Ar nauji pokyčiai supurtys rinka ir pakoreguos automobilių kainas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Vilnius Tech“ universiteto profesorius Saugirdas Pukalskas ir naudotų automobilių asociacijos vadovas Vismantas Baršys.
Europos mastu keliami reikalavimai automobilių gamintojams, susiję su tarša, vis griežtėja ir griežtėja. Šiuo atveju atsiras ir „Euro 7“ standartas. Jeigu neklystu, jau kitąmet 100 proc. turėtų įsigalioti ir viskas klostytis ta plotme.
Ką pakeitimai reikštų patiems vairuotojams, kasdieniam gyventojui, kuris norės galbūt įsigyti tą naują transporto priemonę? Ar čia vis dėlto kardinalių pokyčių tikėtis neverta?
S. Pukalskas. „Euro 7“ standartas įsigalioja naujiems automobiliams jau nuo 2027 metų lapkričio pabaigos, o naujo tipo, kuris būtų patvirtinamas naujai, automobiliams – jau nuo šių metų lapkričio pabaigos.
Tai tas standartas praktiškai nelabai keičiasi. Jeigu kalbėtume apie teršalus, kurie išmetami iš vidaus degimo variklio per išmetimo vamzdį, tos ribos praktiškai išlieka tokios pačios, bet atsiranda papildomų tokių ribojimų.
Vadinasi, atsiranda taršos matavimas iš stabdžių sistemos – kaip dyla trinkelės, stabdžių diskai, taip pat padangos, ir įvertinamas taip pat ir baterijų ilgaamžiškumas.
Tai, vadinasi, šitie visi dalykai jau taip pat vertinami. Ir elektromobilių ta tarša – jau negalima sakyti, kad elektromobiliai čia kažkaip išvengia tų euro standartų. Ne, dabar ir elektromobiliai bus [įtraukiami].
Ar tai gali kažkaip atsiliepti vartotojams? Greičiausiai, nelabai, kadangi vėlgi rinka yra perpildyta automobiliais. Tai sakyti, kad dėl to kažkaip pabrangs tie automobiliai – greičiausiai spėčiau, kad nelabai.
Tikėtis brangimo ar nesitikėti?
V. Baršys. Ne, tai vien jau ta infliacija, kaip aš sakau, jau natūraliai brangina, tik tiek, kad tie patys kinietiški automobiliai – jeigu jie būtų dar kažkiek pigesni, tai tų pačių europinių jau gamintojai nebesugeba pagaminti taip pigiai. Bet konkuruoti reikia.
Tai iš esmės kiekvieni tie euro standartai vis tiek kažkiek užkelia kaštus, sąnaudas, ta pati infliacija kelia. Tai pigti automobiliai gal nelabai turi kur, bet ta konkurencija kinietiška daro savo ir priverčia Europos gamintoją irgi kažkur ieškoti, kur galėtų sutaupyti ir kad labai stipriai tie automobiliai nebrangtų.
Ką dabar matome – tai nėra pardavimai labai dideli, tai kainos nebekyla. Čia kovidas padarė labai tokią, sakykime, žalą vartotojui, kai tas pats automobilis vos ne dvigubai pabrango, tai visi mokėjo daugiau.
Dabar jau kažkaip rinka atsistatinėja ir, sakyčiau, tie ypač seni ir labai seni automobiliai, kurių niekam nebereikia nei eksportui, nei dar kažkam, tai jie tuoj nekainuos nieko, nes reikės juos tikrai utilizuoti.
Ir tas visas eksporto rinkas, Rusiją, dar kažką galime užmiršti visiems laikams, nes tie patys rusai dabar prisivežė tų kinietiškų automobilių tiek, kad jie atgal į europinį automobilį, kaip čia karas bepasibaigtų bet kada, jau nebesės.
Tai lieka eksporto rinkos iš mūsų to seno nuvažiuoto daikto. Tai Afrika, dar kažkas mažiau pasiturintis, ir turėsime reikalą iš tikrųjų, kad reikės utilizuoti tuos automobilius.
Tas amžius, apie kurį Jūs kalbate, čia dažnas akcentas, kad Lietuva negalėjo pasigirti ir dabar tuo vidutiniu amžiumi transporto priemonių. Iš to, ką matote ir ką renkasi patys vairuotojai, manote, kad ateityje tas amžius jaunės transporto priemonių?
V. Baršys. Ir dabar jis jaunėja, ir tikrai ženkliai ta situacija gerėja. To labai seno automobilio niekas net nebeveža iš tos pačios Europos, nes remonto kaštai – ar Vokietijoje remontuoti automobilį, ar čia – darosi labai panašūs.
Tai logiška, kad jeigu nusipirkai ten už 3–4 tūkst. tą automobilį ir reikės įdėti pusę tiek tuoj pat, tai niekas nebenori tokio pirkti. Tai sakyčiau, dabar virsme lietuviai – nebe taip, kaip anksčiau – važiuodavo į turgų, ieškodavo, žiūrėdavo ir ten turėdavo visi 100 draugų, kas remontuoja, kas kažką daro.
Dabar jis nuvažiuoja į atstovybę, susimoka tuos 300–500 eurų lizingą per mėnesį ir važiuoja, kol yra gamyklinė garantija. Ir tada, kaip aš sakau, tas ciklas automobilio naudojimo pasidarys – vienas, du, trys savininkai, ne daugiau, tada reikės juos utilizuoti.
Amžinas klausimas. Ir vėlgi lyginamos senesnės transporto priemonės su ir yra tarsi sakoma, kad tos naujesnės šiais laikais nebėra tokios kokybiškos, kokios buvo anksčiau. Esą patys gamintojai bando sutaupyti ir viskas taupoma kokybės sąskaita. Sutinkate su tokiu teiginiu?
V. Baršys. Natūralu, kad jeigu reikia taupyti, tai kažkieno sąskaita turi sutaupyti. Ir kitas dalykas, kad jeigu anksčiau buvo, kaip aš juokauju, trys laidai automobilyje ir du davikliai, tai dabar yra daugybė sistemų, kurios, nori nenori, turi sugesti, tiek pradedant elektronika, tiek baigiant programiškai.
Tai, kad nusipirkęs naują automobilį nevažiuosi į servisą arba kad elektromobilis nereikalauja priežiūros – tai tikrai neteisingi faktai.
Kaip jūs galvojate?
S. Pukalskas. Tai vis dėlto automobiliai tikrai kokybiškesni. Vis dėlto aš nenorėčiau sakyti, kad jie nekokybiški. Jeigu pasižiūrėtume, gamybos technologijos tikrai aukštesnio lygio. Jeigu medžiagas įvertintumėme, jos tikrai aukštesnės kokybės, apdirbimas – lygiai taip pat.
Tačiau, aišku, jie labai pasudėtingėjo, lyginant su tuo, ką gamino prieš 20 ar 30 metų. Ir kuo technologijos sudėtingesnės, tuo yra ir daugiau įvairiausių sistemų. O sistema susideda iš patikimumo. Kiekviena sistema gali sugesti ir atitinkamai tada patikimumas kažkiek krinta tokio automobilio.
Registracijos mokestis galėtų būti didesnis?
Paskirtoji aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė svarsto, kad mažinti automobilių keliamą aplinkos taršą būtų galima per registracijos mokestį, tačiau kartu pabrėžia, kad tai socialiai jautrus klausimas. Būsima ministrė teigia norinti išspręsti šią problemą.
„Planuoju su jais (darbo grupės pasiūlymais – BNS) susipažinti ir skirti dėmesį sprendžiant tą problemą, galbūt dabar tokia momentinė mintis, galbūt per registracijos mokestį būtų galima spręsti šią situaciją. Šį kartą tikrai nenoriu improvizuoti, bet tai yra vienas iš darbų ministerijoje, kurį tęsiu ir norėčiau užbaigti“, – Seimo liberalų frakcijoje pirmadienį teigė I. Andriulaitytė, liberalo Eugenijaus paklausta apie automobilių taršos mokestį.
Pasak jos, riboti automobilių taršą yra sunku, nes tai socialiai labai jautrus klausimas – didžiausias tokios taršos šaltinis yra seni automobiliai, kuriuos vairuoja mažas pajamas gaunantys žmonės.
„Tai labai jautrus klausimas, nes visi suprantame, kokie automobiliai teršia aplinką. Kas labiausiai teršia – teršia vadinami senieji automobiliai, kuriuos yra įsigiję mažas pajamas gaunantys gyventojai. Matyt, reikės rasti labiausiai neskausmingus sprendimus“, – kalbėjo paskirtoji ministrė.
„Europinė patirtis lieka europine, bet Lietuvoje mes turime savo individualią situaciją“, – pridūrė ji.
Pasak I. Andriulaitytės, Aplinkos ministerijoje dirba specialiai šiai problemai spręsti sudaryta darbo grupė, jau parengti tam tikri sprendimai.
Seimo opozicinių konservatorių frakcijoje ji pirmadienį teigė, kad naujos paramos priemonės bus skirtos skatinti mažiau taršų transportą, elektromobilių parko, ypač savivaldos, plėtrą.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas birželio pradžioje sakė nepritariantis automobilių taršos mokesčiui ir pabrėžė, kad reikia didinti gyventojų pajamas, kad jie galėtų įsigyti netaršius automobilius.
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas pernai siūlė galingus automobilius apmokestinti nauju – prabangos mokesčiu, jis būtų mokamas kartu su registracijos mokesčiu. Tačiau šiemet gegužę Seimas projektą atmetė.
Kaip rašė BNS, Seimas dar 2022 metais atmetė įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai ne kartą siūlė plėsti mokesčių bazę, be kitų, didinant ir taršos apmokestinimą.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) liepos antroje pusėje skelbs kvietimą teikti paraiškas paramai elektromobiliams. Tam numatyta paskirstyti 20 mln. eurų. Gyventojų elektromobiliams bus skirta 12 mln. eurų, o įmonių – 8 mln. eurų.
Visą pokalbį galite žiūrėti vaizdo įraše, esančiame šio straipsnio viršuje.
