„Sprendimus dėl informavimo priims Karinių oro pajėgų operatyvinis budėtojas. Kitaip tariant, sprendimai bus maksimaliai decentralizuoti, kad nebūtų prarandamas brangus laikas, kad nereikėtų kažkokių derinimo procedūrų, nes aš manau, kad budėtojas turi visą tą informaciją ir visus algoritmus prie rankų, pagal kuriuos galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams teigė G. Nausėda.
Tačiau, anot prezidento, KOP operatyvinis budėtojas negalės priimti sprendimo dėl oro erdvę pažeidusio objekto numušimo.
„Čia procedūros yra kiek sudėtingesnės ir apima taip pat NATO būstinės sprendimus. (…) susiklosčius tokiai situacijai, kuomet pakilęs naikintuvas matys, kad yra skrendantis objektas, bet negalės vizualiai atpažinti jo, sprendimo dėl numušimo, jis priimti negalės. Tai yra labai didelis pavojus (…), kad gali būti tiesiog nepataisomos pasekmės, kuomet mažasis lėktuvas, kuris neturi ryšio su dispečerinių punktu, tiesiog gali būti atakuotas“, – tikino jis.
Pasak prezidento, bus keičiami ir kai kurie oro erdvės stebėjimo algoritmai, kad grėsmės indikatoriai būtų aktyvuojami anksčiau. Pasak šalies vadovo, „Geltonos“ spalvos perspėjimas galėtų būti aktyvuotas objektui esant prie sienos.
„Kalbant apie algoritmus, čia bus tam tikrų pokyčių, bet visi jie nukreipti į tai, kad mūsų žmonės tikrai būtų saugūs ir mes negalime visiškai eliminuoti pavojaus. Ir, deja, turiu konstatuoti faktą, kad tokių oro erdvės pažeidimų ateityje bus“, – sakė šalies vadovas.
„Pastarasis drono incidentas parodė, kad mūsų geltonos spalvos indikacijos suveikė ne visoje Lietuvos teritorijoje jau tuo metu, kai dronas buvo nukeliavęs pakankamą kelią ir šito, be jokios abejonės, negali būti. Štai kodėl pagal pasikeitusius algoritmus „Geltona“ spalva šitokį droną lydėtų jau praktiškai nuo Lietuvos Respublikos sienos su Lenkijos Respublika, nes būtų bent du indikatoriai, kurie kurie parodytų, kad „Geltoną“ spalvą reikia įjungti“, – teigė jis.
Anot ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, pakeitus dalį algoritmų, visuomenė bus informuojama sklandžiau.
„Šiek tiek pakeisti algoritmai, kada bus pranešama ir kada bus „Geltonas“ arba „Raudonas“ pranešimas. Jie (algoritmai – ELTA) turėtų būti aiškesni, labiau suprantami. Ten yra įvedami konkretūs kriterijai: kiek jų turi būti išpildyta arba kokiems veiksmams įvykus, koks pranešimas siunčiamas. Tai norisi tikėti, kad dabar jau nebebus klausimų, kodėl pranešta per vėlai, per anksti“, – po VGT posėdžio žurnalistams teigė premjeras.
Premjeras anksčiau teigė, kad Lietuva pradės konsultuotis su NATO dėl galimybės numušti oro erdvę pažeidusius objektus ir be vizualinio patvirtinimo.
Prezidento teigimu, dėl to Aljanso narės turi susitarti bendrai.
„Tai nėra tik mūsų sprendimas. Šitas sprendimas turi būti su NATO partneriais. Negalėčiau pasakyti, kad (VGT posėdyje – ELTA) buvo nepritarimas pasiūlymui, tiesiog mes turime įvertinti visas aplinkybes“, – teigė G. Nausėda.
Pažanga kuriant integruotą oro gynybą apčiuopiama detekcijos srityje
G. Nausėdos teigimu, pažanga, kuriant integruotą oro gynybos sistemą yra, tačiau ji labiau matoma detekcijos srityje.
„Deja, kol kas aš turbūt turiu konstatuoti, kad ji realiau yra apčiuopiama detekcijos srityje (…). Oro radarų ir kitų detekcijos priemonių visuma mums leidžia geriau matyti Lietuvos Respublikos teritoriją, oro erdvę, kai kada net apsidrausti. Tam tikri galbūt ratilai, kuriuos radarai užtikrina, jie persidengia vienas kartu su kitu, tai yra tiktai geriau, nes tai leidžia mums tiksliau identifikuoti atskrendančius rizikos šaltinius“, – kalbėjo prezidentas.
„Vyksta toliau testavimai dėl antidroninių priemonių. Tie testavimai vykdomi ne tiktai dėl to, kad patikrintume tų sistemų, kurias jau įsigijome, patikimumą, bet ir taip pat įvertinti tiksliau ir atsakingiau būtinybę įsigyti tas sistemas, kurias dar tiktai planuojame įsigyti“, – pabrėžė jis.
Pastarąjį kartą, spalio 18 d., oro pavojus su statusu „Raudona“ dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas Panevėžio, Šiaulių apskrityse, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą patvirtino ir M. Sinkevičius. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau tuomet dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.
Rusijos karui Ukrainoje nesibaigiant, Lietuva pastaraisiais mėnesiais ne kartą fiksavo su oro erdve susijusius incidentus ir skelbė apie galimus pavojus. Vis dėlto iki šiol nė vienas į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas nebuvo numuštas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
