Verslas

Seimui išvadą dėl mokesčių pertvarkos paketo teiksiantis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį paskutinį kartą ketina svarstyti Vyriausybės inicijuojamus pokyčius ir balsuos dėl jų.  Taip pat komitetas įvertins kelias dešimtis parlamentarų siūlomų pataisų bei Mokslų akademijos mokslininkų atliktą keičiamų mokesčių poveikio vertinimą.

Šiuo metu Seime svarstomi svarbūs pakeitimai dėl pensijų kaupimo II-oje pakopoje. Bene svarbiausiai iš jų – lengvesnis sukauptų pinigų atsiėmimas ir savanoriškas dalyvavimas kaupime vietoje automatinio įtraukimo. Pataisas siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl permainų sistema esą taps patrauklesnė ir teisingesnė, gyventojai labiau ja pasitikės, nes galės patys įsivertinti, ar verta ten kaupti.

Maisto į namus per įvairias platformas užsisakinėja tūkstančiai. Vieni greito maisto užsisako vietoje vakarienės, kiti su draugais nusprendžia pasidalinti pica, likusieji tiesiog tingi eiti į parduotuvę. Vis tik ilgai laukto užsakymo atšaukimas gali visus šiuos planus sugriauti. Taip nutiko vilniečiui Justui (vardas pakeistas), kuris, išsirinkęs norimą patiekalą ir sumokėjęs už jį per „Bolt Food“ programėlę, ramiai laukė vakarienės.

Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Štai Algirdas Sysas rėžia, kad šis projektas palankus prezidentui, Seimo Pirmininkui ir „Nemuno aušros“ lyderiui, kurie mokestį dabar moka, o kitąmet jau nebemokės.

Triukšmaujantis kaimynų augintinis daugiabučio gyventojams gali tapti tikru iššūkiu – ypač tada, kai nuolatinis triukšmas trikdo ne tik ramybę, bet ir miegą, poilsį ar darbą iš namų. Dar labiau nemalonu, kai į mandagius prašymus spręsti problemą nekreipiama dėmesio.

Naujausias „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį užsakė Susisiekimo ministerija, atskleidė itin prastą Lietuvos kelių būklę. Apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų dėl blogos susisiekimo infrastruktūros patiria regioninę atskirtį. Tuo tarpu net 61 procentas lietuvių mano, kad kelių būklė lemia ir šalies saugumą, o pagrindinis faktorius, trukdantis pagerinti infrastruktūrą – nepakankamas valstybės finansavimas.

Birželį planuojama pradėti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris 10 km ilgio ruožo nuo Kapčiamiesčio iki Kauknorio fizinius remonto darbus, taip pat sutvarkyti jame esančius tiltus per Niedą ir Kalvį, praneša kelių operatorius „Via Lietuva“. Sutartis su rangovu UAB „Parama“ dėl šios kelio atkarpos sutvarkymo pasirašyta gegužės pradžioje. Pagal sutartį darbus planuojama atlikti iki 2026 m. pabaigos.

Latvijos valdžia skelbia karą aukštoms maisto kainoms, nori įvesti žemų kainų krepšelį maisto produktams. Taip pat kurs sistemą, kurioje gyventojai lengvai galės pasitikrinti, kuriose parduotuvėse maisto produktai pigiausi. Jei Latvijai pasiseks, panašiu keliu žada eiti ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos ekonomistai tokius planus vertina skeptiškai. Esą naivu tikėtis, kad maistas parduotuvėse atpigs.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų nusprendžia apsidrausti – tiek siekdami apsaugoti savo turtą, tiek užsitikrinti finansinį saugumą netikėtais gyvenimo atvejais. Draudimo paslaugų populiarumas auga, o gyventojai vis aktyviau renkasi įvairias apsaugos formas – nuo transporto priemonių iki nekilnojamojo turto, sveikatos ar gyvybės draudimo.

Dirbtinį intelektą (DI) naudoja 69 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau tik trečdalis jų pasikliauja šia technologija, rodo pasaulinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonės KPMG tyrimas.  „Žmonės tikisi daug iš dirbtinio intelekto, bet laukia daugiau skaidrumo, aiškumo ir atsakomybės iš šios technologijos kūrėjų“, – komentuoja „KPMG Lietuvos“ technologijų konsultacijų skyriaus vadovas Jonas Kupinas. Pasak tyrimo, 67 proc. respondentų teigiamai vertina DI, o 78 proc. tiki jo ateitimi.

Pensinis amžius Lietuvoje kyla – netrukus išeiti į pensiją galės tik sulaukę 65 metų, tačiau ar tai realu daugumai? Daug žmonių priversti dirbti sunkų darbą, kuris jėgas išeikvoja gerokai anksčiau, o galimybės išeiti anksčiau – ribotos. Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius.

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje po ketvirčio amžiaus pertraukos vėl prasideda statybos. Ten statomas penktas iš kadaise aštuonių suplanuotų agregatų. Jis esą užtikrins Lietuvos elektros sistemos lankstumą ir padės greitai reaguoti į netikėtus svyravimus. O svarbiausia, kad leis sumažinti kainas vartotojams. Tiesa, kiek – nežinia.   Kruonio hidroakumuliacinės elektrinėje driekiasi 4 agregatai, šią savaitę pradėtas statyti penktasis.

Vasaros kelionių sezonas prasidėjo. Tačiau specialistai įspėja – jei keliausite lėktuvu, privalote neužmiršti, ko turite reikalauti iš avialinijų bendrovių, jei, pavyzdžiui, skrydis neįvyko. Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ teigė keleivių teisių gynėjas Balys Rimkus, nenumatytų situacijų metu gyventojams oro linijų bendrovės taip pat privalo suteikti ir kitas paslaugas nemokamai.

Vienas didžiausių Lenkijos bankų gyventojams pasiūlė naują paslaugą – pradėjo dalyti žiedus, kuriais galima ir sumokėti už pirkinius parduotuvėje, ir išsiimti pinigų iš bankomato. Ar tokia paslauga šiuo metu gali pasinaudoti ir Lietuvoje veikiančių bankų klientai? Lenkijoje gerai žinomas bankas „Bank Pekao“ šią vasarą ruošiasi išdalinti 70 tūkst. bekontakčio atsiskaitymo funkciją turinčius žiedus, rašo „tvpworld.

TV6 laida „Autopilotas“ palygino du universalus, kuriuos abu galima įsigyti vos už 10 tūkst. eurų. „Peugeot 308“ ir penktos kartos „Opel Astra Sports Tourer“ yra to paties segmento automobiliai, o vairuotojai ieškantys šios klasės modelių dažniausiai pirmiausia dėmesį atkreipia į trečios kartos „Škoda Octavia Combi“ arba septintos kartos „Volkswagen Golf Variant“. Antros kartos „Peugeot 308“ pradėtas gaminti 2013-aisiais, o penktos kartos „Opel Astra“ dviem metais vėliau, 2015-aisiais, tačiau a...

Keičiantis būstų statybos tendencijoms siekiama didesnio energinio naudingumo, tad gyvenamieji pastatai tampa vis sandaresni. Tačiau su mažesniais šilumos nuostoliais kyla rimtas iššūkis – oro cirkuliacijos trūkumas. Specialistai tinklalaidėje „Statybų gidas“ atkreipia dėmesį: be tinkamai suprojektuotos rekuperacinės sistemos net ir modernus būstas gali sukelti diskomfortą, o ilgainiui net pakenkti sveikatai.

Vasarą dauguma žmonių nori pailsėti ir planuoja atostogas, tačiau ne visi turi sukaupę tiek atostogų dienų, kiek norėtų, todėl dažnai ieško būdų, kaip jų gauti. Kai kurie nusprendžia pagudrauti ir atostogas ar kitas pramogas planuoja pasiėmę biuletenį laikino nedarbingumo metu.

Kaip jaustumėtės, kai norėdami pakeisti palūkanas, sulauktumėte reikalavimo sumokėti beveik 1 tūkst. eurų? Ir jei dabartinis bankas neleistų pereiti į kitą, kur suteikiamos geresnės paskolos sąlygos? Į tokią nemalonią situaciją pakliuvo politikas Aleksej Persijanov, mokantis būsto paskolą bankui „Luminor“. Jis papasakojo, kad prieš 2 metus, kylant palūkanoms, nutarė jas penkeriems metams užfiksuoti. „Aš banko, kai fiksavau, klausiau, ar bus galima atfiksuoti.

Aplinkos ministerija pastaruoju metu sulaukia privačių miškų savininkų klausimų dėl gaunamų siūlymų parduoti miškus, kuriuos siunčia įvairios bendrovės ir viešosios įstaigos. Dažnai tokios bendrovės savininkams siųstuose laiškuose nurodo, kad gali suteikti informaciją apie jų sklypuose galiojančius dabartinius ar būsimus apribojimus veiklai vystyti ir pokalbio metu pasiūlo parduoti mišką už esą palankią kainą.

Vidutinis mokestis gyventojui už pirmąjį būstą siektų apie 30 eurų per metus, jei tokiai formulei būtų pritarta. Taip skaičiavo finansų ministras, Seimui pristatydamas nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Kartu jis siūlė savivaldybėms pačioms nustatyti mokestį už pirmąjį būstą ir nuspręsti, ką nuo jo atleisti. Tačiau savivaldybių vadovai šį mokestį kritikuoja ir reikalauja visų pinigų – ir už pirmą būstą, ir už kitą nekilnojamąjį turtą.

Šią vasarą keliones suplanavę lietuviai mokės penktadaliu daugiau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad atostogų išvykų kaina per metus padidėjo 18 procentų. Tokias sąlygas visoje Europoje diktuoja rinka – žmonės keliauja vis dažniau, negaili pinigų. Tiesa, bendras prekių ir paslaugų kainų augimas, metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo. Pagrindinė priežastis – Donaldo Trumpo tarifų karai, dėl kurių degalų kainos Lietuvoje sugrįžo į praėjusių metų lygį.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Lietuvos gyventojai išbandys naujovę – išmesti šiukšles jiems bus leidžiama tik pasinaudojus telefono programėle arba specialius raktus. Tad ar dėl šios naujovės gyventojai taip pat galės ir sutaupyti? „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis pasakojo, kad beveik pusšimčio namų Alytuje gyventojai dalyvaus bandomajame projekte.

Prasidėjus vasaros sezonui, šiltiems orams, nemažai lietuvių savaitgaliui ar ilgesnėms atostogoms vyksta į pajūrį. Vieni į Palangą, Nidą, Šventąją ar kitur sugalvoja važiuoti paskutinę minutę, kiti poilsį ten planuoja gerokai iš anksto. Vis tik nakvynė prie jūros kainuoja labai įvairiai ir gali skirtis šimtais eurų. Tą lemia ne tik apartamentų prabanga ar vieta, bet ir orai.

Lenkijos BVP 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 3,2 proc., o per visus 2024 m. – 2,9 proc., pirmadienį pranešė statistikos tarnyba GUS.  Anksčiau GUS taip pat paskelbė greitąjį įvertį, kad gegužės mėn. infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lenkijoje sumažėjo iki 4,1 proc.  Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį platformoje „X“ ėmėsi komentuoti šiuos duomenis.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ pernai balandį verslą Rusijoje bei kitose Rytų rinkose pardavė už kiek daugiau nei 100 mln. eurų. Tai BNS penktadienį patvirtino „Vičiūnų grupės“ valdybos narys Dainius Matijošaitis, paprašytas pakomentuoti  BNS turimus duomenis ir iš įmonių ataskaitų paskaičiuotą galimą sandorio sumą.  Šalių sutarimu pernai balandį įvykusio sandorio vertė iki šiol nebuvo skelbiama.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį sumažinus palūkanų normas iki 2 proc., Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad aukštos infliacijos laikotarpis euro zonoje baigėsi – pasiekta neutrali palūkanų norma. „Dabar, po šito sprendimo, ateinama į tą dydį, kuris daugelio suprantamas kaip neutrali palūkanų norma – ekonomika nei skatinama, nei slopinama“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus. „Pagrindinė infliacija nusistovi ties 2 proc.

Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių Lietuvoje ir visoje Europoje nusprendžia, kad pasitraukti iš darbo rinkos dar per anksti. Nepaisant skiriamos senatvės pensijos, tūkstančiai senjorų toliau dirba – kai kurie siekia papildomų pajamų, kiti – tiesiog nori išlikti aktyvūs.  Kaip skelbia „Eurostat“, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) atliktos darbo jėgos apklausos duomenys rodo, kad net 56,4 proc.

Per gegužės mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 1,3 tūkst. lengvųjų keleivinių elektromobilių. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, bendras elektromobilių skaičius šalyje šiuo metu viršija 34 tūkst.  Skaičiuojama, jog praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo įregistruoti 624 grynieji elektromobiliai ir 733 įkraunami hibridiniai automobiliai. LEA duomenimis, šis skaičius yra 1,7 proc. didesnis nei balandį ir 49 proc. didesnis nei prieš metus.

Vilniuje, judrioje sankryžoje šalia Šilo tilto, atidarytas pirmasis Baltijos šalyse „Kärcher“ automobilių švaros centras. Tai – naujos kartos automobilių priežiūros erdvė, kurioje vienu metu tik su „Kärcher“ įranga ir aplinkai draugiškomis priemonėmis gali būti plaunami penki automobiliai: vienas – automatinėje plovykloje ir dar keturi – savitarnos vietose. Švaros centre įrengta atskira zona labai aukštoms transporto priemonėms – krovininiams automobiliams ar autobusams.

Atnaujintas prekybos tinklo „Iki“ privataus prekės ženklo „IKI šefai“ pakuočių dizainas sulaukė rinkos profesionalų pripažinimo. Naujovės, sukurtos bendradarbiaujant su agentūra „Étiquette“, „NAPA Baltic“ pakuotės dizaino konkurse buvo įvertintos sidabru. Šiemet gegužės 29 d. jau 10-ą kartą Lietuvos dizaino asociacijos surengti apdovanojimai „NAPA Baltic“ – vieninteliai tokio plataus masto ir svarbos pakuotės dizaino apdovanojimai Baltijos regione.

Finansų ministras Rimantas Šadžius nesiima vertinti, dėl kokios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų sumos Lietuva galėtų susiderėti su Europos Komisija (EK), Seimui apsisprendus keisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir nuo kitų metų neapmokestinti pirmojo būsto. Iki 2026-ųjų Lietuva Komisijai yra įsipareigojusi įgyvendinti tris mokesčių sistemos keitimo rodiklius, kurių neįvykdžius šalis netektų apie 400 mln.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai rekomenduoja spartinti mokestines reformas ir ieškoti tvaresnių biudžeto pajamų šaltinių ilguoju laikotarpiu. Fondo misija Lietuvoje truko dvi savaites, ekspertų išvadose teigiama, kad net geopolitinių įtampų fone šalies ekonomika demonstruoja atsparumą išorės sukrėtimams.  „Smagu, kad TVF pažymi, jog Lietuvos ekonomika funkcionuoja labai neblogai, o augimas ateityje turėtų būti dar spartesnis.

Pastaruoju metu gyventojai į savo el. pašto dėžutes gauna apgaulingus laiškus, kurių siuntėjai prisistato kaip „Sodra“. Svarbu nespausti jokių laiškuose esančių nuorodų, neatidaryti prisegtų failų ir jokiu būdu nesidalinti savo asmenine informacija. Melagingose žinutėse pranešama apie gavėjo socialinio draudimo įmokų skolą. Laiškų gavėjai raginami paspausti nuorodą ir, prisijungus prie tariamos asmeninės „Sodros“ paskyros, sumokėti nurodytą sumą.

Euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, įvertinus sezoniškumą, paaugo 0,6 proc., penktadienį skelbia Eurostatas – oficiali Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra, remdamasi galutiniais duomenimis. Tiek pat paaugo ir visos Europos Sąjungos ekonomika. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ES BVP didėjo 0,4 proc., o vien tik euro zonos – 0,3 procento.

Lietuvai didinant išlaidas gynybai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo šaliai ieškoti naujų ir pastovių biudžeto finansavimo šaltinių. TVF vertinimu, Seimo jau svarstoma mokesčių reforma biudžeto pajamas padidintų, tačiau nežymiai. „Matome spaudžiantį poreikį mobilizuoti papildomus nuolatinius pajamų šaltinius. Šiuo atžvilgiu sveikiname pastangas tenkinti išlaidų poreikį per svarstomus mokestinius pakeitimus.

Tikslinės prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės birželio mėnesį bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu.

Koalicinė taryba neišsigando protestų prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o į susidariusią situaciją žiūrėjo realistiškai ir ieškojo kompromiso, teigia Rasa Budbergytė. Anot socialdemokratės, siūlymas neapmokestinti pirmojo būsto buvo priimtas siekiant atrasti bendresnį Seimo sutarimą NT mokesčio projektui, kuris, užsiminė politikė, per diskusijas Seime dar gali keistis.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį išliko ankstesnį mėnesį iki 4,2 proc. sumažėjusiame lygyje, skelbia organizacija. Rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų liepos. Didžiausia 12-os mėnesių infliacija balandį išliko Turkijoje (37,9 proc.), o 1 proc. šis rodiklis nesiekė Kosta Rikoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Maisto produktų metinis brangimas EBPO narėse per mėnesį lėtėjo nuo 4,8 proc. iki 4,5 proc.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba pateikimo stadijoje pritarė sodininkų bendrijų rėmimo programos projektui. Patvirtinus programą, sodų bendrijos galės gauti paramą bendrojo naudojimo objektų tvarkymui, priežiūrai ir naujų infrastruktūros sprendimų įgyvendinimui. Planuojama, kad vieneriems metams šios programos finansavimui iš Savivaldybės biudžeto būtų skiriama 230 tūkst. eurų, o maksimali galima parama vienai bendrijai sieks iki 5 tūkst. eurų.

Nepriklausomų elektros tiekėjų neplaninį patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įspėjo bendroves „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ dėl buitiniams vartotojams bei smulkiajam verslui pritaikytų mokesčių už nutrauktas sutartis. Taikydami netesybas tiekėjai pažeidė vartotojų teisę nutraukti sutartis nemokant mokesčio, pranešė VERT.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo gegužės 30 d. kviečia paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Reikalingų sistemų ir prietaisų įsigijimas ir įrengimas laivuose“. Projektų įgyvendinimo planai priimami iki rugpjūčio 4 d. Priemonės tikslas – skatinti veiksmingas žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, be kita ko, kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, taip pat patikimus duomenis žiniomis grindžiamam spre...

Europos Centrinio Banko (ECB) sumažinta palūkanų norma pasiekė neutralų lygį – tai reiškia, kad nei skatina, nei riboja ekonomiką, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Frankfurte susirinkusi ECB Valdančioji taryba bazinę indėlių palūkanų normą ketvirtadienį sumažino 0,25 proc. punkto – iki 2 proc.

OWEXX pristato reklamos platformą – ekranus ant viadukų Vilniuje, transliuojančius ryškią žinutę didelei miestiečių ir miesto svečių auditorijai.  Ekranai ant viadukų Vilniuje: naujumas, matomumas, dėmesys Ekranai ant viadukų Vilniuje – tai reklamos medija, užtikrinanti didelį matomumą ir plačią auditoriją. Strategiškai įrengti didelio intensyvumo sostinės zonose, ekranai yra matomi transporto priemonių keleiviams, keliaujantiems pagrindinėmis Vilniaus miesto gatvėmis.

Chuliganiškas vairavimas viršijant greitį net tankiai apgyvendintose vietovėse – gana dažnas reiškinys Skirtingų valstybės institucijų atstovai šią problemą viešai pripažįsta, tačiau tuo pačiu tikina, kad išspręsti ją galima tik į pagalbą pasitelkus kompleksines priemones.  Greitį viršijančių vairuotojų sukeltos avarijos viešumoje aptariamos kone kiekvieną dieną.

Lietuva nepritaria Europos Sąjungos (ES) siūlymams ilginti skrydžio vėlavimo laiką, už kurį keleiviai turėtų gauti kompensaciją, bei mažinti jos dydį. Tokią poziciją Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje (TTE) Liuksemburge išsakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, penktadienį pranešė ministerija. Anot jos, siūlymai susilpnintų keleivių teises.

Klaipėdos miesto savivaldybė toliau investuoja į saugią ir patogią infrastruktūrą dviratininkams bei pėstiesiems – atnaujinami esami takai ir pradedami nauji projektai įvairiose miesto vietose. Šiuo metu baigiami darbai Sausio 15-osios gatvėje – čia klojama nauja asfalto danga, o liepą numatyta įrengti lauko apšvietimą. Tuo metu Baltijos prospekto atkarpose dviračių ir pėsčiųjų takų remontas jau užbaigtas.

Ketvirtadienį, pašlijus Elono Musko ir JAV prezidento Donaldo Trumpo santykiams, „Tesla“ akcijos nukrito daugiau nei 14 proc. E. Muskas JAV prezidentą užsipuolė savo socialiniame tinkle „ X“, o D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad turtingiausio pasaulio žmogaus kritika jo pasirašytam įstatymui prilygsta „sukvaišimo nuo Trumpo sindromui“. Tokia įvykių eiga kelia didelį nerimą „Tesla“ investuotojams, rašo „Forbes“.  Ketvirtadienį užsidarius prek...