Verslas

Gyventojams primenama, kad iki 2026 m. pabaigos visos Europos Sąjungos (ES) valstybės savo gyventojams turės pasiūlyti skaitmeninės tapatybės dėklę. Tai bus mobilioji programėlė, kurioje ilgainiui atsiras skaitmeninis tapatybės dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo informacija, elektroniniai receptai, išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją patvirtinantys bei kiti dokumentai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

121 valanda – tiek laiko per metus Vilniaus vairuotojas gali praleisti vien spūstyse sostinėje. Tai yra daugiau kaip 15 darbo dienų arba kiek daugiau kaip 5 paros per metus. O pagal paviešintą statistiką esą lenkiame net ir Varšuvą ar Miuncheną.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvams tenka planuoti ne tik išlaidas mokyklinėms prekėms, drabužiams ar avalynei, bet ir vaikų užimtumui. Būreliai gali tapti nemaža šeimos mėnesio išlaidų dalimi, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar užsiėmimams prireikia papildomų priemonių. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenimis, vaikų, lankančių neformaliojo švietimo veiklas, dalis pastaraisiais metais nuosekliai auga. 2021–2022 mokslo metais jose dalyvavo 61,9 proc.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad per naktį ir šią dieną elektros energijos tiekimas kol kas yra atkurtas daugiau nei 90 tūkst. vartotojų. „Daugiau nei 90 tūkstančiams vartotojų tiekimas yra atkurtas. Be abejo, dideliu iššūkiu išlieka likusi dalis“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Trakų rajone, Valų kaime, sakė ministras. Pasak jo, šalis susidūrė su kelis dešimtmečius nematyta audra. Elektros specialistams reikės atkurti tūkstančius atkarpų.

Nekaltai pasodinta tuja, be leidimo suręsta malkinė ar keliais centimetrais į kaimyno sklypą pasislinkusi tvora šiandien gali tapti brangia jūsų gyvenimo klaida. Kol daugelis gyventojų vis dar šventai tiki, kad savo kieme gali daryti bet ką, teisininkai įspėja – griežtėjančios taisyklės ir akylos kaimynų akys nelegalių statybų mėgėjams pranašauja tūkstantines baudas.

Artėjant rugsėjui nekilnojamojo turto nuomos rinkoje jaučiamas didelis sujudimas. Ieškant geriausio varianto gali tekti susidurti ne tik su aukštomis kainomis ar didele konkurencija. Pasirodo nuomotojai spręsdami kam išnuomoti būstą neretai atsižvelgia į nuomotojo amžių, šeimos padėtį ir netgi į tautybę.

Artėjant šildymo sezonui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms turės biokuras, kuris šiuo metu yra maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus. Jo skaičiavimu, vidutinė seno, nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto šildymo sąskaita gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų per mėnesį. Anot LŠTA vadovo, vertinant galimas gyventojų išlaidas, kaip pavyzdys naudojamas maždaug 60 kv.

Dėl audros ir jos sukeltų padarinių sekmadienį galimi iki valandos trunkantys traukinių vėlavimai, praneša „Lietuvos geležinkeliai“. Prognozuojama, kad su vėlavimais susidurs šešių keleivinių traukinių keleiviai, vykstantys maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Mockava–Vilnius, Vilnius–Ryga–Vilnius. Kaip rašė BNS, dėl audros padarinių ugniagesiai sulaukė 1,8 tūkst. iškvietimų, elektros neturi per 200 tūkst. gyventojų.

Būsto rinka net ir pakilus kainoms Lietuvoje išlieka itin aktyvi. Tačiau visiems nusprendusiems atsisveikinti su savo turimu nekilnojamuoju turtu (NT) svarbu žinoti, kad už jį gautais pinigais gali tekti pasidalinti su valstybe. Ypač pakilus NT kainoms nemažai žmonių sugalvoja turimą būstą parduoti.

Elektros tiekimo sutrikimai gyventojams gali sukelti nemažai nepatogumų, ypač kai jie kartojasi ar tęsiasi ilgai. Gyventojai neretai pasidalija, kad tam tikrose gyvenvietėse ar gatvėse su problemomis susiduria nuolat, o dėl elektros svyravimų ar dingimo dažnai sutrinka net įprasta buitis, pavyzdžiui, maisto gaminimas. Tokiais atvejais gyventojams tenka ne tik ieškoti problemos priežasties, bet ir kreiptis į atsakingas institucijas, tikintis, kad sutrikimai bus pašalinti.

Būsto įsigijimas daugeliui yra vienas didžiausių finansinių sprendimų gyvenime, tačiau renkantis namus vien patrauklios kainos, gero rajono ar gražių projekto vizualizacijų nepakanka. Neįvertinus būsto būklės, išplanavimo, būsimos kaimynystės ar net atidžiai neperskaičius sutarties, klaidos gali kainuoti ne tik papildomų pinigų, bet ir nemažai rūpesčių.

Vilniuje būsto įperkamumas pasiekė kritinę ribą – įsigyti namus sostinėje šiandien jau sunkiau nei Osle ar Kopenhagoje. Nors kainos stiebiasi į viršų, lietuviai ir toliau drąsiai šluoja nekilnojamąjį turtą, o beveik pusė sandorių sudaromi investiciniais tikslais.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Luminor“ banko vyr. ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Vaistininkų trūkumas Lietuvoje tampa vis ryškesnis, o kai kuriuose šalies regionuose jo padariniai jau tiesiogiai jaučiami ir pacientų. Vaistinių tinklai skaičiuoja dešimtis laisvų darbo vietų, trumpina dalies vaistinių darbo laiką, perskirsto darbuotojus, o kai kurias vaistines tenka uždaryti ar perkelti į kitą vietą.

Apie artėjantį rudenį primena miškuose jau pradėjusios raudonuoti bruknės. Švelniai karstelėjusios uogos itin mėgstamos šeimininkių įvairioms uogienėms ir pagardams ruošti. O žinovai tikina, kad smulkutėje uogoje slypi ir daug naudingų sveikatai medžiagų. Beje, naudingos ne tik pačios uogos, bet ir bruknių lapai. O už litrą šių sveikatingų uogų turguje prekeiviai prašo 7 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ryta brukniauja miške netoli Raguvėlės.

Artėjant rudeniui ir peršalimo ligų sezonui „Sodra“ primena gyventojams pasitikrinti, ar jiems nepriklauso ligos išmoka. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu beveik 40 tūkst. gyventojų nėra pateikę prašymų dėl ligos išmokų, o per pastaruosius 12 mėnesių dėl to liko neišmokėta daugiau kaip 4,6 mln. eurų. „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič aiškina, kad pagrindas skirti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada, kad kitąmet pensijos didės mažiausiai dešimtadaliu. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija augtų mažiausiai iki 830 eurų. Tačiau senjorai, matydami kone akyse didėjančias maisto produktų kainas ir artėjančią energetinę krizę, graudinasi, kad tokio pensijų didinimo nebepakaks. Senjorai reikalauja vidutinę pensiją kitąmet didinti triskart daugiau – bent iki 1000 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rugsėjis daugeliui jaunuolių reiškia naują etapą – vieni pradeda ar tęsia studijas, kiti įsidarbina, išvyksta į užsienį ar dar tik sprendžia, ką veiks toliau. Planuojant savo ateitį, svarbu atkreipti dėmesį ir į naujai atsirandančias prievoles – kai kuriems jaunuoliams nuo rugsėjo reikės patiems pasirūpinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimu.

Į užsienį – pigiau nei į Lietuvos pajūrį? Skaičiuojant trijų naktų kelionės į Latviją išlaidas paaiškėjo, kad bent kai kur kainos buvo visai ne tokios, kokių galima tikėtis. Transporto kainos maloniai nustebino, tačiau jau atvykus pas kaimynus latvius piniginę gerokai labiau pravėrė visai kiti dalykai. Rugpjūčio 5–8 dienomis Latvijoje praleidome tris naktis. Į Rygą vykome dviese, o kelionės datas padiktavo Calvin Harris koncertas.

Nors vasara dar nesibaigė, sinoptikai teigia, kad šiandien – viena paskutinių gražių bei saulėtų dienų pajūryje. Sinoptikai perspėja apie gausų lietų ir didžiulį vėją, kuris Lietuvą užklups jau rytoj. Vakarų Lietuvoje prognozuojami stichiniai vėjo gūsiai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Poilsiautojas Romas mėgaujasi Baltijos jūra ties Palanga. Anot sinoptikų, tai viena paskutinių saulėtų dienų šią vasarą. Tačiau lietus ryte vis tiek kurorte galingai nušniokštė. „Puikus vanduo.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo rugsėjo sostinės gatvėmis pradės kursuoti daugiau autobusų ir troleibusų nei pernai.  „Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai – į gatves išriedės 633 autobusai ir troleibusai, dažnės dalies maršrutų reisai, kurie geriau susies sparčiai augančius miesto rajonus. Pokyčiai suplanuoti įvertinus keleivių srautus ir prognozuojamą rudens kelionių poreikį“, – skelbiama sostinės savivaldybės išplatintame pranešime.

Žemės ūkio ministras sako, kad dėl aplinkosaugos mokesčių ir aukštų energetikos kainų vietos trąšų gamintojai praranda konkurencingumą, o aukštos trąšų kainos nugula ant ūkininkų pečių, todėl bus ieškoma sprendimų, kaip sumažinti ūkininkų kaštus, įskaitant galimybę daugiau pigesnių trąšų importuoti iš trečiųjų šalių. Kęstutis Mažeika Jonavoje penktadienį susitiko su azoto trąšų gamintojos „Achema“ bei grūdų saugojimo ir prekybos įmonės „Jonavos grūdai“ atstovais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad viešojoje erdvėje plinta melagingi pranešimai apie neva nesaugų geriamąjį vandenį Kėdainiuose.  Melagingą įrašą išpublikavusio portalo „pci.lt“ straipsnyje teigiama, esą, Nacionalinis visuomenės sveikatos informavo, kad geriamajame vandenyje, kurį tiekia bendrovė „Kėdainių vandenys“ buvo nustatytas leistiną normą viršijantis švino kiekis.

Sinoptikams šeštadienį prognozuojant stiprią audrą, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir valstybinių kelių tvarkytoja „Kelių priežiūra“stiprina pajėgumus – budės daugiau brigadų. Šalinti galimus elektros tiekimo sutrikimus pasiruošusios 110 operatyvinių brigadų ir 26 dispečeriai – du kartus daugiau nei įprastą savaitgalį, pranešė ESO.

Vairuotojams primenama, kad dar nuo praėjusių metų liepos 8 d. įsigaliojo nauji reikalavimai automobilių vairuotojams – jei techninės apžiūros stotyje bus nustatyta, kad automobilio ridos duomenys sumažėję lyginant su praėjusia technine apžiūra, ir nesant sumažėjimo pagrindimo, tai bus laikoma dideliu trūkumu. Vadinasi, tokios transporto priemonės negalės dalyvauti eisme.

Vairuotojams, besiruošiantiems automobilio techninei apžiūrai, asociacija „Transeksta“ dar kartą primena, ką verta patikrinti prieš atvykstant į apžiūros stotį. Pasak asociacijos atstovų, jei atkreipsite dėmesį į „smulkmenas“, ne tik sutaupysite laiko, bet ir išvengsite pakartotinio vizito. Techninė apžiūra nėra tik formalumas – tai automobilio saugumo patikrinimas, leidžiantis jį saugiai eksploatuoti kelyje.

Šią besibaigiančią savaitę degalų kainos Baltijos šalių sostinėse judėjo skirtingomis kryptimis: Rygoje degalai brango, o Taline ir Vilniuje kainos kito skirtingomis kryptimis, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ analizė. Taline 95 markės benzino kaina per savaitę pakilo vidutiniškai 7 centais, o dyzelino – 6,6 cento. 98 markės benzinas atpigo puse cento. Rygoje benzinas pabrango 5 centais, o dyzelinas – 8 centais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako – kol nacionalinių Latvijos avialinijų bendrovė „airBaltic“ neišsprendė finansinių sunkumų, Lietuvai tapti bendrovės dalininke būtų neatsakinga. „Be jokios abejonės, turime įvertinti visus finansinius aspektus, visas rizikas, (…) nes vis dėlto bendrovės padėtis nėra paprasta, matome, kad bendrovei reikia atlikti labai radikalius sprendimus, kad sumažintų sąnaudų lygį ir padidintų pajamingumą“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.

Jau tapo įprasta, kad artėjant naujiems mokslo metams perkamos ne tik kanceliarinės prekės, bet ir kompiuteriai, tačiau vos įjungus naują įrenginį neretai padaroma klaidų, kurios gali turėti įtakos jo saugumui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis paaiškins, kokių veiksmų verta imtis pirmiausia ir kokių klaidų reikėtų vengti.

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konkretaus žemės sklypo paskirtį ir teisės aktuose nustatytą jo vertinimo būdą. Todėl skirtingiems valstybinės žemės sklypams taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo principai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, komentuodama Valstybės kontrolės (VK) auditą dėl ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų, teigia, kad jis neparodė reikšmingų sisteminių pažeidimų vykdant pirkimus. Anot jos, pagrindinė problema yra pasenusi įsigijimų sistema, kurią, eidama ministrės pareigas, ji pradėjo keisti. Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai sudarė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas pasirašė įsakymą, kuriuo pritarta Lietuvos pašto valdybos sprendimui šį rudenį įrengti dar 100 naujų paštomatų. „Iki šiol dalyje Lietuvos regionų iki artimiausio paštomato reikėjo keliauti dešimtis kilometrų į rajono centrą. Todėl siekiame, kad paštomatai gyventojams būtų lengvai pasiekiami kuo arčiau jų namų visoje šalyje“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras.

Prieš penkiolika metų didžiausia rizika buvo nusipirkti technologiją, kuri dar nebuvo pakankamai brandi. Šiandien saulės moduliai tapo patikimi, jų tarnavimo laikas dažnai viršija 25 metus, o gamintojų pasirinkimas – didesnis nei bet kada anksčiau. Dėl to svarbiausiu veiksniu tampa ne pats produktas, o tai, kaip jis suprojektuojamas ir įrengiamas. Net ir aukščiausios kokybės įranga gali neatitikti lūkesčių, jeigu sprendimai priimami skubotai arba neįvertinamos konkretaus namo sąlygos.

Nepaisant Oleksandro Laneckij pasitraukimo iš Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateiks papildomą vertinimą dėl jo praeities veiklos. Tiesa, žvalgybos institucijos teigimu, susisiekimo ministrui anksčiau pateiktas vertinimas buvo atliktas pagal įstatyme numatytus reikalavimus.

Valstybinė maisto ir veterinarija tarnyba (VMVT) atliko planinį patikrinimą Elektrėnų savivaldybėje, Daučiuliškių kaime, esančioje „Jomas“ kepykloje ir dėl nustatytų pažeidimų ir grėsmių ketvirtadienį sustabdė jos veiklą. VMVT teigimu, kepykla vykdė džiūvėsių, sausainių, ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių, kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamybą.

Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei žadant, kad pensijos kitąmet bus indeksuojamos mažiausiai 10 proc., prezidentasGitanas Nausėda džiaugiasi, kad tai išlieka vienu pagrindinių valdžios prioritetų. Jis teigia, jog, jam užimant valstybės vadovo pareigas, pensijos nuosekliai augo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). „Mano tikslas, kad pensijos Lietuvoje augtų sparčiau nei VDU. Nuo pat pirmųjų savo prezidentavimo metų aš siekiau, kad tai taptų realybe.

Ekspertai įspėja apie augančią ekonominio neapibrėžtumo bangą, galinčią stipriai paveikti gyventojų perkamąją galią ir finansinį saugumą. Nerimaujant dėl galimų rinkų sukrėtimų, finansų analitikai ragina nelaukti krizių pradžios ir jau dabar peržiūrėti savo išlaidas. Kaip tinkamai pasiruošti? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Vilniaus universiteto docentu Andriumi Jaržemskiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad kitąmet pensijos turėtų didėti sparčiau nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Šalies vadovas kol kas nepatikslina, kiek mažiausiai tam būtų galima skirti „Sodros“ biudžeto pertekliaus. „Negaliu sutikti su požiūriu, kad taupykime ir viską skirkime ateities pensininkams, tuo tarpu dabartiniai pensininkai tegu gyvena taip, kaip gyvena.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai nebūtų atsakinga investuoti į Latvijos nacionalinę oro vežėją „Air Baltic“, kol finansinių sunkumų patirianti įmonė neužtikrins pelningos veiklos. „Bendrovei reikia atlikti labai radikalius sprendimus tam, kad sumažintų sąnaudų lygį ir padidintų savo pajamingumą.

Valstybės kontrolei (VK) nustačius rizikų dėl neefektyvių karinės įrangos įsigijimų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad siekiant tinkamai panaudoti gynybai skirtas lėšas dalį jų būtų galima skirti avansiniams mokėjimams už jau planuojamus įsigijimus. Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai sudarė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.  „Reikia ir toliau sudarinėti sutartis dėl to, kas suplanuota.

Reaguodama į išaugusias naftos ir degalų kainas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose Vilniaus tarybos socialdemokratų frakcija siūlo nuo rugsėjo iki šių metų pabaigos keleivius viešuoju transportu, įskaitant laivus, vežti nemokamai. Siūlymas įregistruotas šią savaitę. Tuo metu sostinės savivaldybė teigia neketinanti miesto gyventojų ir svečių vežti nemokamai.

Nors metinė infliacija Lietuvoje liepą pasiekė 5,4 proc., Valstybės duomenų agentūra fiksuoja per metus 0,4 proc. sumažėjusias maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainas. Mažmeninės prekybos rinkos lyderės „Maxima LT“ valdomose 237 parduotuvėse maisto kainos šiuo periodu mažėjo dar sparčiau – liepą „Maximos“ tinkle maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai vidutiniškai kainavo 2,9 proc. mažiau nei prieš metus.

Lenkijai nusprendus dviem savaitėms sumažinti kai kurių degalų pridėtinės vertės mokestį (PVM), Lietuvos premjeras sako, kad Vyriausybė nesvarstytų tokios priemonės, jei naftos kaina dar augtų, tačiau degalų akcizo mažinimas galėtų būti svarstomas. „Mes esam pasirengę tam tikrą planą, jeigu Artimuosiuose Rytuose situacija eskaluotųsi ir naftos ar naftos produktų kaina kiltų, kaip mes elgtumėmės su akcizu. Mes nekalbam apie PVM.

Artėjant šildymo sezonui, energetikos ministras Lukas Savickas kartoja, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos grąžinimas šiuo metu nėra svarstomas. „Šiandien šito klausimo politinėje darbotvarkėje nėra“, – apie PVM lengvatos šildymui grąžinimą intervu portalui lrt.lt sakė L. Savickas. „Tai yra kiekvieno šildymo sezono klausimas. Tačiau svarbiausias aspektas yra kurti sistemą, kur kainos yra konkurencingos ir prieinamos gyventojams.

Bendrovė „Eurovia Lietuva“ valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ užsakymu kitą savaitę pradės maždaug 2,7 kilometro ilgio  magistralinio kelio Vilnius–Minskas ruožo Vilniaus rajone, ties Nemėžio miesteliu, rekonstrukciją. Darbai kainuos daugiau nei 1,9 mln.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ technikos direktorius Ramūnas Banys teisėsaugai pripažino davęs 2 tūkst. eurų kyšį tuometei Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos vadovei Nijolei Milkevičienei už statybų užbaigimo aktų patvirtinimą, skelbia „Verslo žinios“. Portalo duomenimis, kyšis buvo susijęs su „Hanner“ Vilniuje vystytų daugiabučių projektų statybų užbaigimu.

Sparčiai augant krašto apsaugos finansavimui, ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių, penktadienį pranešė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Pasak jos, auditas atskleidė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo net 2,5 karto, o sprendimų priėmimas galėtų būti operatyvesnis.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ technikos direktorius Ramūnas Banys 2021 metais davė 2 tūkst. eurų kyšį tuometinei Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkei Nijolei Milkevičienei, kad ji pasirašytų statybos užbaigimo aktus, penktadienį praneša portalas „Verslo žinios“. Kad davė kyšį R. Banys pripažino teisme.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika penktadienį vyksta į Jonavą, kur susitiks su azoto trąšų gamintojos „Achema“ bei grūdų saugojimo ir prekybos įmonės „Jonavos grūdai“ atstovais. „Achemoje“ (ministras – BNS) kalbėsis, kaip padidinti trąšų gamybą, kad mažiau jų importuotume. „Jonavos grūduose“, kuri iš dalies priklauso ministerijai ir „Agrokoncernui“, domėsis, kaip sumažinti kainodarą“, – komentare BNS teigė ministro atstovas Justas Jaskonis.

Šiais laikais bankų paslaugomis naudojasi kone kiekvienas. Vis dėlto neretai pasitaiko ir tokių gyventojų, kurie banko paslaugomis naudotis nustoja, tačiau sąskaitų neuždaro, sutarčių nenutraukia ir todėl toliau už jas moka. Finansų ekspertai įspėja, kad kol kliento sąskaitos sutartis galioja ir sąskaita nėra uždaryta, bankas toliau užsiima jos tvarkymu, saugojimu ir kitomis funkcijomis.