„Šaltiniai yra riboti ir nesinorėtų kalbėti ir dar kartą erzinti visuomenės, kalbant apie mokesčių reformą. Taip, yra sričių, kur galime papildomai surinkti biudžeto pajamų nesukeldami eilinį kartą verslo sąlygų arba žmonių gyvenimo sąlygų pasikeitimo“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) Preaidentūroje žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Eina kalba apie tokius mokesčius, kaip cukrus, lošimo papildomas apmokestinimas. Neturiu iliuzijų, kad jie milijardus generuos, turbūt pakankamai optimistiškas įvertinimas, kad jie galėtų generuoti iki 100 mln. eurų, bet tai nemenka suma, kuri leistų sumažinti planuojamą biudžeto deficitą“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas „net ir viena dešimtąja jau yra pasiekimas“.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lenkija planuoja 7,1 proc. BVP biudžeto deficitą.
„Tiesiog galime matyti, kokius prioritetus turi mūsų kaimynė. Nemanau, kad jie siekia biudžeto deficito dėl paties deficito. Jie siekia dėl to, kad turi labai ambicingus krašto apsaugos, gynybos finansavimo planus ir jie pasirengę tai įgyvendinti, atsižvelgdami į labai realią iškilusią grėsmę, kuri yra aplink mus visus“, – teigė prezidentas.
Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius po trečiadienį posėdžiavusios koalicinės tarybos pareiškė, kad ieškant papildomų pajamų koalicija sutaria didinti mokesčius azartiniams lošimams, loterijoms bei vadinamąjį cukraus mokestį, o didesni mokesčiai įsigaliotų nuo 2027-ųjų liepos.
Ministras pirmininkas taip pat teigė atsargiai besitikintis, kad tai leis padidinti valstybės biudžeto metines pajamas 100 mln. eurų, o kitąmet – apie 50 mln. eurų.
M. Sinkevičius sakė nenorintis „manipuliuoti skaičiais“, kiek tai leistų sušvelninti Mastrichto kriterijų viršijantį 3,8 proc. BVP kitų metų biudžeto deficitą, tačiau tvirtino, jog bus siekiama jį „maksimaliai sumažinti“.
Be to, specialiai biudžetui nuspręsta suburti šešių narių koalicijos partnerių darbo grupę – ji apibendrins ir parengs pasiūlymus, kaip sumažinti viešąsias išlaidas ir padidinti pajamas, kuriems pritaria visos trys partijos.
Planuojama, jog valdžios sektoriaus deficitas 2027 metais sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai atitinkamai numato 3 proc. ir 60 proc. ribas.
