Kauno savivaldybė tikina, kad sienelės – geležinkelių įmonės įsipareigojimas, tad situacija žada pasidomėti.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Žmonės negali miegoti
Intensyvus lokomotyvo burzgimas naktį drumsčia Palemono gyventojų ramybę.
„Kai tik sutemsta šioje juostoje lokomotyvas sustoja, įjungia variklį ir jis nuolat veikia ir nesvarbu ar valandą, ar dvi, - įjungtas“, – skundžiasi Palemono gyventoja Sandra Kapeliorienė.
O namai vos keliasdešimt metrų nuo bėgių.
„Baisu, ypač vasarą, kai atsidarom langus, negali miegoti, triukšmas ir smarvė nuo tų lokomotyvų, tiesiog neįmanoma“, – atvirauja gyventoja Roma.
O kai formuojamas traukinio sąstatas, trinkteli kaip reikiant. Dieną toks garsas gal ne itin intensyvus, o štai nakties tylą skrodžia siaubingai – žmonės nepailsi.
„Kaip trenkia kartais, tai net pašoki iš lovos, čia baisu, ir kiek metų jokios tvoros“, – sako Roma.
Specialistai teisinasi, kad jų rankos surištos
„LTG Infra“ atstovai teisinasi, esą suformavus sąstatą reikia atlikti patikrą, tam turi veikti lokomotyvo variklis.
„Stabdžių bandymus, deja, bet stabdžių bandymo negalima atlikti išjungus variklio. Ši procedūra trunka nuo valandos iki dviejų“, – sako „LTG Infra“ atstovas Domas Jurevičius.
O tada atvažiuoja antras lokomotyvas ir taip dažnai visą naktį be perstojo. Tad gyventojai klausia, gal tą patikrą galima atlikti atokesnėje vietoje, kur mažiau namų ir jau stovi akustinė sienelė.
„Jis nuvažiuotų prie miško, ar prie intermodalinio terminalo pagrindinės stotelės“, – siūlo Sandra Kapeliorienė.
„Įvertinama kokios operacijos turi būti atliktos, nustatoma koks sąstato ilgis, žiūrima, kokia infrastruktūros galimybė tai atlikti ir ar bus saugus eismas.<...> Traukinys turi būti pastatytas atkarpoje, kuri yra iki maršruto signalo – mes nelabai turime erdvės kažką keisti“, – teisinasi „LTG Infra“ atstovas D. Jurevičius.
Pastaruoju metu traukinių eismas Palemone labai suintensyvėjęs – tad esą ramybės nėra nei dieną, nei naktį.
„Dabar statoma karinė bazė ir šita vėže palei namus važiuoja ta technika. Tai, patikėkit, atrodo, kad krinta dronai“, – skundžiasi Palemono gyventoja Sandra.
Žmonės nesulaukia prižadėtų sienelių
O žadėtų triukšmą mažinančių sienučių gyventojai taip ir nesulaukia.
„Buvo kalbėję, kad kai intermodalinis terminalas atsidarys bus pastatytos sienelės, terminalas stovi seniai, bet sienelių nėra“, – piktinasi Sandra.
„LTG Infra“ atskleidė savo planus.
„Triukšmą mažinantys sprendiniai bus pristatyti visuomenei 2028 m. „Rail Baltica“ projekto apimtyje dar yra numatyti įrengti triukšmą mažinančios priemonės ir tai bus padaryta iki 2030 metų“, – tikisi D. Jurevičius.
Kauno savivaldybės atstovai nustemba, esą geležinkelių įmonės pažadai buvo kitokie.
„Miestas yra pasitvirtinęs triukšmo mažinimo planą 2024-2028 metams, kur „LTG Infra“ yra nurodžiusi priemones, kurių imsis iki 2028 pabaigos, kurios užtikrintų Palemono kelyno atribojimą triukšmo akustinėmis sienutėmis nuo gyventojų“, – sako Sveikatos apsaugos skyriaus specialistė Giedrė Pilipaitienė.
Tad situaciją žada aiškintis.
„Konkrečiai dėl šito atvejo, gal jie pastatys ją anksčiau, mes pasidomėsime šiuo klausimu“, – žada G. Pilipaitienė.
Geležinkelis kelia ne tik triukšmą, bet ir pavojų gyvybei
O gyventojai rodo ir kitą geležinkelio ruožą Palemone.
„Žmonės gyvena, apsauginių tvorelių nėra, namas viduryje tarp bėgių, traukinys važiuoja, žmonės eina, neseniai vaikinukas žuvo“, – pasibaisėjo Palemono gyventoja Sandra.
Čia akivaizdus kuriozas – namas tarp geležinkelio vėžių, bet ženklas skelbia žmonėms eiti draudžiama. Tad kaip patekti namo?
„Pasityčiojimas iš žmonių, kaip gali vertinti ženklą, jei tu ten gyveni ir tau neleidžia eiti“, – piktinasi Roma Vinckevičienė.
Tad ženklų žmonės nepaiso – ir gyvenantieji tarp bėgių, ir kiti rizikuoja gyvybėmis. Net ir TV3 žinių komandos akivaizdoje keli vyrai kerta bėgius ir eina į parduotuvę.
„Čia galinis sustojimas autobuso, kapai ten – kaip patekti į kapus, jaunesni važiuoja mašinomis, kai kurie nusiveža mamas ir senelius, bet kiti eina“, – atskleidė gyventoja Roma.
„LTG Infra“ šį ruožą žada vertinti.
„Kiekviena kartą vertinama kokios galimybės, srautai, finansinės galimybės – pagal tai nusprendžiama ar reikia imtis priemonių ir kokių“, – sako „LTG Infra“ atstovas D. Jurevičius.
„Ženklus lengviausia sudėti, o veiksmo – nulis“, – pyksta Sandra.
Lietuvos geležinkelių bėgiai driekiasi apie 1900 kilometrų, tad esą visų aptverti neįmanoma.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą naujienų portalui tv3.lt pritaikė praktikantė Aira Švagždytė.
