Verslas

Rugsėjo 1-oji daugeliui dirbančių tėvų reiškia ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir praktinį klausimą – ar galės tądien palydėti vaiką į darželio ar mokyklos šventę? Šiemet dėl šios temos kyla daugiau neaiškumų, nes viešojoje erdvėje jau nuskambėjo žinios apie netrukus įsigaliosiančius Darbo kodekso pakeitimus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo 2026 metų liepos 1-osios Latvijoje daliai būtiniausių maisto produktų pridėtinės vertės mokestis (PVM) sumažintas nuo 21 iki 12 proc. Atrodytų, kad bent šios prekės pas kaimynus turėtų kainuoti mažiau. Todėl naujienų portalas tv3.lt palygino tų pačių arba kuo panašesnių produktų kainas „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje.  Mažesnis PVM Latvijoje taikomas pienui, duonai, kiaušiniams ir šviežiai arba atšaldytai paukštienai.

Tūkstančius eurų už duris sumokėję žmonės liko be užsakytų prekių ir nežinioje dėl savo pinigų. „Doors123“ klientai pasakoja durų laukę mėnesius ir girdėję pažadus, kad užsakymai netrukus bus pristatyti, tačiau liepos pabaigoje juos pasiekė žinia apie prekių ženklą naudojusios UAB „BD Logistics“ inicijuojamą nemokumo procesą.

Baimindamiesi brangaus šildymo sezono, klaipėdiečiai stovi milžiniškose eilėse ir plūsta prašyti kompensacijų. O šildymas, anot šilumininkų ir ekonomistų, artėjantį sezoną gali būti ketvirtadaliu brangesnis nei praėjęs. Europos šalims sunkiai sekasi kaupti dujų atsargas žiemai, dujos brangsta, mat Hormūzo sąsiaurio blokada tebesitęsia. Dujų atsargas mažina ir nuo karščio kenčiantys Pietų Europos gyventojai, kurie masiškai oro koncicionieriams naudoja elektrą, gaminamą iš dujų.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas praneša apie pokyčius sankryžose. Numatyta, kad jau netrukus bus grąžintas mirksintis žalias šviesoforo signalas. „Atitaisome tai, kas buvo sugadinta, ir panaikiname daugelį metų vairuotojus erzinusią painiavą, kuomet vienose sankryžose žalias šviesoforo signalas mirksėdavo, o jau kitose - be jokio išankštinio įspėjimo iškart persijungdavo į geltoną šviesoforo signalą“, – antradienį rašė J. Taminskas.

Netikėtai sugedo automobilis, netekote darbo ar atsirado kitų nenumatytų išlaidų – tokiais atvejais gelbėti gali iš anksto sukauptos santaupos, vadinamoji finansinė pagalvė. Tačiau kiek pinigų iš tiesų reikėtų turėti „juodai dienai“? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, nuo ko priklauso reikalingas finansinės pagalvės dydis ir kokią klaidą žmonės daro bandydami jį apskaičiuoti.

Finansinių sunkumų patiriančios Latvijos nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ obligacijų turėtojai pritarė 380 mln. eurų vertės obligacijų sąlygų pakeitimams, kurie leis bendrovei atidėti dalį mokėjimų ir išsaugoti daugiau lėšų. Pakeitimai susiję su obligacijomis, kurioms taikomos 14,5 proc. palūkanos ir kurios turi būti išpirktos 2029 metais. Kaip pranešė „airBaltic“, pakeitimams pritarta pirmadienį vykusiame pakartotiniame obligacijų turėtojų susirinkime.

Po rugpjūčio pradžioje praūžusios liūties sostinės Perkūnkiemio rajono gyventojai susiduria su kartėliu dvelkiančia realybe: į 16-ą aukštą tenka kilti pėstute, o požeminėje aikštelėje skendusiems automobiliams galima ištarti „sudie“. Didžiulis vandens srautas užliejo namą taip, kad iki šiol neveikia liftas, o gyventojai iki šiol nežino, ar užlietos transporto priemonės apskritai užsives.

 Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako iš Vyriausybės sulaukęs patikinimo, kad bus peržiūrėtos esamos šalies mokestinės sistemos spragos, tačiau kelia klausimą, ar pažadas neįvesti naujų mokesčių kartu nereiškia, jog valdžia neatmeta galimybės kelti jau taikomus tarifus.

Lietuvai išnaudojus šiems metams nustatytą užsieniečių įdarbinimo kvotą, transporto sektoriuje šiuo metu trūksta apie 8 tūkst. vairuotojų, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. Jo teigimu, užpildžius šias darbo vietas, į privalomo sveikatos draudimo (PSD) ir „Sodros“ biudžetus per metus papildomai galėtų būti sumokėta apie 75 mln. eurų. „Pirmą kartą istorijoje trečiųjų šalių darbuotojų kvota yra išnaudota liepos mėnesį.

 Finansinių sunkumų patiriančiai Latvijos oro bendrovei „Air Baltic“ pranešus apie stabdomus kai kuriuos žiemos sezono skrydžius iš Lietuvos, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad oro susisiekimo krypčių mažėjimas itin neigiamai paveiktų šalies verslą. Tačiau jis tikisi, kad jei „Air Baltic“ veiklą Lietuvoje mažintų dar labiau, jos vietą užimtų kiti oro vežėjai, pavyzdžiui, Lenkijos LOT.

Finansų ministerijai pradėjus 2027 m. valstybės biudžeto formavimo procesą, ministras Taurimas Valys sako, kad didesnio finansavimo prašančios institucijos turės pagrįsti, ar tai tikrai būtina. Esą išlaidų augimas bus svarstomas tik tuo atveju, jei tai neišvengiama. „Tie procesai tikrai yra prasidėję. Kai kurie interesantai net lipa per langus ir per orlaides.

Nuo pirmadienio Lenkijoje laikinai taikant sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą degalams, Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys sako, kad ši priemonė valstybei būtų itin brangi ir nėra planuojama sekti šalies kaimynės pavyzdžiu. Pasak jo, siekiant suvaldyti kuro kainas, pirmiausia ketinama įveiklinti nemokestines priemones. „Mes matome, kad (Lenkija – ELTA) pamažino (PVM tarifą degalams – ELTA), bet (dėl – ELTA) tikslumo – dviem savaitėms ir tas malonumas kainuoja 115 mln.

Kai kurioms europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos rangovėms bylinėjantis su „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrove „LTG Infra“, susisiekimo ministras Juras Taminskas tikina, kad projektas valdomas, o „LTG Infrai“ keliama užduotis nevilkinti ginčų. „Teisminis ginčas nebūtinai reiškia, kad „LTG Infra“ yra neteisi, nebūtinai reiškia, kad rangovas yra neteisus ar teisus.

 Premjerui Mindaugui Sinkevičiui teigiant, kad verslui svarbūs sprendimai bus priimami kartu su jo atstovais, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas sako tokį pažadą išgirdęs. „Suprantame, kokia svarbi verslui yra prognozuojama mokestinė aplinka ir įtraukimas į esminių verslą liečiančių klausimų svarstymą – ne tuomet, kai sprendimai jau priimti, o ankstyvojoje derinimo stadijoje.

Kaune dėl šiurkščių higienos ir maisto saugos pažeidimų sustabdyta „Kakelai“ priklausančios įmonės „Alkava“ konditerijos cecho veikla, antradienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). VMVT inspektoriai ceche nustatė, kad šaldymo įrenginiuose pusgaminiai laikyti nedengti, dalis žaliavų buvo sudėta tiesiai ant grindų. Sandėliuose rasta pelių išmatų ir kandžių, o patalpos bei įranga buvo nešvarios ir apleistos.

Birželį Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas Lietuvos pilietis Vytautas Slankauskas, kaimyninėje šalyje vadovavęs austrų kapitalo medienos perdirbimo įmonei „HS Belacon“, rašo portalas lrt.lt. Užsienio reikalų ministerija portalui nurodė, kad apie lietuvio sulaikymą buvo informuota Lietuvos ambasada Baltarusijoje. LRT radijas skelbia, kad Lietuvos pilietis kaltinamas brokuotų detalių tiekimu į Rusiją ir Baltarusiją.

Kasmetinį viso Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms atliekantis Registrų centras kviečia visuomenę dalyvauti viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme. Savo pastabas ir atsiliepimus parengtiems naujiems masinio vertinimo dokumentams taip pat raginamos pateikti ir savivaldybės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad lubų panaikinimas vaiko priežiūros išmokoms būtų didelė našta biudžetui, tačiau tokio sprendimo visiškai neatmeta. Vyriausybės vadovas teigia, kad svarstoma didinti išmokų lubas bei akcentuoja, kad valstybė yra finansiškai pajėgi skatinti gimstamumą. „Dabar turime apribojimus, tam tikras išmokų lubas, tai tas lubas svarstome didinti.

Naujausia analizė apie Europos darbo rinkos padėtį atskleidė, kur kuriamos arba prarandamos darbo vietos, kuriose šalyse yra didžiausias darbuotojų poreikis ir kokios profesijos yra labiausiai paklausios visame žemyne.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę nepasikeitė, antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina nepakito ir sudaro 0,295 euro už kilovatvalandę (kWh) (viena laiko zona) ir  0,283 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Nepasikeitė ir siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinės kainos.

Artėjant naujiems mokslo metams kartu su kitomis šeimos išlaidomis į dienotvarkę grįžta ir kišenpinigių klausimas. Tačiau susitarti, kiek eurų skirsime vaikui per savaitę ar mėnesį, – lengvesnė užduoties dalis. Daugiau apmąstymo reikalauja tai, kaip kišenpinigius paversti praktine finansinio raštingumo pamoka, kuri kartu su vaiku augtų nuo pirmųjų savarankiškų pirkinių iki gebėjimo planuoti savo išlaidas ir taupyti. Klausimas, kiek kišenpinigių skirti vaikui, tėvams kyla bene dažniausiai.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų liepą Lietuvoje siekė 353,78 euro už toną (be PVM) – 1,76 proc. daugiau nei birželį, skelbia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). ŽŪDC duomenimis, stambieji pieno ūkiai praėjusį mėnesį pardavė 68,28 proc. viso šalyje supirkto natūralaus pieno, už jį vidutiniškai gavo 392,91 euro už toną – 2,73 proc. daugiau nei šių metų birželio mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad planuojami pokyčiai dėl vaiko priežiūros atostogų ir jų metu mokamų išmokų pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Vis dėlto, anot jos, žmonių gerovė niekada nėra per brangi.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos antradienio rytą Lietuvos degalinėse išaugo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos antradienio rytą svyravo nuo 1,94 euro iki 2,16 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,09 euro ir buvo 3,93 proc. didesnė nei pirmadienį (2,01 euro). Mažiausia dyzelino kaina buvo „Eniris“ tinklo degalinėje Kėdainių rajone, kur litras šių degalų kainavo 1,94 euro.

Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu darbą pradeda naujos ketverių metų kadencijos Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. Konkursą į tris nepriklausomų valdybos narių vietas laimėjo Julija Abromavičienė, Oleksandr Laneckij ir Mantas Šukevičius.  „(…) Augantys keleivių srautai yra svarbūs, tačiau vien jų nepakanka.

JAV technologijų bendrovių akcijų vertės kritimas yra tikėtinas ir jis galėtų išprovokuoti finansinę krizę Europoje, įspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) analitikai. Pasak jų, dirbtinio intelekto bumas, dėl kurio Volstrito įmonių vertės pakilo iki rekordinio lygio, daro euro zoną pažeidžiamą, skelbia „Reuters“. Europiečiai yra investavę 440 mlrd. eurų į JAV technologijų sektoriaus akcijas, kurios daugiausia laikomos investiciniuose fonduose.

Šiuo metu gyventojai Lietuvoje pensiją gali gauti nuo 65-erių metų, tačiau norintys gali pateikti prašymą dėl išankstinės pensijos ir ją gauti anksčiau. Visgi pensiją anksčiau gauti pasirinkusiems gyventojams ateityje yra sumažinama įprastinė senatvės pensija. Tačiau netrukus ši tvarka gali pasikeisti. Praėjusią savaitę buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo planuojama keisti išankstinės senatvės pensijos gavėjams taikomą tvarką.

Iki metų pabaigos šalies magistraliniuose keliuose planuojama sutvarkyti apie 100 kilometrų kelio, iš jų A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys magistralėse – daugiau kaip 64 km, taip pat 12 tiltų ir viadukų, skelbia valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“. „Šiais metais vykdome vieną didžiausių automagistralių atnaujinimo programų istorijoje.

Neįsivaizduojate savo pusryčių be kavos ar apelsinų sulčių? Pasiruoškite sumokėti daugiau už šiuos produktus. Jei bus įgyvendintas Briuselio planas priversti užsienio augintojus laikytis Europos Sąjungos (ES) pesticidų taisyklių, vien už kavą gali tekti mokėti 4 kartus daugiau, rašo „Politico“. Europos Komisijos (EK) vidaus tyrėjų atlikta analizė patvirtina tai, ką ne ES ūkininkai sako jau kelis mėnesius: planas uždrausti bet kokius kai kurių „pavojingiausių“ pesticidų, uždraustų ES dėl sveikat...

Nors šiemet standartinis pelno mokesčio tarifas padidintas nuo 16 iki 17 proc., valstybės biudžetas gali nesurinkti planuotų pajamų, rašo „Verslo žinios“. Šių metų biudžete iš šio mokesčio numatyta surinkti 2,24 mlrd. eurų – 24 proc. daugiau nei pernai, kai suplanuotos įplaukos siekė 1,81 mlrd. eurų.  Per pirmąjį šių pusmetį surinkta 1,12 mlrd. eurų arba 5,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Portalui Finansų ministerija nurodė, kad tai yra 50 proc.

Keičiami su Lietuvos finansinių technologijų įmone „BankingLab Technologies“ (buvusi „Bankera“) siejamų dviejų bendrovių vadovai, be to, įsteigta nauja įmonė Estijoje. „Bankera“ figūruoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime dėl 2017-2018 metais vykdyto tarptautinio Banker (BNK) žetonų platinimo platformos bankera.com kripto žetonų projekto, pritraukusio daugiau nei 100 mln. eurų.

Statybų bendrovės „Autokausta“ bei dar dviejų susijusių įmonių akcininkai negali atleisti jų direktoriaus, kol nebaigtas ginčas dėl jų akcijų perleidimo sandorių, nusprendė teismas. Kauno apylinkės teismas rupjgūčio 10 dieną tenkino „Autokaustos“, „Autokausta rangos“ ir „Nova Group“ direktoriaus ir vieno akcininkų Juozo Kriaučiūno prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti įmonių akcininkams spręsti dėl jo atleidimo.

Vilniaus–Klaipėdos geležinkelį elektrifikuojanti Ispanijos bendrovė „Elecnor“ ir jos partnerė „Instalaciones Inabensa“ iš „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ siekia prisiteisti dar daugiau nei 0,9 mln. eurų. Ispanijos bendrovės Vilniaus apygardos teismo prašo jų naudai priteisti 895 tūkst. eurų išlaidų už papildomus darbus, 16 tūkst. eurų delspinigių bei 10,15 proc. metų palūkanų, BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį susitiks su Lietuvos verslo konfederacijos atstovais aptarti mokesčių aplinką, investicijas, migraciją. „Planuojama aptarti verslui aktualius reguliavimo, mokestinės aplinkos, investicijų pritraukimo, migracijos ir kitus klausimus“, – BNS teigė premjero atstovas Gedas Salyga.

Obuolių augintojai sunerimę – šią žiemą stingdę šalčiai sunaikino maždaug 40 proc. obuolių sodų. Dėl to šiemet lietuviškų obuolių derlius sumažės beveik perpus. Toks staigus derliaus sumažėjimas gali lemti ir kainų pokyčius bei didesnę importo dalį. Visgi prekybininkai nurodo, kol kas kainų pokyčių nefiksuojantys. Obuoliai vieni iš perkamiausių lietuviškų vaisių. Prekybos tinklai nurodo, kad paprastai jų kaina svyruoja nuo 0,89 iki 2,99 euro.

Vairuotojai vasaros laikotarpiu automobiliu keliauja po skirtingas valstybes. Tačiau retas susimąsto, kad net ir populiarios programėlės naudojimas gali užtraukti baudą.  Vokietijos teisės aktai draudžia vairuojant naudoti įrenginius ir funkcijas, įspėjančias apie greičio kontrolės vietas, primena „Radiozet.pl“.   Tai taikoma ne tik specialiems antiradarams.

Darbo diena baigėsi, kompiuteris išjungtas, tačiau vakare telefone pasirodo vadovo žinutė su darbiniu klausimu. Netrukus ateina dar viena. Šįkart prašoma greitai atsakyti į elektroninį laišką ar atlikti nedidelę užduotį, kuri esą užtruks vos kelias minutes. Tokios situacijos gali kartotis ir savaitgaliais ar net per atostogas, todėl kyla klausimas – ar pasibaigus darbo valandoms darbuotojas iš tiesų privalo būti pasiekiamas? Su tokiomis situacijomis susiduria nemaža dalis europiečių.

Prekybos tinklai skundžiasi vasarą suaktyvėjusiais ilgapirščiais. Vagys įžūlėja iki tiek, kad iš parduotuvės sprunka net ne su viena preke, o su visu krepšeliu, prie kasų nė nestabtelėję. O tarp vagiamiausių prekių pirmauja prabangus alkoholis. Rečiausiai ilgapirščiai gviešiasi duonos ar kitų gendančių maisto produktų. Per mėnesį vienas prekybos tinklų suskaičiavo apie 2 tūkst. vagysčių ir sukčiavimo atvejų. Vien per metus vagys prekybininkus apšvarina už beveik 20 tūkst. eurų.

Susisiekimo ministerija parengė nutarimo projektą, pagal kurį būtų koreguojamos Kelių eismo taisyklės (KET). Pavyzdžiui, kai kuriuose kelių ruožuose vairuotojams būtų leista važiuoti 140 km/val. greičiu. Pagal dabar registruotą nutarimo projektą, numatoma, kad kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kuria nacionalinę startuolių platformą, kuria bus siekiama skatinti pasaulinio lygio technologijų įmonių Lietuvoje atsiradimą. Kaip pirmadienį pranešė ministerija, tai bus pirmasis tokio masto nacionalinis startuolių akceleratorius Lietuvoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) registravo siūlymą steigti naują beveik 224 hektarų ploto laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Ministerija Eltai nurodė, kad įstatymo projektą Vyriausybei teikti ketina rugsėjį, o Seime jį svarstyti bei priimti numatoma dar rudens sesijoje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad LEZ steigimui preliminariai reikėtų 21,18 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia dalis – 13,48 mln. eurų – būtų skirta šilumos tinklams, dar 2,67 mln.

Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno įsakymu iki šių metų pabaigos bus pratęsta sustiprinta kritinės infrastruktūros objektų apsauga, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM) „Kritinės infrastruktūros objektų apsaugą pratęsiame prevenciškai. Peržiūrėjome taikomas priemones, aptarėme jas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir priėmėme sprendimą apsaugą pratęsti. Toliau atidžiai stebėsime situaciją – nelikus poreikio, sustiprintą apsaugą stabdysime“, – pranešime cituojamas R.  Kaunas.

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) paskelbtame išsamių Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimų konkurse paraišką pateikė vienintelis Vilniaus universitetas (VU). Lietuvos mokslo taryba (LMT) liepos 18 d. išplatino viešą kvietimą Lietuvos ir užsienio mokslo bei studijų institucijų tyrėjams, norintiems prisidėti prie rudenį prasidėsiančių istorinių, architektūrinių, paveldosauginių, archeologinių ir menotyrinių tyrimų Vilniaus arkikatedroje.

Pirmadienį per pietus Radviliškyje nuo bėgių nuriedėjo trys tušti krovininiai vagonai, BNS pranešė „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“.   Tai jau trečias LTG krovininių traukinių incidentas per kelis mėnesius. Eismui įtakos neturėjo Pastarasis incidentas įtakos traukinių eismui neturėjo, teigia įmonė.  „Šiandien 13.50 val.

 Nuo rugsėjo ketinama uždaryti Vilniuje, Ukmergės gatvėje, aštuonerius metus veikiantį Benedikto turgų, pirmadienį skelbia portalas „Delfi“. Turgaus akcininkės ir plėtotojos „Infrastruktūra LT“ grupės vadovas Vitalijus Kuodis portalui nenurodė šių pokyčių priežasčių ir teigė, kad nuo rugsėjo pastate bus pradedama rekonstrukcija, pastato nuomininkai apie tai buvo informuoti iš anksto.

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (prekės ženklas „Judu“) valdybos pirmininku tapo iki šiol nepriklausomu jos nariu dirbęs įmonės Betono centras vadovas Ričardas Tverijonas. Jis bendrovės valdybai vadovauja nuo birželio 30 dienos, rodo Registrų centrui praėjusią savaitę pateikti dokumentai. R. Tverijonas paskirtas ketverių metų kadencijai, jis pakeitė Ignalinos atominės elektrinės vadovą Liną Baužį, kuris Vilniaus mero potvarkiu atšauktas nuo birželio 1-osios.

Stiprindamas apuokų apsaugą Šiaulių regione, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet čia planuoja sumontuoti apsaugas ant 282 atramų 13,9 km ilgio oro linijų ruožuose. Iš jų 48 atramos jau izoliuotos. „Kartu su aplinkosaugininkais ėmėmės priemonių, kad šie plėšrieji paukščiai būtų apsaugoti, ir tęsiame darbus – iki lapkričio Šiaulių regione bus apsaugotos 436 oro linijų atramos“, – pranešime cituojama ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

 Vilniaus šiukšlių krizei sukėlus rizikų ir kitiems regionams, Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) pirmadienį atnaujino išrūšiuotų komunalinių atliekų iš Utenos ir Alytaus regionų deginimą. Tai BNS patvirtino VKJ atstovė Rima Aukštuolytė.