Draudikai aiškino, kad, apskaičiuojant automobilio privalomojo draudimo įmoką, atsižvelgiama į daugybę parametrų – nuo bendrų rinkos faktorių (remonto dirbtuvių įkainiai, detalių kainos, kt.), iki transporto priemonės techninės charakteristikos (variklio darbinis tūris, galingumas, automobilio masė, tipas) bei vairuotojų rizikos.
Tenka vertinti keliolika skirtingų kriterijų
„Lietuvos draudimas“ atkreipė dėmesį, kad draudimo kaina kiekvienai transporto priemonei skaičiuojama individualiai, vertinant daug skirtingų kriterijų:
„Kaskart sudarant draudimo sutartį visi šie kriterijai yra vertinami iš naujo, pagal tos dienos situaciją rinkoje, avaringumą ir kitus paminėtus parametrus.“
Anot bendrovės, draudimo kainą lemiančius kriterijus galima skirstyti į 3 pagrindines grupes.
„Vairuotojo drausmingumo ir kitų su vairuotoju susijusių parametrų vertinimas: vairavimo patirtis, kiti galimi vairuotojai (ne pats valdytojas), regionas (kuriame bus eksploatuojamas automobilis), drausmingumas ir t. t.
Automobilio parametrų vertinimas: markė, galingumas, automobilio pagaminimo metai, kuro tipas, kokiai veiklai bus naudojamas automobilis (pvz., keleivių pervežimo veikla) ir pan.
Rinkos „įvykio dažnio“ ir „vidutinės žalos“ kitimo tendencijos“, – vardijo bendrovė.
„Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius dalijasi, kad be visų pagrindinių parametrų yra vertinama ir tai, kokiai veiklai bus naudojama transporto priemonė.
Pvz., taksi ar pavėžėjimo paslaugas atliekantys automobiliai, greito reagavimo įmonių automobiliai ir pan. yra laikomi didesnės rizikos veiklomis.
Įtakos, pasak R. Pociaus, turi ir toks faktas, ar prireikus automobilį remontuoti tai būtų galima atlikti Lietuvoje.
„Taigi, atsižvelgiant į išvardytus parametrus, kiekvienas atvejis yra individualus ir norintiems apsidrausti transporto priemonę pateikiamas asmeninis draudimo pasiūlymas“, – nurodė „Ergo“ atstovas.
Didmiesčių gyventojams tenka mokėti daugiau
R. Pocius atkreipė dėmesį, kad draudimo kainai įtaką smarkiai daro vairuotojo gyvenamoji vieta.
„Svarbu ir tai, kur automobilis dažniausiai eksploatuojamas – mažame mieste ar didmiestyje. Intensyvesnio eismo regionuose draudimo įmoka yra didesnė, mažesniuose – mažesnė“, – komentavo pašnekovas.
Portalo draudimas.lt grupės vadovė Donata Norkuvienė jam paantrino ir pabrėžė, kad taip yra, nes didmiesčiuose statistiškai fiksuojama daugiau avarijų, o jų padaryta žala būna didesnė.
Pvz., vidutinė metinio privalomojo draudimo kaina didmiesčių gyventojams siekia 123,18 euro. Tuo metu deklaravę savo gyvenamąją vietą didmiesčių rajonuose moka mažiau – 105,90 euro.
Pigiausiai apsisuka mažesnių miestų gyventojai, kuriems vidutiniškai tenka sumokėti apie 72,64 euro.
Brangiausia draustis – jaunimui
Draudimo bendrovės „If“ transporto draudimo produkto vadovas Danas Dilys atskleidė, kad didžiausią įtaką draudimo kainai daro vairuotojo istorija.
„Dažniausiai svarbiausia įtaka tenka vairuotojo istorijai, amžiui ir patirčiai: ar jis turėjo avarijų, kiek metų vairuoja, kokią draudimo istoriją turi. Automobilio vertė neturi tiesioginės įtakos civilinės atsakomybės draudimui, nes ši apsauga dengia žalą kitiems, o ne savo automobiliui“, – komentavo D. Dilys.
D. Norkuvienė pabrėžė, kad vyresni, didesnį stažą turintys vairuotojai už draudimą moka mažiau, o jaunesniems valdytojams draudimas yra brangesnis.
„Žinoma, yra būdų sutaupyti – pvz., registruoti automobilį ne jaunojo valdytojo vardu, o ant vyresnio šeimos nario ir numatant, kad automobilį vairuos jaunesnis žmogus.
Tiesa, tai turi ir savų minusų – jeigu jaunesnis vairuotojas sukels autoįvykį, nuostolingumas pablogės ir savininkui, o, jeigu šeimoje bent keli automobiliai registruoti ant to paties asmens, tikėtina, kad draudimas kitąmet pabrangs ir kitiems automobiliams“, – nurodė D. Norkuvienė.
Svarbūs ir automobilio parametrai
Vidutinę draudimo kainą lemia ir nemažai automobilio parametrų.
Pvz., variklio galia, kaip ir automobilio tipas bei masė, yra rizikos vertinimo kriterijai.
Kai variklio galingumas yra iki 80 kW, draudimas vidutiniškai kainuoja 93,51 euro, kai – iki 100 kW, kainuoja šiek tiek daugiau – 98,35 euro.
Automobiliams, kurių variklio galingumas yra iki 120 kW, privalomojo draudimo kaina vidutiniškai siekia 109,81 euro, o, kai galingumas – iki 200 kW, atsieina 130,18 euro.
Galiausiai brangiausiai apdrausti kainuoja tokius automobilius, kurių variklis yra galingesnis nei 200 kW. Tokiu atveju draudimo kaina vidutiniškai siekia apie 155,19 euro.
Taip pat kaina priklauso ir nuo automobilio tipo. Pvz., pigiausiai apdrausti galima mažą lengvąjį automobilį (vidutiniškai – 85,41 euro).
Tuo metu vidutinio dydžio lengvajam automobiliui draudimas kainuoja vidutiniškai 11,1 euro daugiau (96,51 euro), o dideliems – apie 13 eurų daugiau (98,26 euro).
D. Norkuvienė pažymėjo, kad įtaką kainai daro ir automobilio gamintojas.
Pasak jos, skirtumai tarp skirtingų gamintojų yra pastebimi, tačiau labiausiai susiję su variklio galingumu, o ne pačiu gamintoju.
„BMW modeliuose standartinė variklių gama yra 120–150 kW lygyje, kai tuo metu „Volkswagen“ ar „Škoda“ modelių koncentracija yra tarp 90–110 kW. Tai paaiškina ir draudimo kainų skirtumus“, – pabrėžė specialistė.
Portalo draudimas.lt duomenys rodo, kad pigiausia yra apdrausti „Renault“ gamintojo automobilius, tuo metu brangiausiai už draudimą tenka mokėti BMW savininkams.
Kaip kito kainos pastaraisiais metais?
Julija Judickienė, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė pasidalijo, kad draudimo įmokų dydžiai kinta nuolat.
„Tam įtakos turi besikeičianti ekonominė aplinka, vairuotojų elgsena, bendros rinkos tendencijos bei kiekvienos draudimo bendrovės strategija, kuri atspindi tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus“, – komentavo J. Judickienė.
Kaip rodo duomenys, vidutinės kainos labai skiriasi nuo rizikos profilio, tačiau, pasak D. Norkuvienės, šalies vidurkį išvesti vis vien įmanoma. Liepos mėnesį jis buvo 108,61 euro.
„Verta pastebėti, kad apsidrausti už tokią sumą galima tikėtis vairuotojui, kurio automobilis registruotas ne didmiestyje, kuris turi bent 10 m. vairavimo stažą ir kurio automobilio galia – iki 100kW.
Bet netgi šiuo ar visais kitais atvejais draudimas yra labai individualus, orientuotis į statistinę kainą būtų tas pats, kas sakyti, kad statistiškai Lietuvos pilietis pietums valgo kiaulienos sprandinę su burokų salotomis“, – pabrėžė specialistė.
Anot jos, vidurkis neatspindi kiekvieno individualios situacijos.
„Lygiai taip pat ir draudimo kainos skirtumus galima priskirti ne tam, kad draudimo kompanijos keitė kainodaras, o tam, kad vairuotojų stažas per metus padidėjo, o jaunų vairuotojų išsilaikiusių teises buvo mažiau.
Ar, kad statistiškai naujai registruotų variklių galingumas yra mažesnis nei seno keičiamo automobilio“, – dalijosi moteris.
D. Norkuvienė pasidalijo, kad džiaugtis, visų pirma, galima tuo, jog kainos yra stabilios, prognozuojamos ir, atėjus metui atnaujinti draudimo sutartį, nelaukia finansiniai netikėtumai.
Visgi šalies vairuotojų nuostolingumo tendencijos nėra tokios pat geros. Anot jos, draudimo kompanijos per 2024 m. išmokėjo virš 110 mln. eurų kompensacijoms dėl eismo įvykiuose sukeltų žalų.
„Palyginimui, 2023 m. išmokos siekė 97 mln. eurų, o 2022 m. – vos 86 mln. eurų. Išmokų didėjimą lėmė ne tiek išaugęs autoįvykių skaičius, kiek dėl infliacijos išaugusios remonto darbų ir dalių kainos.
Nesinori būti blogais pranašais, tačiau didėjantis nuostolingumas veda link to, kad draudimo įmokos gali pradėti po truputį vytis didėjančias išmokas“, – atkreipė dėmesį D. Norkuvienė.
Ji atskleidė, kad yra būdas sutaupyti įsigyjant draudimo sutartį.
„Finansinio raštingumo taisyklė numeris vienas – palyginti skirtingų tiekėjų kainas“, – patarė pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
