei kapinių žvakių nebrangiai nusiperka. Praėjusią savaitę valdantieji po trijų valandų diskusijų taip ir nepalaimino siūlymo sumažinti akcizą dyzelinui. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius žada grįžti prie diskusijos, bet kaip įtikins bendrapavardį premjerą, kad akcizą mažinti reikia, neįvardija.

Degalų kainoms šalyje kopiant į viršų, valdantieji mažinti akcizo neskuba. Nors Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo laikinai sumažinti akcizą 10 centų už litrą, premjeras Mindaugas Sinkevičius atkerta, kad toks sumažinimas valstybės biudžetui kainuotų per brangiai – apie 20 milijonų per mėnesį. Tuo metu pasienyje gyvenantys lietuviai važiuoja į Latviją ir Lenkiją, kur dyzelino litras vidutiniškai – iki pusės euro pigesnis.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo spalio iki kitų metų vasario vairuotojo pažymėjimus turės pasikeisti apie 72 tūkst. vairuotojų, šią savaitę pranešė „Regitra“. Anot įmonės, daugiausia pažymėjimų baigs galioti šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, nes prieš dešimtmetį vairuotojai privalėjo pasikeisti seno tipo laminuotus pažymėjimus, kuriuose nebuvo nurodyta galiojimo data. Tokius dokumentus reikėjo pasikeisti iki 2017 metų vasario 3 dienos, o daugelis naujų pažymėjimų išduoti dešimčiai metų.

Ar naujas automobilis vis dar yra prabangos dalykas? Sprendžiant iš naujų automobilių pardavimų statistikos – nebe. Pastaraisiais metais Lietuvos naujų automobilių rinka fiksuoja vis naujus rekordus, o augantį lietuvių apetitą naujiems automobiliams patvirtina ir „AutoTyrimų“ duomenys. Štai šiemet šalyje jau užregistruota 37 412 naujų automobilių – 16 proc. daugiau negu pernai, kai per tą patį laikotarpį lietuviai įsigijo 32 197 vnt.

Degalų kainos išlieka aukštumose, o vienintele paguoda tampa lengvatos važiuojant traukiniais ar autobusais. Dalis ekonomistų sako, kad imtis mokestinių sprendimų, siekiant sumažinti degalų kainas, politikai nesiryžta ne be reikalo. Be to, analitikai taip pat paaiškina, kodėl dalis dabar siūlomų sprendimų, siekiant išspręsti degalų kainų didėjimo problemą, tikėtina, padėtų tik trumpam.

Pabrangus degalams, po ilgų svarstymų Vyriausybė apsisprendė atpiginti traukinių ir autobusų bilietus – traukiniai už pusę kainos veš nuo penktadienio. Tačiau pigesnių tarpmiestinių autobusų bilietų dar teks palaukti iki kito mėnesio. O štai sumažinti degalų mokesčių vairuotojams bent 10 centų už litrą Vyriausybė neplanuoja, aiškindama, kad biudžetui būtų pernelyg brangu.

Artėjanti žiema gyventojams kelia vis daugiau klausimų: kiek teks mokėti už šildymą, degalus, elektrą ir ar nesusidursime su kai kurių išteklių trūkumu ar atleidimų vajumi? Apie galimus išbandymus ir kaip gyventojams sutaupyti šiandien laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuosime kartu su Vilniaus universiteto ekonomistais – Andriumi Jaržemskiu ir Tomu Karpavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Degalams brangstant, vairuotojai ieško įvairių būdų, kaip sutaupyti. Pavyzdžiui, kai kas ryžtasi netgi į dyzelino baką pilti aliejų. Tačiau ekspertai įspėja – tokie eksperimentai gali atsieiti gerokai brangiau nei sutaupyti pinigai – rizikuojama sugadinti automobilio variklį.

Degalų kainos toliau laikysis aukštame lygyje. Nors didžiosios Europos valstybės pasidavė Donaldo Trumpo spaudimui ir sutiko per 4 mėnesius išleisti į rinką 100 milijonų barelių dyzelino ir žaliavinės naftos, degalų kainoms tai efekto turės mažai. Lietuvoje valdantieji demokratai siūlo kitą priemonę, kuri padeda taupyti vairuotojų pinigus – viešai skelbti momentines kainas kiekvienoje šalies degalinėje. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Palemono gyventojai skundžiasi, kad dėl naktimis birbiančių traukinių variklių neturi poilsio, o įmonė žadėtų triukšmą mažinančių sienelių taip ir nepastato. Žadėti terminai vis tolsta, tad gyventojai klausia, kiek dar kęs triukšmą ir smarvę. Kauno savivaldybė tikina, kad sienelės – geležinkelių įmonės įsipareigojimas, tad situacija žada pasidomėti.   Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kylant kainoms degalinių švieslentėse, kai kurių vairuotojų išradingumui nėra ribų. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi vaizdeliais, kaip vairuotojai ieško alternatyvų, galinčių pakeisti dyzeliną. Kai kurie griebiasi rapsų aliejaus – to paties, kuriame čirška blynai ar bulvytės. Tačiau automobilių specialistai perspėja – aliejus gali užkimšti filtrus, sugadinti purkštukus ir variklį.

Automobilių gamintojams keliami vis griežtesni taršos reikalavimai, o jau netrukus įsigalios ir naujasis „Euro 7“ taršos standartas.  Ar nauji pokyčiai supurtys rinka ir pakoreguos automobilių kainas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Vilnius Tech“ universiteto profesorius Saugirdas Pukalskas ir naudotų automobilių asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Automobilių ir motociklų keliamas triukšmas pastaruoju metu didmiesčių gyventojams yra jautri tema. Į tamsos apgaubtas miestų gatves išvažiuojantys automobilių ir motociklų vairuotojai neretai sugeba pažadinti miegančius gyventojus ir taip išprovokuoja nepasitenkinimą jų naktine veikla.

Iki šiol degalinių tinklai siūlo kelias skirtingas galimybes vairuotojams – užsipilti standartinės klasės degalų arba brangesnio dyzelino, benzino, kurį neretai reklamuoja verslo atstovai.

Prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės rugsėjo mėnesį bus vykdomos magistraliniuose, krašto, rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Policijos pareigūnai patruliuos viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju būdu: Spalio 1–3 d. ir 19–22 d.– vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) rankas patenka įvairus valstybei perduotas turtas – nuo konfiskuoto ar bešeimininkio iki valstybės paveldėto turto. Tarp jo yra ir transporto priemonių, kurios vėliau pasiūlomos įsigyti gyventojams. Šiuo metu VMI e. konkursuose galima rasti automobilių, kurių pradinės kainos siekia nuo kelių šimtų iki daugiau nei 10 tūkst. eurų. Vis dėlto prieš teikiant pasiūlymą verta atidžiai perskaityti jų būklės aprašymus.

Šalies keliuose sparčiai tankėjantis automatinių pažeidimų fiksavimo sistemų tinklas teoriškai turėtų palengvinti Lietuvos policijos darbą, tačiau kartais pažangios technologijos sukelia daugiau problemų negu naudos. Į tv3.lt portalo redakciją kreipęsis Audrius (redakcijai tikrasis vardas ir pavardė žinomi) teigia patekęs į kuriozišką situaciją. Automobilis neturėjo nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nei savininko deklaravimo kodo (SDK), vyras vis tiek nusprendė leistis į kelionę.

Degalinėse rekordiškai išbrangus dyzelinui, ir vairuotojai keičia įpročius. Žmonės iš dyzelinių transporto priemonių persėda į hibridus ir elektromobilius. Vien Lietuvoje tokių mašinų per kelerius metus padaugėjo šešis kartus, o Europoje – jau kas penktas naujas automobilis yra varomas elektra. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Panevėžietis Renaldas Puronas įsėda į savo „Hyundai Kona“ elektromobilį, kurio kaina siekia apie 20 tūkstančių eurų.

Lietuvos pasienyje gyvenantys lietuviai renkasi užsienietišką dyzeliną. Pavyzdžiui, keliauja į Latviją, kur dyzelino litras maždaug iki 20 centų pigesnis nei Lietuvoje. Užsipylus pilną baką galima sutaupyti bent 10 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Latvijoje sutaupo ne tik ant degalų, bet ir sūrio Lietuvoje dyzelinas nepigus.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ vairuotojams primena, ką būtina žinoti vykstant į apžiūros stotį. Pasak „Transeksta“ atstovų, jei jūsų automobilyje neveikia stiklo apipūtimo funkcija, tokiu atveju privalu problemą išspręsti, nes tikrintojai tai laikys dideliu trūkumu. Vadinasi, vadinamojo „žalio lapo“ jūs negausite.

Pridalinę dosnių pažadų pensininkams ir šeimoms, valdantieji sprendžia galvosūkį, kaip subalansuoti ne tik kitų, bet ir šių metų biudžetą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius neskuba tenkinti koalicijos partnerių reikalavimų mažinti degalų mokesčius ir perspėja, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didesnis, nei planuota. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Atvėsus orams elektromobilio vairuotojai neretai pirmiausia pastebi trumpėjantį viena įkrova nuvažiuojamą atstumą. Tai įprasta elektromobilio eksploatacijos šaltuoju metų laiku dalis: žema temperatūra veikia baterijos darbą, daugiau energijos sunaudojama salonui ir pačiai baterijai šildyti, o sąnaudoms įtakos turi ir žieminės padangos, oro sąlygos bei važiavimo greitis.

Prie Vilniaus „Banginio“ planuojama beveik 1,5 tūkst. butų. Tačiau vien pastatyti namus neužtenka. Naujakuriams reikės išvažiuoti iš kvartalo, jų vaikams patekti į mokyklas ir darželius, o aplinkiniams gyventojams – dalytis tomis pačiomis gatvėmis.  Nekilnojamojo turto atstovai įvertino, ar pastarasis planas neatvers dar vieno „butelio kakliuko“ sostinėje.

Degalų kaina – lyg tiksinti bomba. Nors 2026-aisiais degalų akcizų kilimą pristabdę politikai suteikė laikiną atokvėpį, tačiau ekspertai perspėja, kad nenumaldomai artėjantys 2027 metai atneš drastišką CO2 dedamosios šuolį, o atsakymo, kaip šis mokestis derės su netrukus startuosiančia europine ETS2 sistema, valstybė vis dar neturi.

Šią besibaigiančią savaitę degalų kainos Baltijos šalių sostinėse nerado vieningos krypties: Taline ir Rygoje jos sumažėjo, o Vilniuje – didėjo, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta kainų palyginimo analizė. Taline per savaitę vidutinė benzino kaina sumažėjo 6 centais, o dyzelino – 4,7 cento. Vilniuje benzinas kainavo vidutiniškai 4,5 cento daugiau, o dyzelinas – 2,5 cento daugiau nei praėjusį penktadienį. Rygoje benzino kainos vidurkis sumažėjo 2,7 cento, o dyzelino – 0,3 cento.

Lietuvos keliuose elektra kraunamų automobilių daugėja sparčiau nei bet kada anksčiau. Šiuo metu šalies lengvųjų automobilių parke, kurį sudaro 1 896 606 automobiliai, yra 59 828 grynieji elektromobiliai ir iš išorės įkraunami „plug-in“ automobiliai – jie sudaro 3,15 proc. viso lengvųjų automobilių parko.

Automobilio pirkimas daugeliui nėra kasdienė patirtis, todėl ne visada paprasta žinoti, kokius duomenis būtina patikrinti, kur juos rasti ir kaip teisingai užpildyti pirkimo–pardavimo sutartį, sakoma pranešime žiniasklaidai. Tam, kad šis procesas būtų aiškesnis ir paprastesnis, „Regitra“ atnaujino rekomenduojamą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

Vidutinė dyzelino kaina Lietuvos degalinėse dar labiau padidėjo ir pasiekė 2 eurus bei 24 centus už litrą. Nors brangiausiose šalies degalinėse galima surasti ir dar aukštesnių kainų. Vyriausybė aiškina, kad valstybė vairuotojams nelabai turi kuo padėti, nes dyzelino akcizo mažinimas keliais centais yra per brangi ir mažai pastebima priemonė. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Švieslentėse kainos toliau nedžiugina vairuotojų.

Elektromobilių vairuotojai galėtų akimirksniu įvardyti bent keletą reikšmingų tokio automobilio privalumų. Vienas jų – mažesnės eksploatacijos išlaidos, ypač žvelgiant į dabartines degalų kainas. Tačiau kai kuriose Europos šalyse elektromobilių savininkai susiduria ir su gana netikėtais ribojimais. Naujausias ir bene plačiausio masto pavyzdys užfiksuotas Belgijoje.

Baigus rekonstruoti pietinę Gariūnų viaduko pusę, pradedamas antrasis projekto etapas, per kurį bus atnaujinta likusi statinio dalis, pranešė bendrovė „Via Lietuva“. „Pirmojo etapo užbaigimas ir sklandus perėjimas į antrąjį etapą rodo, kad projektas įgyvendinamas nuosekliai, o jau įgyvendinta apie pusė viso projekto.

Taršiems automobiliams Lietuvos keliuose ruošiama griežtesnė kontrolė. Valstybė planuoja didinti baudas už transporto priemones su neveikiančia ar sąmoningai išderinta išmetamųjų dujų valymo įranga, o tokių nustatomų pažeidimų pastaraisiais metais daugėja. Problema ta, kad pašalintą DPF filtrą ar katalizatorių, išjungtą „AdBlue“ sistemą ir kitas manipuliacijas įprastų patikrinimų metu pavyksta aptikti ne visada.

Nuo lapkričio 1 d. visoje Lietuvoje žalias šviesoforo signalas prieš užsidegant geltonam turės mirksėti paskutines 2–4 sekundes, praneša Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu įtvirtinama vienoda tvarka visose šalies reguliuojamose sankryžose. Žalias signalas mirksės kartą per sekundę, taip iš anksto įspėdamas vairuotojus apie artėjantį jo pasikeitimą. „Vairuotojas turi aiškiai žinoti, ko tikėtis kelyje.