„Dabar (ECB palūkanų normų – BNS) nepadidinimas nereiškia pažado, kad nebus didinama ir ateityje“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Šimkus.
LB vadovo teigimu, dėl palūkanų normų didinimo gruodį spręsiančiam ECB makroekonominės prognozės leis geriau įvertinti „bendrą paveikslą“ ir priimti reikalingą sprendimą.
„Jeigu kalbame apie kitą Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos susitikimą, kuris bus gruodį, tai mes turėsime kur kas daugiau duomenų: tiek ir makroekonominių duomenų apie praeitį, bet taip pat ir duomenis apie ateitį“, – sakė G. Šimkus.
Anot G. Šimkaus, didėja tikimybė, kad energijos išteklių kainų augimas persiduos kitų prekių ir paslaugų kainoms bei atlyginimams.
„Kuo ilgiau energija išliktų aukšta arba kuo dažniau pasikartotų šitie energijos kainų šokai, tuo didesnė tikimybė, kad energijos kainų augimas – rugsėjo mėnesį energijos kainų infliacija sudarė euro zonoje 20 proc. – tai tuo didesnė tikimybė, kad tai persiduos kitoms kainoms ir atlyginimams“, – aiškino jis.
Tačiau, pasak LB vadovo, kol kas matomas netiesioginis infliacijos poveikis: „Nematome tokių antrinių, antro rato efektų, pavyzdžiui, per darbo užmokesčio augimą.“
„Yra brangstanti energija ir augantis spaudimas kainų bendram kainų lygiui, augimui. Iš kitos pusės, mes matome, kad stipriai išaugo ir šiaip reikšmingai išaugo ilgalaikės palūkanų normos, kurios iš kitos pusės veikia ekonomiką slopinančiai ir mažina spaudimą kainoms“, – sakė jis.
Rugsėjį, ECB 25 baziniais punktais padidinus palūkanų normas G. Šimkus nesiėmė prognozuoti tolesnių banko sprendimų. Tačiau rugsėjo pradžioje jis sakė, kad palūkanos turėtų didėti ir vėliau.
ECB ketvirtadienį nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Kitas numatomas ECB valdybos posėdis – gruodį.
