• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalies keliuose sparčiai tankėjantis automatinių pažeidimų fiksavimo sistemų tinklas teoriškai turėtų palengvinti Lietuvos policijos darbą, tačiau kartais pažangios technologijos sukelia daugiau problemų negu naudos.

Šalies keliuose sparčiai tankėjantis automatinių pažeidimų fiksavimo sistemų tinklas teoriškai turėtų palengvinti Lietuvos policijos darbą, tačiau kartais pažangios technologijos sukelia daugiau problemų negu naudos.

REKLAMA

Į tv3.lt portalo redakciją kreipęsis Audrius (redakcijai tikrasis vardas ir pavardė žinomi) teigia patekęs į kuriozišką situaciją. Automobilis neturėjo nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nei savininko deklaravimo kodo (SDK), vyras vis tiek nusprendė leistis į kelionę. Jos metu jis pravažiavo ruožą, kuriame buvo įrengta automatinė pažeidimų fiksavimo kamera.

Vaizdo kamerai nuskaičius automobilio valstybinį numerį, ji automatiškai sugeneravo pažeidimą dėl negaliojančio privalomojo draudimo bei trūkstamo savininko deklaravimo kodo. Lyg to būtų negana, netrukus vyrą sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu jie nustatė tuos pačius pažeidimus bei išrašė dar vieną administracinio nusižengimo protokolą.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, Audrių labiausiai nustebino tai, kad jis gali būti nubaustas ne už vieną, o už du atskirus administracinius nusižengimus, kurie įvyko tą patį vakarą. Savo bėdomis pasidalinęs vyras nuogąstauja ir kelia klausimą: ar taip gali būti? Ar už vieno nepertraukiamo važiavimo metu du kartus užfiksuotą tą patį pažeidimą galima traukti atsakomybėn dukart?

REKLAMA

Viena kelionė – vienas pažeidimas?

Lietuvos policija pabrėžia, kad vien tai, jog tas pats pažeidimas per trumpą laiką užfiksuojamas du kartus, savaime nereiškia, kad žmogus padarė du atskirus administracinius nusižengimus.

„Jeigu du techninių priemonių ar techninės priemonės ir policijos pareigūnų fiksavimai apima vieną nepertraukiamą vairavimo epizodą, ši aplinkybė turi būti vertinta kaip tęstinis pažeidimas“, – tv3.lt portalui nurodė Lietuvos policija. Didžiausią reikšmę tokiu atveju turi tai, ar vairuotojas apie pirmąjį pažeidimą jau buvo informuotas.

REKLAMA
REKLAMA

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota partnerė, advokatė dr. Milda Markevičiūtė sako, kad panašios situacijos nėra retos. 

„Dažna situacija, kai asmenys spėja būti užfiksuoti kelis kartus dar iki pirmojo pranešimo apie padarytą nusižengimą gavimo. Neretai pažeidimai fiksuojami tą pačią dieną, pravažiavus automatinę sistemą pakartotinai ar kelyje pravažiuojant kelias sistemas“, – nurodo M. Markevičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak advokatės, nustatant, ar keli to paties pobūdžio epizodai yra vienas trunkamasis nusižengimas, vertinama ne tik tai, kada jie užfiksuoti, bet ir žmogaus elgesys bei jo suvokimas. Teismų praktikoje trunkamąja laikoma tokia veika, kai asmuo tam tikrą laiką nepertraukiamai yra pažeidimo būsenoje.

Todėl, anot jos, gali būti vertinama, ar žmogus veikė turėdamas vieningą sumanymą, motyvą ir tikslą, o savo veiksmus suvokė ne kaip kelias atskiras veikas, bet kaip vieną tęsiamą veiklą.

REKLAMA

Svarbi riba – kada vairuotojas apie pažeidimą sužinojo

Lietuvos policijos teigimu, situacija iš esmės pasikeičia tuomet, kai vairuotoją sustabdo pareigūnai, nustato pažeidimą ir apie jį informuoja. Tokiu atveju iki tol trukęs vairavimo epizodas laikomas nutrauktu policijos pareigūnų veiksmais.

„Jeigu po tokio patikrinimo vairuotojas, žinodamas apie nustatytą pažeidimą ir jo nepašalinęs, vėl pradeda ar tęsia dalyvavimą viešajame eisme, toks tolesnis elgesys vertinamas kaip naujas savarankiškas pažeidimas“, – aiškina Lietuvos policijos atstovai.

REKLAMA

M. Markevičiūtė taip pat pabrėžia, kad informavimas apie pažeidimą yra viena svarbiausių aplinkybių, tačiau atkreipia dėmesį ir į kitą niuansą – žmogus turi turėti realią galimybę pažeidimą nutraukti.

„Pavyzdžiui, negalima atlikti transporto priemonės techninės apžiūros iš karto kelyje. Todėl jei asmuo po policijos pareigūnų sustabdymo tęsia kelionę iki namų ar artimiausios saugios vietos, toks elgesys nebūtinai turėtų būti automatiškai kvalifikuojamas kaip atskiras nusižengimas“, – paaiškino advokatė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

M. Markevičiūtė, remdamasi redakcijai pateikta informacija ir darydama prielaidą, kad nėra kitų reikšmingų aplinkybių, situaciją vertina kaip vieną trunkamąjį nusižengimą.

Vairuotojo automobilį pirmiausia užfiksavo automatinė sistema, o tik vėliau tame pačiame kelyje jį sustabdė policijos pareigūnai. Tarp šių dviejų fiksavimų apie pirmąjį pažeidimą jis informuotas nebuvo.

REKLAMA

„Tokiu būdu asmuo padarė trunkamąjį nusižengimą ir dėl šio atvejo nuobauda turėtų būti skiriama tik viena“, – vertina advokatė.

Tačiau jeigu po policijos sustabdymo ir protokolo surašymo žmogus, jau žinodamas apie pažeidimą, jo nepašalintų ir toliau tęstų kelionę, vėliau užfiksuoti pažeidimai galėtų būti vertinami kaip savarankiški.

REKLAMA

Teismas kelis nusižengimus jau yra pripažinęs vienu pažeidimu

M. Markevičiūtė pateikė ir teismų praktikos pavyzdį, kai vairuotojas be galiojančio privalomojo draudimo buvo automatinėmis sistemomis užfiksuotas kelis kartus skirtingomis dienomis.

Už kiekvieną atvejį buvo pradėta atskira administracinio nusižengimo teisena, tačiau apie pažeidimus žmogus sužinojo tik vėliau. Iki pirmojo pranešimo gavimo jis spėjo būti užfiksuotas maždaug penkis ar šešis kartus, o gavęs pranešimą vairuotojas automobilį nedelsdamas apdraudė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak advokatės, bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas konstatavo, kad žmogus veikė turėdamas vieningą motyvą ir tikslą, todėl laikotarpiu nuo pirmojo pažeidimo užfiksavimo iki automobilio apdraudimo buvo daromas vienas trunkamasis nusižengimas.

Per šį laikotarpį užfiksuoti atskiri epizodai buvo pripažinti vieno nusižengimo dalimis, o nuobauda paskirta už vieną veiką. Vis dėlto M. Markevičiūtė pabrėžia, kad tai nereiškia, jog visi panašūs atvejai bus vertinami vienodai – teismų praktikoje pasitaiko ir priešingų sprendimų, o rezultatą lemia konkrečios faktinės aplinkybės.

REKLAMA

Pareigūnai automatinės sistemos duomenų iš karto nemato

Audriaus istorijoje svarbi ir techninė aplinkybė. Kodėl vairuotoją kelyje sustabdę pareigūnai nesužinojo, kad jo automobilį dėl tų pačių trūkumų jau buvo užfiksavusi automatinė sistema?

Lietuvos policija paaiškino, kad Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje (ANRIS) kaupiami duomenys apie pažeidimo laiką, vietą, atsakomybėn traukiamą asmenį, transporto priemonę ir procesinius dokumentus. Tačiau automatinės sistemos ką tik užfiksuotas pažeidimas pareigūnams iš karto nėra matomas.

REKLAMA

Jeigu, pavyzdžiui, pažeidimų fiksavimo sistema automobilį užfiksavo prieš dvi valandas, vėliau tą pačią transporto priemonę sustabdę pareigūnai šio įrašo ANRIS dar nematys. Policijos teigimu, toks pažeidimas sistemoje pareigūnams tampa matomas kitą darbo dieną.

Be to, ANRIS teisinis reglamentavimas nenustato taisyklės, pagal kurią visi panašūs ir artimu laiku užregistruoti pažeidimai automatiškai būtų pripažįstami vienu nusižengimu.

REKLAMA
REKLAMA

Svarbu ir tai, kad procesinių dokumentų surašymo eiliškumas nepakeičia faktinės įvykių chronologijos. Jei automatinė sistema pažeidimą užfiksavo anksčiau, tačiau jos pagrindu dokumentas buvo suformuotas ar vairuotojui išsiųstas tik vėliau, vertinama tai, kada pats pažeidimas faktiškai buvo užfiksuotas.

Gavus du protokolus delsti nereikėtų

Lietuvos policijos atstovai nurodo, kad žmogus, gavęs du procesinius dokumentus ir manantis, jog jie susiję su ta pačia veika, apie tai turėtų kuo anksčiau informuoti bylą nagrinėjančią instituciją arba pareigūną ir pateikti abiejų dokumentų duomenis. Tuomet turi būti įvertintas pažeidimų laikas, vieta, faktinės aplinkybės ir tai, ar iš tiesų kalbama apie tą pačią veiką.

M. Markevičiūtė taip pat rekomenduoja nelaukti, kol ši aplinkybė bus pastebėta savaime. Pasak jos, formaliai pareigą įvertinti, ar nepažeidžiamas non bis in idem principas, turi pati institucija arba teismas, tačiau praktikoje atvejai, kai institucija savarankiškai nustato ir pašalina galimą dvigubo baudimo situaciją, nėra itin dažni.

Todėl žmogui verta surinkti abiejų protokolų duomenis, informaciją apie pažeidimų vietą ir laiką bei įrodymus, kada jis faktiškai sužinojo apie pirmąjį pažeidimą.

REKLAMA

Jeigu kalbama apie automobilį be galiojančio draudimo, svarbu turėti ir duomenis, rodančius, kada draudimas buvo įsigytas ir pažeidimo priežastis pašalinta.

Kol byla dar neišnagrinėta, advokatė rekomenduoja kreiptis į protokolą surašiusią instituciją su motyvuotu prašymu įvertinti, ar atskiri epizodai nelaikytini vienu trunkamuoju nusižengimu. Jeigu nutarimas jau priimtas, jis gali būti skundžiamas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų